Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (A. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimas Nr. VKTI-ANR_N-957-2022 paliktas nepakeistas, o A. B. (A. B.) skundas netenkintas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. VKTI-ANR_N-957-2022 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) A. B. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 372 straipsnio 2 dalį 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Adampolis“ tachografų patikros dirbtuvių metrologu, 2021 m. rugpjūčio 26 d., atlikdamas skaitmeninio tachografo Continental Nr. (duomenys neskelbtini), sumontuoto transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), periodinę patikrą, (duomenys neskelbtini) tachografų patikros dirbtuvėse, adresu (duomenys neskelbtini), nepatikrino ir neįsitikino ar transporto priemonėje nebuvo įmontuota prietaisų ar įrenginių, atjungiančių nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui bei atliko tachografo techninę priežiūrą, neišmontavęs ar neišėmęs prietaisų ar įrenginių, atjungiančių nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui ir išdavė patikros sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (toliau – ir Reglamentas) 23 straipsnio 2 dalį, Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 2B-107 (2016 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 2BE-191 redakcija) (toliau – ir Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklės), 18.6, 18.10 papunkčių reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas ir A. B. skundas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad A. B. veiksmai, pasireiškę neatsargumu, atitinka ANK 372 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl Institucijos Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant reikalavimų, išsamiai įvertinus visas įvykio aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d nutartį ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-957-2022 panaikinti.

3.1. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, nepagrįstai nevertino ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tachografo dirbtuvių mechanikas-metrologas, atlikdamas savo pareigas, galėjo rasti ir pastebėti automobilyje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), esančia tachografo duomenis klastojančią įrangą. Jeigu tokia įranga būtų rasta, minėto automobilio tachografo techninė patikra nebūtų buvusi atlikta. Anot A. B. vien Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18.10 papunktyje numatyto reikalavimo neįvykdymas, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 372 straipsnio 2 dalies sudėties. Nagrinėjant tokią veiką reiktų ištirti ar asmuo, kuris atliko tokį veiksmą 1) žinojo, ar 2) galėjo žinoti, ar 3) atlikęs visus privalomus patikrinimo veiksmus galėjo žinoti, kad jo tikrinamoje transporto priemonėje yra sumontuota įranga, skirta klastoti tachografo rodmenis.

3.2. Metrologas A. B. nežinojo, kad jo tikrintame automobilyje yra sumontuota duomenis klastojanti įranga, jam apie tai niekas nepasakė, vizualiai tokios įrangos nesimatė, o tai patvirtina ir surinkta administracinio nusižengimo medžiaga, t. y. kiti tikrintojai, (duomenys neskelbtini) pirminio vizualaus patikrinimo metu šios įrangos nematė.

3.3. Apeliantas negalėjo žinoti, kad automobilyje yra sumontuota duomenis klastojanti įranga, nes ji buvo ypatingai mažo didžio ir paslėpta originalaus judesio jutiklio viduje, nebuvo matoma išoriškai, jos buvimo neišdavė jokie objektyvūs veiksniai. Tikrinimo metu nebuvo jokių judesio jutiklio pažeidimų. Judesio jutiklis buvo išardytas tik (duomenys neskelbtini) nuodugnaus patikrinimo metu ir netgi išėmus judesio jutiklį bei vizualiai jį apžiūrėjus duomenis klastojančios įrangos pastebėti nebuvo įmanoma. Judesio jutiklyje sumontuota duomenis klastojanti įranga buvo valdoma nuotolinio-belaidžio pultelio pagalba. Taigi prie duomenis klastojančios įrangos nebuvo prijungti jokie papildomi laidai.

