- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-388-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- J. K., V. K., A. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 5-o notarų biuro
- Advokatai
- Kęstutis Kvainauskas, Vilhelmas Keliuotis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1602-535/2009 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams J. K., V. K., A. K., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 5-o notarų biuro notarei Valentinai Tinfavičienei dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. 2008-12-12 pateikė ieškinį, prašydamas:
1) pripažinti negaliojančiais Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės V. Tinfavičienės patvirtintus 2007-12-22 paveldėjimo teisių perleidimo sutartį (notarinio registro Nr.4-8363) ir 2008-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio registro Nr.4-1252);
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, priėmė jo velionio tėvo V. K. palikimą ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo tėvas V. K. mirė 2007-10-24. Pagal 1994-11-21 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo tėvas buvo įgijęs nuosavybės teisę į butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Sandorio sudarymo momentu ieškovo tėvas buvo susituokęs antrą kartą ir po jo žmonos mirties ½ nurodyto nekilnojamojo turto 2007-01-17 paveldėjo antros žmonos duktė J. K.. Ieškovas atlikinėjo bausmę Vokietijos kalėjime, tik sugrįžęs 2008 m. vasario mėn. iš Vokietijos, jis sužinojo, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties - ½ buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priėmė jo brolis A. K., kuris 2007-12-22 paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi perleido paveldėjimo teises į nurodytą palikimą atsakovams J. K. ir V. K.. Ieškovas kartu su atsakovu palikimo atsiradimo metu buvo pirmos eilės įpėdiniai, t.y. lygiaverčiai paveldėtojai. Atsakovai J. K. ir V. K. žinojo, kad ieškovui taipogi priklauso dalis turto, tačiau apie tai neinformavo notaro ir yra nesąžiningi įgijėjai. Atsakovas A. K. neturėjo teisinio pagrindo priimti viso palikimo ir perleisti jam nepriklausančios palikimo dalies. Ieškovas nepraleido termino ginčyti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi apie tai sužinojo tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos (LR CK 5.5 str., 5.8 str., 5.9 str., 5.11 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai J. K. ir V. K. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti 2000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nebuvo žinoma, kur yra ieškovas, ar jis gyvas, nes jie nepalaikė jokių kontaktų su ieškovu. Atsakovas A. K. nurodė, jog nežino, kur yra brolis. 1/2 buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovei kaip palikimas po jos motinos mirties. 2007-12-22 atsakovai sudarė Vilniaus m. 5 notarų biure paveldėjimo teisių perleidimo sutartį. Už perleistas paveldėjimo teises atsakovai sumokėjo 20000 Lt A. K.. Atsakovas pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą Nr.206/2007, kuriuo patvirtino, kad jis paveldi savo tėvo teises ir pareigas pagal įstatymą bei nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Atsakovai paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi tinkamai priėmė mirusio V. K. teises ir pareigas. Tai patvirtina 2008-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovas neįrodė, jog atsakovai yra nesąžiningi įgijėjai. Tik gavus ieškinį, atsakovams tapo žinoma, kad yra dar vienas įstatyminis įpėdinis. Ieškovas turėtų kreiptis į atsakovą A. K. (savo brolį) ir reikalauti, kad šis atsiskaitytų su ieškovu už jam priklausančią dalį palikimo (CK 1.5 str., 4.26 str. 2 d., 5.50 str. 1 d., 6.426 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-09-21 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007-10-24 mirė V. K., ieškovo tėvas. Teismas konstatavo, jog atsakovas (ieškovo brolis) A. K. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodė, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Teismas nustatė, jog ieškovas nesikreipė per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą dėl palikimo priėmimo, kad tik 2008 m. vasario mėn. sužinojo apie savo tėvo mirtį. Teismas nustatė, kad ieškovas buvo įkalintas nuo 2007-03-13 iki 2008-01-09 Vokietijoje. Teismas pažymėjo, jog 3 mėn. terminas palikimui, atsiradusiam po jo tėvo mirties, priimti dar nebuvo suėjęs, tačiau ieškovas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, praleido 3 mėn. terminą palikimui priimti ir neprašė šio termino atnaujinti. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai V. K. ir J. K. nelaikytini nesąžiningais įgijėjais, kadangi jie įstatymo nustatyta tvarka už 20000 Lt įsigijo iš atsakovo A. K. paveldėjimo teises į palikimą, atsiradusį po V. K. mirties. Teismas nustatė, jog atsakovas A. K. palikimą priėmė 2007-12-20 pareiškimo pagrindu, nurodydamas, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Teismas pabrėžė, jog remiantis 2007-12-22 paveldėjimo teisių perleidimo sutartimi, atsakovai J. K. ir V. K. tinkamai priėmė mirusiojo V. K. teises ir pareigas ir tai patvirtinta 2008-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Teismas nustatė, jog atsakovas A. K. pateikė atsakovams notarės V. Tinfavičienės patvirtintą pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriame nurodyta, kad būtent A. K. paveldi visas tėvo teises ir pareigas pagal įstatymą, kad kitų įstatyminių įpėdinių nėra. Teismas konstatavo, jog ieškovo reikalavimai dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais nėra pagrįsti, todėl atmestini. Teismas padarė išvadą, jog atsakovai V. K. ir J. K. yra sąžiningi įgijėjai. Teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus. Teismas konstatavo, jog netenkinus ieškininių reikalavimų dėl paveldėjimo teisių perleidimo sutarties ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiais, netenkintinas ir reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ieškovas, pareiškęs ieškinį, priėmė jo velionio tėvo V. K. palikimą. Teismas pažymėjo, jog, atmetus ieškinį, iš atsakovų bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteistinos (CK 4.26 str. 2 d., 5.9 str., 5.50 str., 6.246 str. 1 d., CPK 93 str., 98 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai aiškino bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai:
1) Teismas netinkamai nustatė, kad ieškovas buvo įkalintas Vokietijoje iki 2008-01-09. Ieškovas teismui buvo pateikęs pažymą, kad jis buvo paleistas iš įkalinimo Vokietijoje 2008-02-08, taigi, suėjus 3 mėnesiams po tėvo mirties. Dėl šių aplinkybių ieškovas neturėjo galimybės pareikšti apie palikimo priėmimą per 3 mėnesių terminą. Be to, atsakovas A. K. priėmė palikimą ir pardavė paveldėjimo teises kitiems atsakovams dar nesuėjus 3 mėnesių terminui pareikšti apie palikimo priėmimą kitiems įpėdiniams. Akivaizdu, jog atsakovai, žinodami, jog ieškovas taip pat yra teisėtas įpėdinis, kad jis yra įkalintas ir negali tinkamai ginti savo teisių (tuo labiau, kad jam tuo metu nebuvo žinoma apie tėvo mirtį), pasinaudojo ieškovo padėtimi ir nesąžiningai priėmė V. K. palikimą. Todėl atsakovus J. K. ir V. K. laikyti sąžiningais įgijėjais nėra teisinio pagrindo.
