Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, susipažinęs su G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. A. L. atžvilgiu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas G. N. privataus kaltinimo skundas, kuriame nurodytais argumentais bei motyvais prašoma iškelti privataus kaltinimo bylą V. A. L.. G. N. teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis 2013-08-09 susipažino su nuteistuoju V. A. L., kuris vėliau buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų karantino kamerą. Jam (G. N.) būnant drausminės grupės sektoriuje, V. A. L. pradėjo jo prašyti įvairiausių daiktų, tačiau jis nesutiko jų jam duoti, nes tai draudžia pataisos namų vidaus tvarkos taisyklės. Tuomet V. A. L., girdint kitam nuteistajam pasakė, jog jis (G. N.) yra „mentas“ ir pagrasino, jog pridarys jam problemų. G. N. teigimu, nuo 2013-08-09 iki tos dienos kol V. A. L. buvo pervestas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų gyvenamąjį sektorių, jį šmeiždavo, vadino jį „krysa, vagimi, žuliku, mentu“ ir dar visokiais žodžiais, kurių jau nebepamena. V. A. L. teigė, kad jis (G. N.) neva bijo eiti į gyvenamąjį sektorių, nes yra visiems skolingas. G. N. nurodė, kad iš V. A. L. nuo 2013-08-09 iki 2013-08-16 patyrė šmeižimą, šantažą ir įvairių bauginimų bei grasinimų bangą. Taip pat savo skunde pareiškėjas nurodė, kad V. A. L. išėjus į gyvenamąjį sektorių, pastarasis toliau skleidė apie jį įvairią tikrovės neatitinkančią informaciją, per kitą nuteistąjį perdavinėjo jam nepadorius gestus, vadino ji „vagimi“, žemino jo autoritetą, garbę ir orumą. Be to, jam vykstant etapu iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini), 2013-08-30 būnant kratos kambaryje, karantino kambaryje ir vartant dokumentaciją skirtą naujai atvykusiems nuteistiesiems, joje rado raštelį parašyta ranka, kuriame buvo surašyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet labai panaši į tą informaciją, kurią skleidė V. A. L. apie jį. Prašo teismo nuteistąjį V. A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį bei priteisti 10 000 litų moralinę (neturtinę) žalą ir su bylinėjimusi susijusias išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo teismui suradus V. A. L. veiksmuose kitų nusikaltimų požymių iškelti baudžiamąją bylą pagal BK atitinkamus straipsnius.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime yra pasisakęs, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nukentėjusiojo skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pareiškėjas G. N. prašo teismo V. A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį bei suradus V. A. L. veiksmuose kitų nusikaltimų požymių, iškelti jam baudžiamąją bylą pagal BK atitinkamus straipsnius.

BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens šmeižimą, t. y. už paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. BK 155 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą, t. y. už įžeidimą. Tiek šmeižimas, tiek įžeidimas yra dvi atskiros nusikalstamos veikos, todėl šių veikų atribojimas ir tinkamas kaltinimo suformulavimas yra būtina sąlyga privataus kaltinimo bylai nagrinėti. Šių dviejų nusikalstamų veikų sudėtis, numato skirtingas veikas asmens garbei ir orumui, dėl šios priežasties privatus kaltintojas G. N. privalo nurodyti, kokiais konkrečiais veiksmais, gestais, žodžiais ir pan. pasireiškė nusikalstamos veikos, tačiau to pareiškėjas savo skunde nėra aiškiai ir suprantamai atskyręs, apsiribojama tik abstrakčiu pasakojimu, t. y. pareiškėjas turi nurodyti kuri informacija neatitinka tikrovės, kokie konkretūs teiginiai jį šmeižę, o kokie jį įžeidė. Taip pat teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad tos pačios frazės nesudaro dviejų nusikalstamų veikų, tokių kaip šmeižimas ir įžeidimas sutapties. Tiek įžeidimą, tiek šmeižimą patvirtinantys faktai turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. N. teismui pateiktame skunde nurodė, kad jis iš V. A. L. patyrė šantažą, įvairių bauginimų ir grasinimų bangą, tačiau kuo pasireiškė šie veiksmai, nenurodė. G. N. konkrečiai nenurodo ir neva V. A. L. veiksmais jam padarytų nusikalstamų veikų padarinius, t. y. kaip ir kuo pasireiškė nusikalstamų veikų padariniai, kokius konkrečius neigiamus išgyvenimus jam teko patirti, kaip tai paveikė jo bausmės atlikimą pataisos įstaigoje ir pan..

Pareiškėjas G. N. prašo teismo suradus V. A. L. veiksmuose kitų nusikaltimų požymių, iškelti jam baudžiamąją bylą ir pagal BK atitinkamus straipsnius, tačiau teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje, teismas nagrinėja bylą tiek kiek ji yra susijusi su privataus kaltintojo pareikštu skundu, tačiau pats savarankiškai jokių kaltinimų neformuluoja. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, kadangi teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą. Be to, privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes, turi būti suformuluotos aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis kaltinimas yra grindžiamas, kadangi nesant aiškaus kaltinimo, kaltinamasis neturi galimybės tinkamai realizuoti savo teisės į gynybą ir tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas.

Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad G. N. prašydamas teismo V. A. L. patraukti baudžiamojon atsakomybėn nepatikslino jo dabartinės bausmės atlikimo vietos. Iš teismui pateikto skundo turinio matyti, kad V. A. L. 2013-08-09 buvo patalpintas į (duomenys neskelbtini) pataisos namų karantino kamerą iki 2013-08-16, iki kol jis buvo perkeltas į pataisos namų gyvenamąjį sektorių. Tačiau kur šiuo metu randasi V. A. L. privatus kaltintojas nenurodė. Pažymėtina, kad priėmus nagrinėjimui skundą, jo nuorašą būtina išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, tačiau to padaryti teismas neturi galimybių, kai nėra tiksliai žinoma kaltinamo asmens buvimo vieta.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduotas skundas atitinka reikalavimus, numatytus BPK 412 str. 2 d. Esant išdėstytiems skundo trūkumams, konstatuotina, kad pareiškimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, kadangi įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.