3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis sąžiningai atliko savo veiksmus ir pareigingai tikrino minimą automobilį bei jo įrangą, laikydamasis Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte numatytų reikalavimų. Tačiau patikrinimo metu galiojusioje Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių redakcijoje numatytos tik tachografo dirbtuvių mechaniko ir kitų asmenų pareigos yra deklaratyvios. Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklėse įtvirtinta pareiga yra aiški, bet jose nėra nurodoma kaip techniškai ir technologiškai tai padaryti, jokių oficialių valdžios institucijų nurodymų, kurie užtikrintu šimtaprocentinį patikimumą surandant duomenis klastojančią įrangą nėra. Taigi metrologui, ieškant neteisėtos įrangos, tenka vadovautis savo nuojauta, turimomis žiniomis ir jo naudojamų tikrinimo prietaisų naudojimo instrukcija. Tikrinimo įranga yra sertifikuota ir tinkamai atlikus tikrinimo procedūras padeda, bet neužtikrina, metrologui aptikti neteisėtą įrangą. Kartu A. B. pažymi ir tai, jog tachografų duomenis klastojanti įranga ir ją darantis žmonės tobulėja, o valdžios institucijos bei metrologai dėl objektyvių priežasčių ne visada spėja pasiruošti tokios įrangos aptikimui, nustatymui ir kovai su ja. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje VKTĮ (čia ir toliau teismo pastaba – preziumuojama, kad apeliantas taip įvardija Institucijos (Lietuvos transporto saugos administracijos) darbuotojus) atstovai pasinaudojo savo turimu įrankiu tokios įrangos paieškai, kai metrologijos dirbtuvės tokios įrangos neturi ir negali turėti, sutikrino automobilio tachografo užfiksuotą darbo poilsio režimą su ne automobilyje, o viešuose keliuose esančia telemetrinė automobilio eismą kontroliuojančia sistema, kas leido tikrintojams pagristai įtarti apie duomenis klastojančios įrangos buvimą, bei vėlesnį šios įrangos suradimą. Todėl tik ši valdžios institucijos prieinama informacija prie duomenų sistemos, kurios tachografų dirbtuvės ir metrologai neturi, leido identifikuoti automobilį kuriame yra duomenis klastojanti įranga. Todėl A. B. nuomone, visais atvejais, nepriklausomai nuo metrologo atliktų veiksmų sąžiningumo ir pareigingumo, jam taikoma administracinė atsakomybė, jei jo patikrintame automobilyje randama tachografo duomenis klastojanti įranga, nėra vertinamas ar jis žinojo, kad tokia įranga yra, ar galėjo žinoti, ar tinkamai atliko savo pareigas, siekiant surasti tokia įrangą, t. y. nevertinamas subjektyvusis pažeidimo požymis – kaltės buvimas ar nebuvimas, kaltės turinys, į ką turi būti atsižvelgiama pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-69-2014. Anot apelianto jo veiksmuose nėra kaltės, kaip būtino administracinio nusižengimo elemento.

3.5. Kartu apeliantas atkreipia dėmesį, jog nei VKTĮ darbuotojai, nei pagal jų siuntimą papildomą patikrinimą atlikusieji (duomenys neskelbtini) tachografų dirbtuvės darbuotojai, neužfiksavo ar nebuvo pažeista apelianto uždėta judesio jutikliui plombą, nenufotografavo jo plombos vientisumo, kai plomba dar buvo uždėta ant tikrinamo automobilio judesio jutiklio. Bylos medžiagoje yra tik nuimtos (pažeistos) plombos fotonuotraukos, todėl yra neaiškų ar plomba nebuvo nuimta po apelianto atliktos tachografo patikros iki automobilį sustabdant patikrinimui.

3.6. A. B. nurodo, kad naudojant tachografo tikrinimo įrangą, tarp visų kitų būtinų veiksmų buvo atliktas ir neteisėtos įrangos paieškos veiksmas, vadinamas „manipuliacija“, kurios esmė, kad atjungus maitinimą, duomenis klastojanti įranga dažnai turi autonominį maitinimą ir nutrūkus srovei, toliau siunčia signalus tachografui. Atlikus „manipuliaciją“ įranga suveikė tinkamai, užfiksavo reikiamą klaidą, kas atsispindi ir tikrinimo metu tachografo atmintyje užfiksuota „klaida“. Taip pat apeliantas nesutinka su Institucijos pozicija, kad per trumpas atjungimas turėjo neigiamos įtakos patikrinimo procesui, kad reikėjo ilgiau išjungti maitinimą. Priešingai įvertinus tai, kad duomenis klastojanti įranga, gali savo sudėtyje turėti, kad ir nedidelį energijos šaltinį, trumpai atjungus jutiklį nuo įtampos, tachografas klaidos neužregistruotų, ir tai būtų signalas metrologui, kad automobilyje yra sumontuota nelegali įranga, o maitinimą išjungus ilgiau – ilgesnį laiko tarpą neteisėtoje įrangoje sukaupta elektros energija pasibaigtų, tachografas parodytų klaidą, dėl ko nebūtų pagrindo papildomai tikrinti automobilio įrangos dėl duomenis klastojančios įrangos įrengimo. Nagrinėjamu atveju automobilyje buvo sumontuota tokia įranga, kuri nebuvo jautri elektros srovės išjungimui, ir jos išjungimo laiko trukmė tikrinimo metu neturėjo jokios įtakos, ir negalėjo padėti metrologui ją aptikti ar įtartį, kad tokia įranga yra.

