Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų suėmimo vykdymo sąlygų teritorinės policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

Neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriame nustatyta, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.

Suėmimo vykdymo įstatymo (2012 m. spalio 2 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais, o pagal 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildino iš jo laikymo Areštinės kamerose, neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui reikalavimo, bei iš to kilusio judėjimo galimybių sumažėjimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, o minimalaus gyvenamosios patalpos (palatos) ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios, gydymo aplinkos prielaida (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014,p. 460-564). Ginčo laikotarpiu teritorinės policijos įstaigos areštinėse sulaikomiems asmenims tenkančio kameros ploto dydžio klausimus reglamentavo Areštinių veiklos taisyklės, kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje, kameras, jų plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių, atsakovę atstovaujantis Vilniaus apskrities VPK pateikė Vilniaus apskrities VPK VTV AKS paros budėjimo suvestinės išrašuose, Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko 2015 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime bei kituose rašytiniuose dokumentuose (b. l. 10, 17-18, 55, 56-60). Tam tikrus duomenis pateikė ir pareiškėjas (b. l. 1). Remiantis šiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,50 kv. m, buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 24 d. 2.40 val. iki 2014 m. sausio 25 d. 16.00 val. su dviem asmenimis,nuo 2014 m. sausio 25 d. 18.43 val. iki 2014 m. sausio 26 d. su dviem asmenimis, nuo 2014 m. sausio 26 d. (nuo 12.04 val. iki 13.28 val. iš Areštinės buvo paimtas procesinių veiksmų atlikimui) iki 2014 m. sausio 27 d. 14.00 val. su vienu asmeniu, nuo 2014 m. sausio 27 d. 15.25 val. iki 2014 m. sausio 28 d. su vienu asmeniu;kameroje Nr. 6, kurios plotas 17,40 kv. m., buvo laikomas nuo 2014 m. sausio 28 d. (nuo 10.05 val. iki 13.20 val. iš Areštinės buvo paimtas procesinių veiksmų atlikimui)iki 2014 m. sausio 29 d. 15.40 val. (nuo 11.00 val. iki 15.00 val. iš Areštinės buvo paimtas procesinių veiksmų atlikimui) su trimis asmenimis.

Apibendrinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui mažiausias tenkantis gyvenamasis plotas,neišskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto,kameroje Nr. 4buvo 5,50 kv. m, kai jis buvo laikomas šioje kameroje su dar dviem asmenimis, kameroje Nr. 6 – 4,35 kv. m, tuo metu, kai jis buvo laikomas nurodytoje kameroje su dar trimis asmenimis. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kokį plotą šiose kamerose užėmė sanitarinis mazgas, įvertinus kamerų plotą ir jose kartu su pareiškėju buvusį asmenų skaičių, net ir darant prielaidą, kad sanitarinis mazgas šiose kamerose užėmė 1,5 kv. m ploto, pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 4, tuo metu, kai jis buvo laikomas su dar dviem asmenimis,atitiko teisės aktų reikalavimus (vienam asmeniui teko 5 kv. m kameros ploto), o kameroje Nr. 6, kurioje pareiškėjas buvo laikomas su dar trimis asmenimis,Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatytas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas(vienam asmeniui teko 3,98 kv. m kameros ploto).Nurodytų argumentų pagrindu, konstatuotina, jog Vilniaus apskrities VPK pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl laikymo perpildytose kamerose pareiškėjas neturėjo galimybės judėti, pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai, nuolatos kildavo konfliktai ir ginčai.

Pareiškėjas kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą nurodė ir tai, kad kamerų tualetas, praustuvė neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų, tualetas neužsidaro, todėl buvo priverstas atlikinėti gamtinius reikalus visų akivaizdoje, praustuvėje netiekiamas karštas vanduo.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad tualetas, praustuvėkameroseneatitinka Lietuvos higienos normų, aktuali Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto norma, kurioje nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą.Areštinių veiklos taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas.

