Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2-2400-773/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2-2400-773/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Šimonis
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
V. G., R. G., AAS “Gjensidige Baltic“
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Kristina Varanavičienė
Civilinė byla Nr. 2-2400-773/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-07961-2011-7
Procesinių sprendimų kategorijos: 38; 44.2.3;(S)73.2.6.1;KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m.rugsėjo 28 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Renatai Paliokaitei, dalyvaujant atsakovui V. M., tretiesiems asmenims V. G. ir R. G., jų atstovei advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei, nedalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui, trečiojo asmens AAS “Gjensidige Baltic“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui V. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tretieji asmenys V. G., R. G., AAS “Gjensidige Baltic“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu (T.1, b.l. 3-4) bei patikslintu ieškiniu (T.1, b.l. 55-56) atsakovui V. M., trečiajam asmeniui V. G. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti R. G. ir AAS “Gjensidige Baltic“ (T.1, b.l. 58). Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 21081,90 Lt nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. lapkričio 30 d. Kaune dėl transporto priemonę „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio V. M. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta V. G. priklausanti transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas pažymėjo, kad minėto eismo įvykio metu V. M. civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau - LRTPVCAPD) įstatymu dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo V. G. kreipėsi į ieškovą. Ieškovas taip pat nurodė, kad AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas (buvęs UAB DK „Baltic Polis“), vykdydamas 2003 m. kovo 23 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino V. G. transporto priemone „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokant 21081,90 Lt dydžio draudimo išmoką. Ieškovo teigimu, kadangi jis kompensavo AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui išmokėtą 21081,90 Lt draudimo išmoką, todėl vadovaujantis LRTPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į atsakovą dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau atsakovas nuostolių neatlygino ir yra skolingas 21081,90 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas V. M. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies (T.1, b.l. 48), tačiau teismo posėdžių metu, atsižvelgęs į ekspertizės išvadas, atsakovas ieškinio nepripažino visiškai (T. 1, b. l. 138, T. 2, b. l. 4, 77). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl 2008 m. lapkričio 30 d. įvykusio eismo įvykio buvo pradėtas bei nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kurio metu Lietuvos teismo ekspertizių centras 2009 m. liepos 3 d. pateikė išvadą Nr. 11-606 (09). Atsakovas pažymėjo, kad minėtoje išvadoje nurodyta, jog automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai, – gyvenvietėje važiavo ne mažesniu kaip 63 km/h greičiu, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir tikėtina turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Be to, išvadoje nurodyta ir tai, kad nustatyti, kurio iš eismo dalyvių ir kurie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti negalima. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai, todėl jis sutinka atlyginti pusę išmokėtos draudimo išmokos, t.y. 10540,95 Lt, šią sumą sumokant dalimis per 2 metus. Atsakovas po teismo ekspertizės išvados teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti visiškai, nes ekspertizės išvadose nurodyta, jog atsitrenkęs automobilis važiavo 65 km/h greičiu, bet galėjo važiuoti ir 95 km/h greičiu, tuo tarpu remiantis sužalojimais automobilis važiavo greičiau nei 65 km/h.

Tretysis asmuo V. G. atsiliepimu į ieškinį (T.1, b.l. 63-64) su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo kaltės 2008 m. lapkričio 30 d. įvykusio eismo įvykio padaryta žala jam atlyginta, savarankiško reikalavimo jis nereiškia. Trečiojo asmens teigimu, kadangi ieškovas kompensavo AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui jam išmokėtą 21081,90 Lt draudimo išmoką, o atsakovas, į kurį vadovaujantis LRTPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę, nuostolių neatlygino, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 30 d. apie 16 val. 40 min., Kaune, Panerių g. ties namu 322 susidūrė du ta pačia kryptimi važiavę automobiliai „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas R. G. ir „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio V. M., kurio civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. Tai, kad automobilį „VW Touran“ eismo įvykio metu vairavo R. G. patvirtina tiek Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimas (T. 1, Priedo 59, 60), tiek ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009 m. liepos 3 d. specialisto išvada (T. 1, Priedo 53-56), tiek nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (T. 1, b. l. 153) bei tai, kad tiek pats tretysis asmuo R. G., tiek liudytojai V. Ž., J. G. ir R. G. tvirtino, jog automobilį vairavo būtent R. G. (T. 2, b. l. 6–7, 11–14). Atsižvelgiant į šiuos įrodymus, teismui nėra pagrindo laikyti, kad automobilį vairavo ne R. G.. Teismas taip pat nustatė, kad dėl autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo automobilio „VW Touran“ savininkas V. G. 2009 m. spalio 5 d. kreipėsi į ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (b. l. 7). Draudimo bendrovė AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, vykdydamas 2003 m. kovo 23 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 7 nuostatas bei veikdamas ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo ir atlygino V. G. transporto priemone „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą, išmokant 21081,90 Lt dydžio draudimo išmoką (T. 1, b. l. 36). Ieškovas kompensavo AAS “Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui išmokėtą 21081,90 Lt draudimo išmoką (T. 1, b. l. 37, 38), ir vadovaujantis LRTPVCAPD įstatymu 2010 m. sausio 5 d. kreipėsi į atsakovą V. M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka (T. 1, b. l. 39), tačiau atsakovas nuostolių neatlygino.