3.7. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. B. vizualiai patikrino automobilio tachografą, judesio jutiklį, plombavimą, jų pajungimo mazgus ir laidus, viskas atitiko reikalavimus. Nors Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jis nepastebėjo trūkumų, bet jie buvo nepastebėti ne dėl apelianto neatidumo, o todėl, kad trūkumų vizualiai nebuvo. Duomenis klastojanti įranga buvo paslėpta labai profesionaliai judesio jutiklio viduje ir ją buvo galima rasti tik išardžius, t. y. fiziškai paveikus judesio jutiklį, kas nėra standartinė procedūra numatyta teisės aktuose. Tokia procedūra gali būti atlikta tik nustačius kitus orientuojančius požymius, kaip netinkamus sujungimus ar tachografo ardymo požymius. Taip pat skunde detaliai nurodoma kokius veiksmus (patikrinimus) apeliantas atlikto tikrindamas automobilį „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), teigiama, jog visi patikrinimo veiksmai buvo atlikti paeiliui, taip kaip tai numato darbo instrukcija, ir jokių pažeidimų, neatitikimų nebuvo nustatyta. Pabrėžiama, kad A. B. buvo maksimaliai pareigingas ir atidus. Be kita ko, pripažino, jog dedant visas įmanomas pastangas ir maksimaliai atsakingai atliekant tikrinimo pareigas, negalima išvengti klaidų, kad tachografų duomenis klastojantis įrenginys gali būti nepastebėtas, tačiau kelia klausimą ar tai visada sudaro administracinio nusižengimo sudėtį.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija, prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai atskleidė asmens tyčios turinį.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad ANK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už dviejų alternatyvių veikų padarymą ir norint konstatuoti šio nusižengimo padarymą, nereikia nustatinėti, ar buvo pažeistos kokios nors tachografo techninės priežiūros atlikimo taisyklės, pakanka nustatyti, kad buvo atlikta vairavimo ir poilsio rodmenims ir (ar) duomenims klastoti pritaikyto tachografo techninė priežiūra neišmontavus ar neišėmus įrenginių, turinčių įtakos tachografo veikimui. Taip pat atkreipiamas dėmesys į ANK įtvirtintas kaltės formas (ANK 7, 9 straipsniai), cituojamos Reglamento 23 straipsnio 2 dalyje, Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18.6, 18.10, 20.2 papunkčiuose įtvirtintos normos.

