Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B., atsakovei I. G. ir jos atstovei adv. D. L. – M., trečiojo asmens atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - ir ŠAVTAS) ieškinį atsakovei I. G. dėl motinos valdžios apribojimo ir kitų, su tuo susijusių klausimų, išsprendimo, trečiasis asmuo Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namai (toliau - ir ŠVGN).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu atsakovė I. G. ir jos atstovė paaiškino, kad sutinka, jog teismas jai neterminuotai apribotų motinos valdžia jos sūnaus M. G. atžvilgiu, tačiau nesutinka, jog vaiko išlaikymui iš motinos būtų priteista po 100 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Teigė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis nėra labai gera, nors ji ir dirba, tačiau dar turi įsiskolinimų paslaugų tiekėjams, todėl sutinka vaiko išlaikymui skirti po 50 Eur per mėnesį. Pripažino, kad jos gaunamų pajamų jai užtenka tik pragyvenimui. Teigė, kad jeigu galės dar įsidarbinti ir dirbti kitame darbe, tai daugiau pinigų skirs ir sūnaus išlaikymui. Nurodė, kad turi problemų dėl priklausomybių, tačiau pastaruoju metu labai pasikeitė jos gyvenimo būdas. Neneigė, kad anksčiau jos elgesys auginant vaiką namuose buvo netinkamas, tačiau ji visada jį tinkamai auklėjo ir prižiūrėjo. Galvoja, kad jos padėtis turėtų pasikeisti, kadangi dabar vykdo visus ieškovės darbuotojų nurodymus, lanko organizuojamus kursus, siekia bendrauti su vaiku jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje. Teigė, kad bandys papildomai įsidarbinti ir atsisakyti bet kokių priklausomybių, ne tik rūpinsis sūnumi, bet ir teiks jam visokeriopą paramą. Tuo pačiu sutiko, kad motinos valdžia jai galėtų būti apribota tik atsižvelgiant į sūnaus norą šiuo metu gyventi su globėja.

Atskirai pažymėjo, kad susipažinę su ieškinyje pateiktais faktais, aplinkybių analize bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso atitinkamais straipsniais, pritaria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymui:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią I. G., M. G., atžvilgiu.

2. Priteisti iš I. G. išlaikymą M. G., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.

3. Nustatyti M. G., gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, adresu: K. Korsako g. 61, Šiauliuose, budinčio globotojo namuose iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos M. G. nustatymo.

Liudytojas M. G. duodamas parodymus paaiškino teismui, kad anksčiau jam gyvenant su motina ji elgėsi netinkamai. Dabar su motina jis bendrauja telefonu, tačiau jų pokalbiai trunka ne ilgiau kaip 3 minutes. Teigė, kad kol kas norėtų gyventi globos centre, taip pat norėtų, kad motina jį dažniau aplankytų.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog teismas nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo nėra nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai (neterminuotai) apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai (neterminuotai) apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Ieškovė tik 2020-03-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl motinos valdžios atsakovei I. G. apribojimo jos sūnaus M. G. atžvilgiu, nors motinos ir vaiko bendravime problemos kilo dar 2017-06-16, kurios tuo metu buvo gerai žinomos ir ieškovei (8-10 b. l.). Toks pavėluotas ieškovės kreipimasis į teismą po daugiau nei dviejų metų prašant neterminuotai apriboti motinos valdžia atsakovei I. G. jos sūnaus M. G. atžvilgiu, laikytinas tik iš dalies tinkamu buvusios ir esamos situacijos atsakovės šeimoje įvertinimu. Todėl ieškovės veiksmai dėl buvusios ir esamos situacijos įvertinimo, atsižvelgiant į jai suteiktus įgaliojimus, laikytini iš dalies atitinkančiais vaiko interesus. Tuo pačiu atmestini atsakovės I. G. atsikirtimai, kad ieškovė turėjo jai suteikti konsultaciją kreiptis į įstaigą dėl sūnaus sugrąžinimo į šeimą, kadangi ši procedūra atsakovei buvo žinoma iš ankstesnių jos veiksmų (42 b. l.). Kaip jau teismas yra nurodęs, nagrinėjamos bylos atveju situacija atsakovės šeimoje reikalavo greitų ir tikslingų sprendimų, o ne laukimo. Be to ieškovė prašo teismo atsakovės atžvilgiu taikyti griežtesnę tėvų (motinos) valdžios apribojimo priemonę, kas tuo pačiu atitinka ir CK 3.180 str. nuostatas.

