Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas Klaipėdos apygardos prokurorės 2009-11-13 pareiškimas dėl kompleksinės psichologinės – psichiatrinės ekspertizės paskyrimo įtariamajam V. M. ,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Klaipėdos apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00536-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. dėl G. D. nužudymo. Įtarimas byloje pareikštas V. M. , gim. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2009-11-13 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu skirti įtariamajam kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę. Prokurorė nurodė, kad 2009-11-10 buvo gautas įtariamojo gynėjos prašymas pateikti ekspertams papildomus klausimus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2009-11-16 nutartimi prokurorės pareiškimą paliko nenagrinėtu ir nurodė, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos BPK IV dalies šeštame skirsnyje numatytos ekspertizės skyrimo tvarkos. Pažymėjo, jog iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė, teismui pateikdama pareiškimą dėl ekspertizės skyrimo, kartu pridėjo ir įtariamojo advokatės prašymą dėl papildomų klausimų ekspertams pateikimo, neišsprendusi advokatės prašymo pagrįstumo įstatymų nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo teisėjo manymu, teismui nėra žinoma ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios prokurorės pozicija dėl įtariamojo advokatės pateiktų papildomų klausimų ekspertams, todėl teismui nėra galimybės iki galo suformuluoti klausimyno ekspertams tam, kad kuo objektyviau ir išsamiau būtų atliktas specialus tyrimas. Be to, teismas išaiškino, jog prokurorė turi išspręsti proceso dalyvių prašymus ir tik po to kreiptis į teismą su pareiškimu, kuriame taip pat nurodyti, kaip tie prašymai buvo išspręsti.

Klaipėdos apygardos teisme 2009-11-18 gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės skundas, kuriame nurodoma, kad Lietuvos Respublikos BPK 178 str. numatyta proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo tvarka dėl proceso veiksmų atlikimo, tačiau ekspertizės skyrimas yra išimtinai teismo kompetencija. Prokurorė pažymi, jog įtariamojo gynėja, pateikdama papildomus klausimus ekspertams, neprašė atlikti atskirų ar papildomų proceso veiksmų, numatytų BPK 178 str., todėl šie klausimai buvo pridėti prie Klaipėdos apygardos prokuratūros parengto pareiškimo dėl ekspertizės skyrimo vadovaujantis BPK 209 str. nuostatomis. Todėl prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-11-16 nutartį ir priimti naują sprendimą – paskirti šioje baudžiamojoje byloje kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skundas pagrįstas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nutartis naikintina.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009-11-16 nutartyje nurodyti argumentai, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK IV dalies šeštame skirsnyje numatyta ekspertizės skyrimo tvarka ir kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė neišsprendė advokatės prašymo pagrįstumo įstatymų nustatyta tvarka, t. y. neišreiškė savo pozicijos dėl įtariamojo advokatės pateiktų papildomų klausimų ekspertams, atmestini kaip nepagrįsti, nes BPK 178 str. numato, jog prokuroras, gavęs įtariamojo, jo gynėjo ar nukentėjusiojo prašymą atlikti Kodekse numatytus veiksmus gali: pats atilkti prašomus veiksmus, įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus arba atsisakyti atlikti prašomus veiksmus. Prokuroras pats atlieka prašomus veiksmus tais atvejais, kai veiksmų atlikimas priklauso jo kompetencijai, pavyzdžiui, inicijuoja, kad apklausą atliktų ar ekspertizę paskirtų ikiteisminio tyrimo teisėjas ir pan.

Aukštesniojo teismo nuomone, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė laikėsi Lietuvos Respublikos BPK IV dalies šeštame skirsnyje numatytos ekspertizės skyrimo tvarkos ir tenkindama įtariamojo gynėjos prašymą inicijavo, t. y. ėmėsi baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų veiksmų, kad kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę paskirtų ikiteisminio tyrimo teisėjas: su pareiškimu dėl ekspertizės kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją, prie pareiškimo pridėdamas proceso dalyvio (įtariamojo gynėjos) prašymą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: baudžiamojoje byloje, kurioje V. M. įtariamas nusikaltimo, numatyto BK 129 str. 1 d., padarymu, paskirti kompleksinę psichologinę – psichiatrinę ekspertizę, kurią pavesti atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos komisijai.

1. Ar nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2009-10-10, V. M. sirgo kokia nors psichine liga ar buvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje, ar dėl šios ligos (psichinio sutrikimo) nusikaltimo padarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir ar galėjo juos valdyti?

2. Ar V. M. šiuo metu serga psichine liga? Ar šiuo metu jis supranta savo veiksmų esmę ir ar gali juos valdyti?

3. Ar V. M. gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisminio nagrinėjimo metu?

4. Ar iki nusikaltimo, dėl kurio padarymo V. M. įtariamas, ir jo metu, įtariamojo psichinei – psichologinei būklei reikšmės turėjo kitokio pobūdžio ligos (širdies, smegenų, nervų ir kt.)?

5. Ar, atsižvelgiant į V. M. psichinę būklę, jo psichologinius ypatumus, nulemtus senyvo amžiaus bei byloje nustatytų gyvenimo aplinkybių, jis galėjo adekvačiai įvertinti įvykio metu nukentėjusiosios elgesį ir ar galėjo nukentėjusiosios veiksmai išprovokuoti V. M. fiziologinio ar patologinio afekto būsenų atsiradimą, kadangi jis neatsimena visų tiriamo įvykio aplinkybių (negali paaiškinti kodėl, kokiu momentu ir kiek kartų dūrė nukentėjusiajai, neatsimena ką veikę iš karto po įvykio, neatpažino savo sūnaus susitikimo metu), ar nėra minėtos aplinkybės sąmonės sutrikimo bei fiziologinio afekto požymiai?

6. Ar V. M. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones? Jei taip, tai kokias?

Nutartis toliau neskundžiama.