- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-564-547/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00474-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pažeidėjas
- E. P.
- Advokatai
- Nijolė Raulušaitienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P. ir jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą, kurioje:
E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuviui, LR piliečiui, nevedusiam, dirbančiam UAB “W. B.”, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas , jog jis 2014-09-08 13.20 val. Varėnos rajone, Matuizų kaime, Pušų gatvėje, vairuodamas automobilį BMW 318 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, staiga į kelią išbėgus vaikui, automobilio nesuvaldė atsitrenkė į elektros stulpą. Įvykio metu buvo apgadintas automobilis, elektros įranga (nutrauktas laidas). Apie įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė KET 133 128 punkto reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Toks kaltinimas nepasitvirtino.
E. P. visiškai pripažino padarytą pažeidimą ir paaiškino, kad jam važiuojant į kelią staiga išbėgo vaikas, tad jis staiga stabdė ir jo automobilio galą užmetė, dėl ko jis ir trenkėsi į apšvietimo stulpą. Jis nurodė, kad išlipęs apžiūrėjo ir nepastebėjęs, jog ant stulpo būtų kokių nors sugadinimų, o jo mašina buvo apgadinta, pradėjo jaustis dujų kvapas, todėl nuvažiavo pas savo dėdę. Su kuriuo automobilį pristatė į dirbtuves, nes reikėjo remontuoti. Jis paaiškino, kad dėl pažeidimo gailisi, buvo labai susijaudinęs, kartu manė, jog niekuo neprasikalto, nes ant stulpo nesimatė jokių pažeidimų, o buvo apgadintas tik jam priklausantis automobilis.
Administracinio teisės pažeidimo aplinkybės yra užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 5-6), policijos patrulio A. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 7), eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 8).
E. P. 2014-09-08 14:56 val. buvo patikrintas dėl girtumo ir buvo nustatyta, kad jis yra blaivus, alkotesterio Nr.0918 (b. l. 10).
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) ir Kelių eismo taisyklės (12 p.) duoda vienodą eismo įvykio sąvoką: tai – įvykis kelyje, viešose ar privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Liudytojas A. Z. AB ,,Lesto“ darbuotojas nurodė, kad atvyko į vietą , nes buvo pranešta, kad automobilis atsitrenkė į elektros stulpą. Pastebėjo, kad nutrūkęs laidas. Tačiau vairuotojas galėjo ir nepastebėti nutrūkusio laido, nes jis buvo jam už nugaros. Liudytojas nurodė, kad jis negali kategoriškai pasakyti ar laidas nutrūko nuo smūgio į stulpą, ar šiaip dėl kitų priežasčių, nes laidai trūksta.
Liudytojas G. L., AB ,,Lesto“ darbuotojas, analogiškai paaiškino įvykio aplinkybes.
Liudytojas V. L., nurodė, kad jis kartu važiavo su E. P., kai atsitiko nelaimė. Jis nurodė, kad stulpui jokių apgadinimų nesimatė, todėl jie ir nuvažiavo. Liudytojas nurodė, kad E. P. važiavo gal 40 km/h greičiu ir, kai išbėgo vaikas, staiga stabdė, o automobilio galą užmetė. Vietoje pasitarė ir manė, kad jeigu nėra padarytos žalos kitiems, tai likti įvykio vietoje nėra būtina. Kadangi po smūgio pasijautė dujų kvapas, tai išvažiavo, nes reikėjo skubiai tvarkyti automobilį.
Iš byloje esančio LESTO rašto matyti, kad 2014-09-08 apie 13 val. gavus pranešimą, kad dėl autoįvykio apgadintos atramos, buvo nusiųsti elektromonteriai, kurie nustatė, kad nutrauktas laidas, numušti izoliatoriai, tačiau atrama nepažeista. Autoįvykio kaltininko vietoje nebuvo. Dėl šio įvykio LESTO pretenzijų neturi.
Teismas laiko, kad jeigu E. P. buvo inkriminuotas ATPK 130 str. 1d., kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, tai turėjo būti pateiktas ir kaltinimas pagal ATPK 127 str. 2 d. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. P., pažeidęs KET atsitrenkęs į stulpą, apgadino automobilį ir elektros įrangą. Teismas keisti kaltinimo plečiančiai negali. Be to manytina, kad policijos pareigūnai abejojo, ar buvo padaryta nurodyta žala kitam turtui. E. P. nurodė, kad automobilis yra jo, tik registruotas yra mamos vardu, o elektros įmonė Lesto taip pat nurodė, kad dėl įvykio jokių pretenzijų neturi, todėl tikėtina, kad žala jiems taip pat nebuvo padaryta. Juolab, kad taip nurodė ir liudytojais apklausti Lesto darbuotojai. Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai sąmoningai, įvertinę visas aplinkybes, nesurašė E. P. administracinio teisės pažeidimo protokolo ir pagal ATPK 127 str. 2 d. Tačiau, jeigu buvo padaryta išvada, kad nebuvo autoįvykio, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas, ar buvo pagrindas surašyti protokolą ir pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kadangi byloje nustatyta, kad E. P. nepadarė eismo įvykio, todėl jam nekilo ir pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį, ir pasišalindamas nuo stulpo, į kurį atsitrenkė, E. P. nepadarė ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Tačiau konkrečiu atveju kitiems asmenims, kitų asmenų turtui žala nebuvo padaryta, todėl nebuvo pareigos apie įvykį pranešti policijai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Konkrečiu atveju buvo nustatyta, jog E. P. negalėjo suvokti, jog jis savo automobiliu atsitrenkdamas į elektros stulpą padarė žalos dar kam nors, kadangi ant elektros stulpo atramos nebuvo padaryta jokių sugadinimų, o nutraukto elektros laido, jeigu jis nutrūko dėl atsitrenkimo, E. P. galėjo ir nematyti, kaip nurodė liudytojas A. Z..
Todėl teismas laiko, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, bei nebuvo pateiktas toks kaltinimas E. P., jog jis padarė žalą kitų asmenų turtui, todėl byla nutrauktina, nesant teisės pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.