Pagal LRTPVCAPD 23 straipsnio 1 dalį biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tuo atveju, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Teismas, tirdamas, kurio vairuotojo neteisėti kalti veiksmai nulėmė eismo įvykio atsiradimą, nustatė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 20-1-01204-08 dėl minėto eismo įvykio nutraukė ikiteisminį tyrimą ir nutarimą perdavė Kauno raj. PK KP. Šiame nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog V. M., vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 ir 158 punktų reikalavimus, kas buvo techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, tuo tarpu R. G., vairuodama automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 135 punktų reikalavimus, kurie techniniu požiūriu buvo nepriimtini (T. 1, b. l. 5, 6). Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK 2009 m. spalio 13 d. nutarimu R. G. pripažino pažeidusią Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, kad ji viršijo leistiną greitį 12,7 km/h, nes esant leistinam greičiui 50 km/h važiavo 62,7 km/h, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 2 dalimi ir 31 straipsnio 1 dalimi paskyrė 40 Lt baudą. Šiame nutarime nurodyta, kad R. G. pažeidimo neginčija ir dėl jo gailisi. Teismas nustatė, kad atsakovas V. M. dėl analizuojamo eismo įvykio administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo.

Teismas pažymi, kad teismo nutarties pagrindu Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas M. Račkovski, atlikęs analizuojamo eismo įvykio ekspertizę, 2012 m. balandžio 20 d. ekspertizės akto išvadų (T. 1, b. l. 116-117) 1 ir 6 punktuose nurodė, kad automobilio „VW Touran“ vairuotoja R. G., važiuodama apskaičiuotu ne mažesniu kaip 63 km/h greičiu ir maksimaliu gyvenvietėje leistinu 50 km/h greičiu, laiku efektyviai stabdydama vairuojamą automobilį, važiuojantį ne didesniu kaip 90,5 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengi atsitrenkimo į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat Scudo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nes kliūties sudarymo momentu buvo didesniu atstumu negu atstumas reikalingas sumažinti važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio automobilio greičio. Pagal ekspertizės išvadų 3 punktą šie trečiojo asmens R. G. veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ekspertizės išvadų 4 punkte nurodyta, jog automobilis „VW Touran“ betarpiškai prieš susidūrimą važiavo ne mažesniu kaip 63 km/h greičiu, tačiau tiksliai apskaičiuoti automobilio greičio prieš eismo įvykį negalima. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tretysis asmuo R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 135 punkto reikalavimus, pagal kurį gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tretysis asmuo R. G. paaiškinimuose teismo posėdžių metu nurodė, kad ji, vairuodama automobilį „VW Touran“, pastebėjo automobilį „Fiat Scudo“ visiškai šalia, išvažiuojančio jo nematė, o pastebėjo automobilį tik išvažiavusį ir todėl negalėjo imtis jokių veiksmų siekiant išvengti autoįvykio (T. 2, b. l. 7). Šie trečiojo asmens R. G. paaiškinimai prieštarauja aukščiau nurodytoms eksperto išvadoms, kad automobilio „VW Touran“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengi atsitrenkimo į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat Scudo“, nes kliūties sudarymo momentu buvo didesniu atstumu negu atstumas reikalingas sumažinti važiavimo greitį iki priekyje važiuojančio automobilio greičio. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, jog trečiojo asmens R. G. paaiškinimai tik patvirtina, kad ji nebuvo atsargi ir atidi kelyje, pažeidė ne tik Kelių eismo taisyklių 135 punktą, nes viršijo mieste leistiną 50 km/h greitį, bet ir taisyklių 134 punktą, numatantį, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šias teismo išvadas sustiprina liudytojos G. L. parodymai, kad automobilis „Fiat Scudo“ posūkį darė negreitai, o automobilis „VW Touran“ atvažiavo judėdamas dideliu greičiu (T. 2, b. l. 9). Teismas taip pat atsižvelgia, kad tiek ši liudytoja, tiek atsakovas V. M., tiek pati R. G. patvirtino, kad važiavimo sąlygos ir matomumas eismo įvykio metu buvo geras (T. 2, b. l. 5, 7, 9). Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad eismo įvykį tiesiogiai sąlygojo trečiojo asmens R. G. neteisėti veiksmai, vairuojant automobilį „VW Touran“ viršijant maksimaliai leistiną 50 km/h greitį, važiuojant ne mažesniu nei 63 km/h greičiu (tiksliai nenustatyta kokiu), laiku nepastebėjus iš šalutinio kelio įvažiavusio automobilio „Fiat Scudo“, ir laiku nestabdant vairuojamo „VW Touran“ automobilio.