Atsakovės atstovas atsiliepime, Vilniaus apskrities VPK VTV AKS Tarnybos organizavimo poskyrio viršininko 2015 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime(b. l. 11, 17-18) nurodė, kadAreštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengtilaikantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų,sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto yra atskirti 140 cm aukščio atskiriamąja pertvara, juose įrengta miesto vandentiekio geriamo šalto vandens tiekimo sistema. Atsakovės atstovo byloje pateiktoVilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2014 m. vasario 13 d. patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-121 duomenys patvirtina, kad kameroje Nr. 5, kurioje operatyvioji kontrolė buvo atlikta 2014 m. sausio 23 d., įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra unitazas ir praustuvė, tiekiamas šaltas vanduo, sanitarinis mazgas nuo kameros gyvenamosios dalies atskirtas betonine sienele ir Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto, įtvirtinančio sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus, pažeidimų nenustatyta (b. l. 61-63). 2013 m. spalio 29 d. bei 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus VSC atliktos periodinės kontrolės metu surinkti duomenys, užfiksuoti 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-13.16-1352, patvirtina, kad kamerose yra šalto vandens tiekimo kranai, praustuvai, sanitariniai įrenginiai (unitazai) irLietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimų pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 64-66).Aplinkybės, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti pertvaromis, praustuvėse tiekiamas šaltas vanduo neneigia ir pats pareiškėjas. Pažymėtina, jog reikalavimo, kad Areštinės kamerose būtų įrengti uždaromi ar kitaip papildomai uždengiami nuo gyvenamosios patalpos sanitariniai mazgai Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkte nebuvo numatyta, o pagal minėtos higienos normos 26 punkte įtvirtintus policijos areštinių įrengimo reikalavimus, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta medicinos punkte, sanitarinėje švarykloje ir indų plovykloje. Todėl teismo vertinimu, toks sanitarinių mazgų įrengimas Vilniaus apskrities VPK Areštinės kamerose atitiko Lietuvos higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalą jam sukėlė ir tai, kad Areštinės kamerose nėra natūralaus apšvietimo, per langus taip pat nepatenka dienos šviesa, langai neatsidaro.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 37:200921 ir 22 punktų, įtvirtinančių policijos areštinės kameros apšvietimo reikalavimus, nuostatas, kamerose turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc.;areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta – ne mažesnė kaip 200 lx, o šiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta – ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal tos pačios higienos normos 23 punktą, policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kadAreštinės kamerų langai įrengtilaikantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 reikalavimų, visose kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, o kamerose Nr. 4 ir 6laboratoriniai fizikinių veiksnių tyrimai 2014 metais nebuvo atlikti(b. l. 11, 55).Išanalizavus teismui pateiktų Vilniaus VSC patikrinimo aktų rezultatus, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių tyrimų skyriaus specialistai ginčo laikotarpiu būtų atlikęnatūralios apšvietos matavimus kamerose Nr. 4 ir 6, kuriose buvo laikomas pareiškėjas.Taigi, nustatyta tvarka nėra užfiksuota pažeidimų, susijusių su natūralaus apšvietimo bei vėdinimo reikalavimais šiose kamerose. Minėtos aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų šiose kamerose į Areštinės administraciją ir Vilniaus VSC nei pareiškėjas, nei kiti kamerose Nr. 4 ir 6laikomi asmenys nesikreipė. Kartu, įvertinus 2013 m. spalio 29 d. bei 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus VSC atliktos periodinės kontrolės metu surinktus duomenis, užfiksuotus 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-13.16-1352, darytina išvada, kad jie patvirtina atsakovės atstovo atsiliepime bei kituose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie langus, ventiliaciją bei apšvietimą Areštinės kamerose. Šio patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose, kurių Areštinėjeyra trylika, yra langai, išskyrus kamerose Nr. 7, 8, 9, ir 10 (patikrinimo metu sulaikyti asmenys jose negyveno),kameros vėdinamos per langus, visose kamerose įrengti nauji šviestuvai (b. l. 62).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, natūralaus apšvietimo bei vėdinimo ginčo laikotarpiu, konstatuotiVilniaus apskrities VPK neteisėtus veiksmusCK 6.271 straipsnio prasme nėra pagrindo.

Pareiškėjo argumentai dėl supuvusių kamerų grindų, nuo sienų byrančio tinko, kalkių, pelėsio grybelio pažeistų sienų ir lubų, dušuosesugedusių kranų,nereguliariai tiekiamo vandens, „baisių“ grindų, vertintini Lietuvos higienos normos HN 37:2009 kontekste, kurioje nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); policijos areštinės patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (27 punktas); dušinės sienos ir grindys turi būti lygios, nelaidžios vandeniui, lengvai valomos, atsparios naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms (28.1 punktas); dušinės grindys turi būti neslidžios, jose turi būti nuolydis vandens nutekėjimo kanalų, angų link (28.2 punktas); visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių (48 punktas); Visos patalpos kiekvieną dieną turi būti valomos drėgnuoju būdu (49 punktas); dušinių, sanitarinių švaryklų, kamerų, sanitarinių mazgų grindys, santechniniai įrenginiai, praustuvės kiekvieną dieną turi būti plaunamos karštu vandeniu, valomos su valikliais, turinčiais dezinfekantų (50 punktas).