2) Teismo motyvas, jog ieškovas neprašė atnaujinti termino palikimui priimti yra nepagrįstas, kadangi ieškovas apie palikimo priėmimą sužinojo ne tik praėjus 3 mėnesių terminui, bet ir jau nesant palikimo, kurį priėmė atsakovai, pažeisdami ieškovo teises. Ieškovas, neturėdamas teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo nesančiam palikimui priimti, gindamas savo teises CK 5.9 str. 2 d. pagrindu, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, priėmė savo velionio tėvo palikimą. Teismas, tinkamai taikydamas minėtos materialinės teisės normos nuostatą, turėjo nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą ir tuo pagrindu tenkinti likusius ieškinio reikalavimus – pripažinti paveldėjimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį neteisėta ir panaikinti atsakovams išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą.
Atsiliepimas
Atsakovai J. K. ir V. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-21 sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas A. K. ir tretysis asmuo Vilniaus miesto 5-o notarų biuro notarė V. Tinfavičienė nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas numatė, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas, pareiškęs ieškinį, priėmė jo velionio tėvo V. K. palikimą, bet nepateikė jokių duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nustatyti prašomą juridinį faktą. Pats ieškinio pareiškimas teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto palikimo priėmimo kontekste savaime nesukuria faktiško palikimo priėmimo teisinių padarinių, nes asmens kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir ieškinio pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nėra tapačios teisinės kategorijos.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti atsakovų J. K. ir V. K., kaip įgijėjų nesąžiningumą. Ta aplinkybė, kad atsakovas A. K. 2007-12-20 pareiškime apie palikimo priėmimą nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, ir pardavė paveldėjimo teises kitiems atsakovams, dar nesuėjus 3 mėnesių terminui pareikšti apie palikimo priėmimą kitiems įpėdiniams, patvirtina atsakovo A. K. (ieškovo brolio) nesąžiningumą, perleidžiant visas paveldėjimo teises į palikimą, atsiradusį 2007-10-24 mirus V. K.. Nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo nagrinėti piniginės kompensacijos priteisimo klausimo tarp ieškovo ir atsakovo A. K., nes jokie reikalavimai kompensacijų klausimais byloje nebuvo pareikšti.
Teismo motyvas, jog ieškovas, praleidęs 3 mėnesių terminą palikimui priimti, neprašė atnaujinti šio termino, atitinka faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas buvo įkalintas Vokietijoje iki 2008-01-09, o apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys (b.l. 119-120) patvirtina, kad ieškovas nuo 2008-01-09 iki 2008-02-08 buvo įkalintas kitoje įkalinimo įstaigoje Vokietijoje. Tai reiškia, kad nuo 2007-03-13 iki 2008-02-08 imtinai ieškovas buvo įkalinimo įstaigoje ir ši aplinkybė savaime nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškinį ir nesukuria faktinio palikimo priėmimo padarinių. Nagrinėjamoje byloje nevertinamos aplinkybės dėl priežasčių svarbumo 3 mėnesių termino palikimui priimti atnaujinimo, nes ieškovas neprašė šio termino atnaujinti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 str., nes įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirmosios instancijos teismas buvo nuoseklus ir padarė teisingą išvadą, kad negali nustatyti pareiškėjo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto, nes šis reikalavimas yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius.
Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 177 str. -178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir įgijo pareigą atlyginti valstybei 19,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b. l. 117) apeliacinės instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Atsakovo V. K. naudai nėra priteisiamos iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą ir kitas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (b.l. 70, 112), nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį, o atsakovas V. K. neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 313 str.). Įstatymų leidėjas nustatė, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teisme (Advokatūros įstatymo 34 str. 2 d.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti byloje dalyvaujančio asmens. Šiuo atveju atsakovė J. K. pateikė 2009-11-04 pinigų priėmimo kvito nuorašą (b.l. 113) dėl aštuonių šimtų litų sumokėjimo advokato padėjėjai, kuri nenurodė (nepabraukė kvite paslaugų pobūdžio) už kokias teisines paslaugas gauti pinigai. Apeliacinės instancijos teisme atsakovę J. K. atstovavo advokatas K. Kvainauskas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovės J. K. naudai pagal 2009-11-04 pinigų priėmimo kvito nuorašą (b.l. 113) aštuonių šimtų litų, sumokėtų advokato padėjėjai (CPK 79 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš V. K. 19,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė Neringa Švedienė