Teismas, tirdamas, ar dėl eismo įvykio yra atsakovo V. M. kaltė ir neteisėti veiksmai, visų pirma įvertina minėtas Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto M. Račkovski, atlikusio analizuojamo eismo įvykio ekspertizę, 2012 m. balandžio 20 d. ekspertizės akto 3 punkto išvadas, kuriose nurodyta, kad automobilio „Fiat Scudo“ vairuotojo V. M. veiksmai, – įvažiavo į pagrindinį kelią prieš artėjantį automobilį „VW Touran“, ir tokiu būdu sudarant jam kliūtį, – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas taip pat įvertina ekspertizės išvadų 7 ir 8 punktus, kuriose nurodyta, kad tikėtina, jog automobilio „Fiat Scudo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis eismo įvykio metu galėjo būti apie 33,7 – 36,3 km/h, atliktas tyrimas neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas V. M. betarpiškai prieš eismo įvykį važiavo didesniu kaip 50 km/h greičiu. Teismas atsižvelgia į atsakovo V. M. paaiškinimus teismo posėdžių metu, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis nematė kliūties, todėl drąsiai išvažiavo į Panerių gatvę link Lapių. Atsakovas V. M. teigė, kad automobilis turbūt slėpėsi už sąramos, todėl atvažiuojančio automobilio „VW Touran“ jis visiškai nematė (T. 2, b. l. 4, 77). Teismas pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 106 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal šių taisyklių 107 punktą įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms. Atsakovas V. M. pažeidė šiuos Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes su automobiliu „Fiat Scudo“, sukdamas į kairę iš šalutinio kelio, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido automobilio „VW Touran“. Visų pirma tokia išvada darytina dėl to, kad atsakovas V. M., jo teigimu, iš vis nematė atvažiuojančio automobilio „VW Touran“, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių, nes kelio ruožas eismo įvykio vietoje yra iš esmės tiesus. Be to, atvažiuojantį „VW Touran“ automobilį iš toli matė liudytoja G. L. (T. 2, b. l. 9). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovas V. M. teismo posėdžio metu pripažino, jog sukdamas į kairę jis kirto Panerių gatvėje esančią užbrūkšniuotą salelę, kuri atriboja priešingų krypčių transporto srautus, nes, pagal atsakovą, jei važiuoti aplink salelę būtų labai aštrus judėjimo kampas, o nukertant salelės kampą gaunasi švelnesnė judėjimo trajektorija (tai taip pat matyti iš ekspertizės akte esančio 3, 4, 5 ir 6 paveikslėlių (T. 1, b. l. 110-116). Teismo įsitikinimu, tokie atsakovo V. M. veiksmai sankryžoje taip pat sudarė sąlygas nepastebėti iš dešinės atvažiuojančio automobilio „VW Touran“. Teismas atsižvelgia į atsakovo V. M. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad prieš sukdamas į kairę jis greičiausiai judėjo, ir nepamena, ar pakartotinai pasižiūrėjo į dešinę pusę. Teismas, įvertinęs visas šias nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad eismo įvykį tiesiogiai sąlygojo ir atsakovo V. M. neteisėti veiksmai, vairuojant automobilį „Fiat Scudo“ ir prieš sukant į kairę neįsitikinant, kad tai daryti saugu, neduodant kelio (nekliudant) juo atvažiuojančiam automobiliui „VW Touran“.