Nors Vilniaus VSC 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-13.16-1352 užfiksuota, kad dušinėje nubyrėję sienų keramikinės plytelės, nuo lubų nubyrėjęs tinkas, sienos pajuodę, nubyrėję sienų dažai, ir konstatuotas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 28.1 punkto pažeidimas (b. l. 65), tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu šios įstaigos specialistų atlikto patikrinimo (2014 m. vasario 13 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-121) duomenys patvirtina, kad minėti pažeidimai buvo pašalinti. Patikrinimo metu nustatyta, kad Areštinės dušų patalpose atliktas remontas, patalpos buvo vizualiai švarios;vadovaujantis Areštinės vidaus tvarka dušų patalpos valomos ir dezinfekuojamos kasdien, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 37:2009 50 punkto reikalavimų (b. l. 62). Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl Areštinės dušinių netinkamos būklės atmestini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skundo argumentus dėl kameros Nr. 4 supuvusių grindų, nuo sienų byrančio tinko, kalkių, pelėsio grybelio pažeistų sienų ir lubų, todėl šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Tačiau pripažintini pagrįstais pareiškėjo skundo argumentai dėl kameros Nr. 6 blogos būklės.2013 m. spalio 29 d. bei 2013 m. lapkričio 4 d. Vilniaus VSC atliktos periodinės kontrolės metu (2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3)-13.16-1352) buvo nustatyta, kad šioje kameroje yra susidėvėjusi grindų danga, nuo sienų vietomis nubyrėję dažai, kas neatitikoLietuvos higienos normos HN 37:2009 27 punkto reikalavimų (b. l. 64). Atsakovės atstovas byloje nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių, kadminėto patikrinimo metu nustatytipažeidimai kameroje Nr. 6 buvopašalinti.Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodomų teiginių šiuo aspektu. Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisminė praktika, kurioje yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m.kovo30 d. nutartįadministracinėje bylojeNr. A-444-669/2011). Pareiškėjas nedetalizavo, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus dėl tokių aplinkybių jis patyrė, kokias jo teises pažeidė, sukeldamas jam neturtinę žalą, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Pareiškėjas laikytinas neįvykdžiusiu pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m.vasario8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013).

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Areštinės kamerose nėra spintelių daiktams susidėti, aktualiAreštinių veiklos taisyklių 81 punkto nuostata, kurioje nustatyta, kad kiekvienam policijos areštinėje laikomam asmeniui skiriama lova; kameroje taip pat įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė.

Kaip neturtinės žalos atsiradimo pagrindą pareiškėjas nurodė ir tai, jog Areštinėje išduodama sena, nemalonaus kvapo, neplauta patalynė.

Atsakovės atstovo byloje pateikti Vilniaus VSC atliktų patikrinimų duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities VPK Areštinėje yra vadovaujamasi aukščiau aptartuose teisės aktuose bei minėtame apraše nustatytos tvarkos. 2013 m. lapkričio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-13.16-1352 užfiksuota, kad Areštinėje įrengta švarių skalbinių laikymo patalpa; nešvarūs skalbiniai surenkami į specialias talpas ir atiduodami skalbti; švarūs lovos skalbiniai laikomi ant padėklų; lovų čiužiniai apdengti nepralaidžiu skysčiams audiniu, kurį galima dezinfekuoti;lovos skalbinius numatyta keisti atsižvelgiant į jų užterštumą, ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; dėl minkštojo inventoriaus dezinfekcijos 2010 m. lapkričio 10 d. sudaryta sutartis Nr. 10-ST2-251 su viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos; skalbinių tvarkymo procedūra parengta; dėl skalbinių skalbimo 2013 m. kovo 22 d. sudaryta sutartisNr. 55 suuždarąja akcine bendrove „Švaros etalonas“ (b. l. 65). 2014 m. vasario 13 d. patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-121 užfiksuota, kadpagal įstaigos vidaus tvarką lovos skalbiniai keičiami vieną kartą per savaitę; Areštinės skalbiniai skalbiami 2013 m. kovo 22 d. sutarties Nr. 55 sudarytos su uždarąja akcine bendrove „Švaros etalonas“ pagrindais (b. l. 62). Minėtų patikrinimų metų pažeidimų, susijusių suLietuvos higienos normos HN 37:2009 56-59 punktų nuostatomis, nebuvo nustatyta.Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Areštinės administracijai būtų reiškęs skundus dėlišduodamos senos, netinkamos būklės patalynės (b. l. 11). Be to, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Areštinėje išduodama sena, nemalonaus kvapo, neplauta patalyne, nelaikytini pakankamai aiškiais ir detalizuotais, jie yra deklaratyvūs ir abstraktūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais.Pareiškėjas nedetalizavo, kuriuo konkrečiai metu jis patyrė šiuos nepatogumus, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į Areštinę ginčo laikotarpiu buvo pristatytas 3 kartus, nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis. Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovei būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius.Taigi, esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, todėl skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti Vilniaus apskritiesVPK neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Areštinėje laikomų asmenų teisė kiekvieną dieną pasivaikščioti (vyrai – 1 val., moterys ir nepilnamečiai – 2 val.) gryname ore įgyvendinama Areštinės teritorijoje įrengtame pasivaikščiojimo kiemelyje. Į pasivaikščiojimus yra vedami visi tuo metu kameroje esantys asmenys. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po vieną valandą per dieną jam buvo leidžiama pasivaikščioti kiemelyje, tačiau ne visada – tekdavo prašyti, maldauti, kad išvestų pasivaikščioti. Iš šių pareiškėjo nurodytų neturtinę žalą galėjusių sukelti aplinkybių, darytina išvada, kadpareiškėjas ir neteigia, kad ši jo teisė ginčo laikotarpiu Vilniaus apskrities VPK Areštinėje nebuvo įgyvendinta.