4.2. Pažymima, kad Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punktas reguliuoja tachografų dirbtuvių mechanikų veiklą ir nustato jiems konkrečius reikalavimus bei nurodo, kas konkrečiai turi būti patikrinta. Minėtame Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių punkte numatyti reikalavimai iš esmės yra reikalaujantys didesnio atidumo, nuoseklumo, sąžiningo pareigų vykdymo bei papildomų veiksmų atliko, siekiant nustatyti, ar tikrinamame tachografo nėra įrangos, skirtos atjungtį nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui. Todėl tachografų dirbtuvių mechanikas, turėdamas pareigą patikrinti, ar transporto priemonėje nėra įmontuota prietaisų ar įrenginių, atjungiančių nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui, negali atlikti tachografo periodinės patikros tik paviršutiniškai, o atvirkščiai, būdamas šios srities specialistu ir profesionalu bei žinodamas vietas ir metodus, kuriais būna įdiegiami tachografo „atjungėjai“, turėtų išsamiai patikrinti šias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliantas, būdamas savo srities specialistu ir turintis tam tikrą patirtį, susijusią su tachografais bei jų patikra, žinodamas, kad klastojimo įrenginiai ir jų įrengimo būdai bei vietos tobulėja, galėjo ir turėjo, atlikdamas Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18.10 papunktyje esantį reikalavimą, imtis papildomų veiksmų ir išsamiai patikrinti, ar transporto priemonėje nėra įrengtas tachografo duomenis klastojantis įrenginys, tačiau dėl galimo atsainumo ar skubėjimo to nepadarė. Atkreipiamas dėmesys, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, apeliantas nurodė, kad per dieną į tachografų dirbtuves (kuriose jis dirba) atvažiuoja didelis kiekis transporto priemonių, kurioms reikia atlikti periodinę tachografo patikrą. Todėl Institucijos vertinimu, tai taip pat turėjo įtakos patikrinimo išsamumui bei tachografo dirbtuvių mechaniko atidumui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad apeliantas tinkamai ir visapusiškai neatliko Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte nurodytų pareigų, dėl ko klastojimo įrenginys ir nebuvo surastas.

4.3. Atsiliepime pabrėžiama, jog iš bylos medžiagos duomenų matyti, kad apeliantas, vykdydamas Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte nurodytas pareigas, tachografo judėjimo jutiklį buvo atjungęs tik 10 sekundžių, kai kitais kartais – 2012 m. spalio 19 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d., atliekant tokią patikrą, tachografo judėjimo jutiklis trumpiausiai buvo atjungtas atitinkamai 4 ir 6 minutes. Institucijos vertinimu 10 sekundžių, nėra laikytina pakankamu laiko tarpu, atliekant patikrinimą.

4.4. Taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad neaišku ar jo uždėta judesio jutiklio plomba nebuvo nuimta po jo atliktos tachografo patikros iki automobilį sustabdant patikrinimui. Tokius argumentus paneigia (duomenys neskelbtini) vadovas, kuris pripažino, kad transporto priemonė buvo nupirkta jau su įmontuotu klastojimo įrenginiu. Taip pat (duomenys neskelbtini) pažymoje nustatyta, kad atlikus išsamų tachografo patikrinimą, patikros metu pažeistų plombų nerasta. Tokiai duomenimis netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nurodytos aplinkybės reiškia, kad apeliantui atliekant patikrinimą klastojimo įrenginys jau buvo transporto priemonėje, ir jis atlikdamas periodinę tachografo patikrą, neišsamiai ir nevisapusiškai atliko Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18.6, 18.10 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, dėl ko klastojimo įranga nebuvo surasta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų versijų, siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai nustatė faktines aplinkybes.

8. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su Skundžiamu nutartimi, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentais ir dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai A. B. apskųstą Institucijos Skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu ištyrė visus įrodymus ir savo išvadas dėl A. B. kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

9. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 372 straipsnio 2 dalį, todėl prašo panaikinti Skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos Skundžiamą nutarimą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog A. B. savo kaltės nebuvimą grindžia dviem gynybinėmis pozicijomis: 1) bylos medžiaga nenustatyta, jog jo uždėta plomba ant tachografo, sumontuoto transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo nuimta po jo atliktos tachografo patikros iki automobilį sustabdant patikrinimui, t. y. tachografo duomenis klastojanti įranga galėjo būti įrengta po jo patikrinimo; ir 2) kad apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad tikrinamo automobilio tachografe yra sumontuota duomenis klastojanti įranga, kadangi jis sąžiningai, pareigingai ir laikydamasis visų reikalavimų, pagal tuo metu galiojusias Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklės, atliko visus patikrinimui reikalingus veiksmus, o tachografo duomenis klastojanti įranga buvo paslėpta labai profesionaliai. A. B. vertinimu jo veiksmai nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 372 straipsnio 2 dalyje, sudėties ir jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

10. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog A. B. kaltė padarius ANK 372 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, A. B. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus reikėtų vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti Skundžiamą nutartį. Todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo procesinio sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės tapatūs argumentai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Institucijos Skundžiamo nutarimo, kuriuos apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė Skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir patikrina Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

11. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog duomenis klastojanti įranga tachografe, esančiame transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galėjo būti sumontuota po 2021 m. rugpjūčio 26 d., t. y. po A. B. atliktos tachografo patikros. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atliekamo periodinio patikrinimo metu duomenis klastojanti įranga buvo įmontuota į tachografo judėjimo jutiklio vidų patvirtina (duomenys neskelbtini) tachografų dirbtuvės pažyma (b. l. 56). Iš minėtos pažymos nustatyta, kad patikros metu pažeistų plombų nerasta, t. y. tachografo veikimo jungtys nebuvo pažeistos ir tinkamai užplombuotos, nuo paskutinės metrologinės patikros, atliktos A. B. 2021 m. rugpjūčio 26 d. (duomenys neskelbtini) tachografų patikros dirbtuvėse, nėra užfiksuota įvykių ar trikdžių dėl tachografo saugumo reikalavimų pažeidimų. Taip pat, priešingai negu nurodo apeliantas, iš administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių nuotraukų matyti, kad plomba pažeista nebuvo (b. l. 39, 40). Ir nors A. B. teigia, jog nei Institucija, nei pagal jos siuntimą papildomą patikrinimą atlikusieji (duomenys neskelbtini) tachografų dirbtuvės darbuotojai nenufotografavo jo uždėtos plombos vientisumo ant tikrinamo automobilio judesio jutiklio, tačiau matyti, kad nuotraukoje užfiksuota plombos sudedamoji dalis (sertifikuotas lipdukas) (b. l. 42) taip pat, kaip ir pati plomba, nėra pažeistas, užklijuotas tvarkingai ir sandarintas, kaip ir pažymėta paties apelianto tikrinimo lapo patikros ataskaitoje (b. l. 46–47). Tai, kad minima plomba priklauso (duomenys neskelbtini) tachografų patikros dirbtuvėms ir kad ją (plombą) uždėjo šių dirbtuvių egzaminuotojas/patyręs atsakingas asmuo A. B. patvirtina bylos medžiagoje esantys duomenys, o būtent jau minėta nuotraukoje užfiksuota plombos sudedamoji dalis (sertifikuotas lipdukas) (b. l. 42), (duomenys neskelbtini) patikros sertifikatas (b. l. 44), tikrinimo protokolas (b. l. 45) bei tikrinimo lapo patikros ataskaita (b. l. 46–47). Šiuose duomenyse esantys identifikaciniai numeriai sutampa su ant plombos esančiais identifikaciniais numeriai – (duomenys neskelbtini) (dirbtuvių numeris) (duomenys neskelbtini) (plombos numeris). Kartu, pritariant Institucijos atsiliepime nurodytiems argumentams, atkreiptinas dėmesys, kad be jau paminėtų įrodymų – (duomenys neskelbtini) tachografų dirbtuvės pažymos, kuria aukštesnysis teismas neturi jokios pagrįstos priežasties nesivadovauti, tai jog transporto priemonėje „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), duomenis klastojanti įranga buvo įrengta iki apelianto atliekamo patikrinimo, patvirtina ir Institucijos surašytas nutarimas kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. VKTI-ANR_N-738-2022 (b. l. 76–79). Minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. (V.) M., (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto vadybininkas, paaiškino, jog automobilis buvo pirktas jau su įmontuotu tachografo atjunginėju.