CK 6.280 straipsnio 2 dalis numato, kad atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas negali nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, nes tiek automobilio „Fiat Scudo“ vairuotojo atsakovo V. M. veiksmai, tiek ir automobilio „VW Touran“ vairuotojos trečiojo asmens R. G. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio atsiradimu. Teismo įsitikinimu, tiek vienam, tiek kitam neatlikus aukščiau nurodytų neteisėtų kaltų veiksmų eismo įvykis nebūtų kilęs ir žala nebūtų atsiradusi. Teismas įvertino tas aplinkybes, kad pagal aukščiau išanalizuotas ekspertizės išvadas nėra galimybių tiksliai nustatyti, kokiu greičiu važiavo tretysis asmuo R. G., vairuodama automobilį „VW Touran“, kiek ji viršijo leistiną 50 km/h greitį ir kokia jos kaltės dalis dėl eismo įvykio. Teismas pažymi, kad taip pat nėra pagrindo nustatyti, kokia yra atsakovo V. M. kaltės dalis dėl eismo įvykio, nes visiškai nematydamas atvažiuojamo automobilio „VW Touran“ atsakovo kaltės laipsniui nustatyti turi reikšmės šios automobilio greitis, kurio tiksliai nustatyti negalima. Atsižvelgiant į visų šių nustatytų faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog žalą atlyginti lygiomis dalimis turi abiejų į eismo įvykį patekę automobilių vairuotojai (CK 6.280 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į teismo padarytas teisines išvadas dėl atsakomybės apimties proporcingai asmenų, dalyvavusių eismo įvykyje, kaltei, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kompensavusio visą žalos atlyginimo sumą draudimo bendrovei AAS “Gjensidige Baltic“ (T.1, b. l. 37, 38), naudai iš atsakovo V. M. regreso teise priteistina pusė reikalaujamos sumos – 10540,95 Lt (LRTPVCAPD 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad nei ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, nei atsakovui V. M., nei tretiesiems asmenims V. G. ir R. G. civilinio proceso metu tiksliai neįrodžius eismo įvykio dalyvių kaltės dalių (CPK 178 straipsnis), toks teismo sprendimas atitinka tiek proporcingumo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 3, 4 dalys).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas tenkintina ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio dalis priteisti iš atsakovo V. M. 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 284 straipsnio 1 – 3 dalys numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims ir dėl to priimama nutartis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. M. savo galutinėje procesinėje pozicijoje ieškinį prašė atmesti visiškai, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, teismas sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis klausimo teismo sprendimu nesprendžia. Teismas pažymi, kad tai neatima iš atsakovo V. M. teisės kreiptis į teismą su atskiru prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis kartu pateikiant tai patvirtinančius įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys buvo reikštas dėl 21081,90 Lt priteisimo, o teismas iš atsakovo nusprendė priteisti 10540,95 Lt, t. y. iš esmės patenkino 50 proc. ieškinio, atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas tarp ieškovo ir atsakovo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras patyrė 632 Lt bylinėjimosi išlaidų sumokant žyminį mokestį (T. 1, b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino 50 proc. ieškinio, todėl iš atsakovo V. M. ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priteistina 316 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalis (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybė pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-1946-2722 (T. 1, b. l. 54) teikdama atsakovui V. M. antrinę teisinę pagalbą iki 2012 m. gegužės 31 d. ir apmokėdama 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 240 Lt už procesinių dokumentų rengimą, 1540 Lt už advokato dalyvavimą pirmosios instancijos teisme ir 1425,14 Lt už ekspertizės apmokėjimą, viso 3205,14 Lt (T. 1, b. l. 118, 165). Valstybė taip pat patyrė 91,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 3296,48 Lt. Teismui atmetus 50 proc. ieškinio iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro valstybei priteistina 1648,24 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalis (3296,48 Lt X 50 proc. / 100 proc). Kita dalis valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. M. nepriteistina, nes šių išlaidų atsiradimo metu atsakovas gavo antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Ekspertas M. Račkovski patyrė 139,50 Lt kelionės išlaidų už atvykimą į teismo posėdį (T. 1, b. l. 169-171). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. M. nuo 2012 m. gegužės 31 d. negauna antrinės teisinės pagalbos, o teismo posėdis į kurį vyko ekspertas įvyko 2012 m. liepos 23 d., t. y. kai atsakovas jau nebegavo antrinės teisinės pagalbos, ekspertui M. R. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas po lygiai iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir atsakovo V. M. – po 69,75 Lt (CPK 89 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307, 375–385 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, priteisti 10 540,95 Lt (dešimt tūkstančių penkis šimtus keturiasdešimt litų 95 cnt) nuostolių atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, priteisti 316 Lt (tris šimtus šešiolika litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, priteisti 1648,24 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 24 cnt.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ekspertui Miroslav Račkovski, a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, ir atsakovo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti po 69,75 Lt (šešiasdešimt devynis litus septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Šimonis