Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškeja K. S. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-jo apylinkes teismo 2009 m. gegužes 08 d. nutarti, panaikinti ir Vilniaus apygardos prokuraturos 2009 m. kovo 13 d. nutarima, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir Vilniaus apygardos prokuraturos 2009 m. balandžio 06 d. nutarima, kuriuo atmestas jos skundas ir byla perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti.

Nurodo, kad 2008 m. vasario 03 d. apie 18-18.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) nuoteku stociu cecho profilaktiniu darbu aptarnavimo bare, G. V. g. 10, Vilniuje, buvo rastas jos vyro E. S. lavonas. Nutarime, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas rašoma, kad iš 2008-03-18 Vilniaus m. apylinkes prokuraturos 4-jo (NVT) skyriaus prokuroro G. V. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima matyti, kad E. S. mire del staigaus sveikatos pablogejimo, tuo metu jis jokiu darbo funkciju neatliko ir jokiu požymiu, kad jo mirtis butu susijusi su darbdavio ar jam atstovaujancio asmens veiksmais nera, todel pradeti ikiteismini tyrima pagal LR BK 176 str. nera pagrindo. Ši išvada prieštarauja procesines ir materialines teises normoms, faktinems aplinkybems. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis LR BPK (toliau - BPK) 212 straipsnio l dalies l punkto nuostatomis, taciau toks bylos nutraukimas galimas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškeja, kad yra šio 3 straipsnyje numatytu aplinkybiu. O 3 straipsnio l dalies l punkte, kuriuo remiasi ikiteisminis tyrimas pasakyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Taciau pasakyti, yra ar nera nusikaltimo požymiu, galima tik atlikus ikiteismini tyrima. Nors, tarp nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima ir nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, praejo daug laiko, taciau nutarime nutraukti ikiteismini tyrima remiamasi duomenimis, nurodytais nutarime, kuriuo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima, o tai rodo, kad per ta laika nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai. Kad butu galima atsakyti i minimus klausimus, butina ištirti. Kaip nustatyta, jos sutuoktinis E. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuoteku stociu profilaktiniu darbu aptarnavimo skyriuje Šaltkalviu remontininku. Nera nustatyta E. S. mirties priežastis. Ji grindžiama prielaidomis, o ne objektyviais irodymais. I ši klausima nera kvalifikuoto atsakymo ir prokuroro pavaduotojo 2009 m. balandžio 6 d. nutarime, su tuo iš dalies sutiko ir apylinkes teismas. Nutartyje rašoma, kad objektyviu duomenu, kad mirtis butu smurtine, duomenu negauta, taciau nereiškia, kad ju nera. Teismas neatkreipe demesio i tai, kad ju niekas ir neieškojo. Visu pirma E. S. lavonas buvo rastas darbo vietoje, todel buvo butina atlikti lavono skrodima, taciau tai padaryta nebuvo. Skundžiamame nutarime rašoma ir tai, kad neva nera jokiu požymiu, kad jo mirtis butu susijusi su darbdavio ar jam atstovaujancio asmens veiksmais. Taciau ir šiai išvadai daryti pagrindo nera. Nebuvo atlikta ekspertize (lavono skrodimas, kaip numato Lietuvos Respublikos BPK 208 - 211 straipsniu nuostatos), bet iš skundžiamo nutarimo nesimato ir tai, kad tuo klausimu butu padaryta specialistu išvada, kur butu nurodyta E. S. mirties priežastis. Jeigu tyrimo organai tokias išvadas daro patys, remdamiesi Lazdynu poliklinikos direktores J. P. komentarais, duotais jos apklausos metu, tai tokios išvadas butu neteisetos. Gristi išvadas galima tik specialistu išvadomis, o ne komentarais. J. P. išduodama mirties liudijima ir jame nurodydama mirties priežasti net nemaciusi lavono, pati pažeide istatyma. Del to pati J. P. yra suinteresuota bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos BPK 210 straipsnio nuostatos).Netirta, ar tarp darbdavio neveikimo ir E. S. nera priežastinio ryšio. Skundžiamame nutarime rašoma, kad nustatytos aplinkybes (E. S. sveikatos busena, dar 2007-02-21 nustatytos ligos, rekomenduotas gydymas chirurgine operacija, darbo pobudis, amžius, fizinis bei emocinis kruvis ir kt.) nustatytai mirties priežasciai (120.8 pagal ,,TLK-10") neprieštarauja ir neduoda pagrindo ja abejoti .Neaišku ar E. S. pagal savo sveikatos bukle bei amžiu galejo dirbti jam pavesta darba. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, E. S. sveikatos bukle paskutini karta buvo tikrinta tik 2005 m. gegužes 31 d., kai tuo tarpu, sutinkamai su Darbuotoju saugos ir sveikatos Istatymo 21 straipsnio bei sveikatos ministro Isakymo 13 straipsnio nuostatomis, tokie sveikatos tikrinimai turi buti daromi reguliariai, t.y. viena karta per du metus. O darbuotoju sveikatos tikrinimas, sutinkamai su mineto istatymo ir isakymo nuostatomis, iejo i darbdavio pareigas. Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio l dalyje pasakyta, kad darbdavys ar jo igaliotas asmuo, pažeides istatymuose ar kituose teises aktuose nustatytus darbu saugos ar sveikatos apsaugos reikalavimus, jeigu del to galejo ivykti nelaimingas atsitikimas žmonems, avarija ar atsirasti kitokiu sunkiu padaryniu padare baudžiamaji nusižengima. Taciau i ši klausima, kaip nutarimuose taip ir teismo nutartyje, atsakymo nera. Todel aiškinimas, kad tarp E. S. sveikatos bukles ir darbo pobudžio nera priežastinio ryšio, yra nepagristas . Esant tokioms aplinkybems, skundžiamas nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra neteisetas ir nepagristas, nepagrista ir mineta teismo nutartis.