12. Didžiąją apeliacinio skundo turinio dalį sudaro administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. vertinimas apie savo pareigų atlikimą tikrinant transporto priemonę. Apelianto teigimu jis sąžiningai, pareigingai, išsamiai ir nuodugniai atliko visus būtinus bei privalomus veiksmus, laikydamasis Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkto bei tachografo patikros procedūros atlikimo reikalavimų. Tačiau tuo pačiu teigdamas, jog Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklės yra deklaratyvios, jose, kaip ir iš oficialių institucijų, nėra nurodoma kaip techniškai ir technologiškai atlikti patikrinimą, kad būtų užtikrintas absoliutus patikimumas surandant duomenis klastojančią įrangą. Aukštesnysis teismas, atsakydamas į šiuos skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte numatyti konkretūs reikalavimas, kurie nustato ką kiekvieną kartą atlikdamas skaitmeninio tachografo techninę priežiūrą dirbtuvės mechanikas turi patikrinti. Techninės priežiūros dirbtuvių mechanikas, šiuo atveju A. B., laikydamasis minėtose taisyklėse įtvirtintų reikalavimų ir vykdydamas savo tiesiogines pareigas, atliekant patikrinimą turi vadovautis tikrinimui naudojamų prietaisų bei įrangos naudojimosi instrukcijomis ir savo turimomis žiniomis, ką nurodo ir pats apeliantas. A. B. nurodo, jog negalėjo žinoti, kad automobilyje yra sumontuota duomenis klastojanti įranga, nes ji buvo maža dydžio, paslėpta originaliai judesio jutiklio viduje, nebuvo matoma išoriškai ir jos buvimo neišdavė jokie objektyvūs veiksniai, pažymėtina, duomenis klastojanti įranga ir ją darantis žmonės tobulėja. Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visiškai logiška, jog tokią įrangą bandoma paslėpti kuo profesionaliau, kas kaip matyti žinoma ir pačiam apeliantui, ir būtent dėl to patikrinimas privalo būti atliekamas išsamiai, atidžiai ir nuodugniai. Taip pat apeliantas savo argumentams patvirtinti vertina ir (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo procedūrą, ir priešingai negu abejodamas (duomenys neskelbtini) tikrintojo veiksmais dėl nenufotografuotos jo plombos vientisumo, jau teigia kad ir (duomenys neskelbtini) tikrintojas pirminio vizualaus patikrinimo metu ir netgi išėmus judesio jutiklį nematė duomenis klastojančios įrangos. Tačiau iš jau minėtos (duomenys neskelbtini) tachografų dirbtuvės pažymos matyti, kad patikros metu buvo pastebėtas judesio jutiklio korpuso įtrūkimas, judesio jutiklį išėmus ir išardžius buvo rastas įrenginys įtakojantis tachografo veikimo veiklai (b. l. 56). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) tachografų patikros dirbtuvių vadovo teiktą rašytinį paaiškinimą, apeliantas A. B. įvardijamas kaip daugiausiai patirties sukaupęs darbuotojas, dirbantis nuo 2009 m. (b. l. 61–62). Taigi A. B., būdamas savo srities specialistas, turėdamas profesionalių žinių, įgūdžių bei metodų atlikti patikras, turėjo įsitikinti ar nebuvo atidarytas judesio jutiklio ar tachografo korpusas ne tachografų dirbtuvėse (Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių18.6 papunktis).

13. Nagrinėjamu atveju sutiktina su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. netinkamai vykdė savo kaip tachografo techninės priežiūros dirbtuvių mechaniko pareigas, nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko funkcijas, užtikrinant Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18.6, 18.10 papunkčiuose numatytų reikalavimų įvykdymą, nesiėmė papildomų veiksmų atlikimo, siekiant nustatyti ir įsitikinti ar tikrinamame tachografe nėra įrangos, skirtos atjungti nors vieną iš tachografo funkcijų arba galinčių turėti įtakos tachografo veikimui. Tokią išvadą be kita ko sustiprina ir tai, kad iš tachografų duomenų ataskaitos (b. l. 49) matyti, jog A. B., vykdydamas Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte įtvirtintas pareigas, patikrinimą atliko tik dešimt sekundžių. Ir nors pats apeliantas nesutinka, kad trumpas atjungimas turėjo neigiamos įtakos patikrinimo procesui, teigdamas, jog sumontuotai duomenis klastojančiai įrangai tikrinimo trukmė neturėjo jokios įtakos, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu tai nėra laikytina protingu ir tinkamu laiko tarpu išsamiai atlikti Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių 18 punkte nurodytus reikalavimus. Tuo labiau, kad ir ankstesniais tachografo tikrinimo atvejais jutiklis būdavo atjungiamas beveik dvidešimt keturiais (2012 m. spalio 19 d. – 3 minutės 56 sekundės) ar trisdešimt šešiais (2016 m. rugsėjo 16 d. – 6 minutės) kartais ilgesniam laiko tarpui (b. l. 51).

14. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės. ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ne tik dėl veikimo/neveikimo tyčia, bet ir dėl neatsargumo padaryto teisės pažeidimo, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir nustatė. Skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, jog A. B. veiksmai, atliekant tachografo periodinę patikrą, pasireiškė neatsargumu. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja ir tai, kad ir pats apeliantas teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos priimto Skundžiamo nutarimo nurodė, kad padarė reikiamas išvadas ir panaudos gautą informaciją atliekant darbines pareigas, bus atidesnis (b. l. 2–5). Taip pat ir teikdamas apeliacinį skundą pripažino, kad atliekant tikrinimo pareigas, negalima išvengti klaidų, kad tachografų duomenis klastojantis įrenginys gali būti nepastebėtas (b. l. 118–122).

15. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog neleistina tachografe sumontuota įranga buvo aptikta laikantis nustatytos tvarkos ir visų tam reikalingų procedūrų. Reglamento 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atlikę patikrinimą kontroliuojantys pareigūnai užfiksuoja pakankamai įrodymų, kurie kelia pagrįstų sukčiavimo įtarimų, jiems suteikiami įgaliojimai nukreipti transporto priemonę į įgaliotas dirbtuves, kad būtų atlikti tolesni bandymai siekiant patikrinti, visų pirma, ar tachografas: a) veikia tinkamai; b) tinkamai registruoja ir saugo duomenis ir kalibravimo parametrai yra teisingi. Šio Reglamento 3 dalyje numatyta, kad kontroliuojantys pareigūnai įgaliojami prašyti įgaliotų dirbtuvių atlikti 2 dalyje nurodytus bandymus ir specifinius bandymus, kuriais galima nustatyti, ar nėra manipuliavimo prietaisų. Jeigu aptinkama manipuliavimo prietaisų, įranga, įskaitant patį prietaisą, transporto priemonės blokas ar jos komponentai ir vairuotojo kortelė gali būti išimami iš transporto priemonės ir gali būti naudojami kaip įrodymai pagal nacionalines procedūrines taisykles, reglamentuojančias tokių įrodymų tvarkymą. Nagrinėjamu atveju daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistema 2022 m. sausio 4 d. 14 val. 19 min. užfiksavo transporto priemonę „Man“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojančią kelyje A19 (Vilniaus pietinis aplinkkelis) 0.510 km. Sulyginus duomenis iš skaitmeninio tachografo, vairuotojo kortelės ir daugiafunkcinės pažeidimų kontrolės sistemos, nustatyta, kad vairavimo metu buvo fiksuojama poilsio veikla, kas neatitiko tikrovės (b. l. 63 – 65, 66, 67, 68). Dėl to transporto priemonė išsamiam tachografo patikrinimui buvo nukreipta į transporto priemonės valdytojo pasirinktas tachografo dirbtuves (b. l. 54). (duomenys neskelbtini) tachografo dirbtuvėse buvo patikrintas transporto priemonėje sumontuotas skaitmeninis tachografas ir nustatyti jau aptarti pažeidimai. Senas judesio jutiklis ir senas tachografo blokas buvo išimti iš transporto priemonės, perduoti atitinkamai specialistui, ir pakeisti naujais (b. l. 56, 57–59).

16. Apeliantas A. B. prašė panaikinti tiek Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tiek Institucijos priimtą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismą administracinio nusižengimo bylą patikrina paskirtos nuobaudos aspektu. Abejonių tuo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus, aukštesniajam teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalimi, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta, kad nenustatyta nei A. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į nustatytą kaltės formą – neatsargumą, administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. asmenybę ir paskirta žymiai mažesnė nei minimalios ir maksimalios baudos, numatytos straipsnio sankcijoje, vidurkis, bauda, kuri artima straipsnio sankcijoje numatytam minimumui. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. B. paskirta nuobauda tinkamai įvertinta kaip proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtiną administracinės nuobaudos paskirtį.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir tinkamai išdėstė argumentus dėl veikos kvalifikavimo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu ir atmetamas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti vadovaujantis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (A. B.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.