Remiantis atsakovės I. G. ir kitų bylos dalyvių paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovė netinkamai vykdė ir iki šiol dar netinkamai vykdo, jai įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu ir priežiūra, nors jai pastoviai buvo teikiama pagalba (32, 36-41, 89-90, 92-104 b. l.). Ieškovės atstovas nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog jau 2017-06-16 dėl atsakovės šeimoje ypač pablogėjusių motinos ir auklėjamo nepilnamečio vaiko santykių, įstaiga privalėjo atsakovės šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (10 b. l.). Atskirai pastebėtina, kad jau tuomet ieškovė irgi galėjo siekti, jog teismo sprendimu atsakovei būtų laikinai apribota motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3. 180 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ir vėliau kiekvieną kartą pas atsakovę atvykę ieškovės ar ŠSPC specialistai arba gavę tokią informacijos iš policijos pareigūnų, būdavo priversti nedelsiant reaguoti į motinos ir vaiko santykius, priimdami atitinkamus sprendimus, atsižvelgiant į esamą situaciją (12-28, 45-62, 64-66, 70-84 b. l.). Iš to seka, kad atsakovė gyvendama su vaiku, ne visada tinkamai elgėsi su sūnumi ir toks jos elgesys laikytinas žalingu vaikui. Ieškovė kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovė ilgą laiką neprižiūrėjo vaiko, juo tinkamai nesirūpino, beveik neskyrė jam tinkamo išlaikymo, nedalyvavo jo auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovė savo laiku neįgyvendino tėvų (konkrečiai motinos) valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jos nepilnamečiam vaikui buvo ir yra įsteigta laikinoji institucinė globa ir vaikas apgyvendintas globos (rūpybos) įstaigoje pas budinčią globėją (CK 3. 253 str.) (87 b. l.). Teismo nuomone, motinos, nevykdančios savo pareigų vaikui, veiksmai ar neveikimas laikytinas priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovei ir gali būti nustatytas motinos valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad I. G. ne visada rūpinosi vaiku ar jį augino savo namuose, darė teisės pažeidimus už kuriuos jai buvo skirtos administracinės nuobaudos, neskyrė reikiamo dėmesio vaiko buities sąlygoms, o tuo pačiu kenkė vaikui (106-112 b. l.). Atsakovė nepaneigė ieškovės argumentų, kad ilgą laiką nesirūpino sūnumi, jo priežiūra, išlaikymu ir auklėjimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė gana dažnai ignoravo visuomeninio gyvenimo normas ir nerodė noro tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė kai kada sąmoningai vengė atlikti savo pareigą tinkamai auklėti vaiką, piktnaudžiavo motinos valdžia, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui ir ne visada juo tinkamai rūpinosi (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš bylos dalyvių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė buvo ir šiuo metu dar yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, vystymosi ir ugdymo. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė kol kas visiškai neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., jos ir vaiko ryšys yra beveik nutraukęs, ji nerūpina vaiku, jo pastoviai nelanko laikinojoje vaiko gyvenamojoje vietoje, todėl laikytina, kad motina yra visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auklėjimo. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo netinkamu elgesiu ir veiksmais darė ir daro vaikui žalą ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų bent kiek pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovei I. G. taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos sūnaus M. G. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Kiekvienu atveju sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad motina su sūnumi kartu negyvena nuo 2019-05-08, kuomet vaikas dėl esamos situacijos jo motinos šeimoje buvo paimtas ir apgyvendintas institucinėje globos įstaigoje, tai yra pas trečiąjį asmenį ŠVGN Globos centre (87 b. l.). Pastebėtina, kad atsakovė šiuo metu turi valstybės jai suteiktą gyvenamąją patalpą ir mano, jog sūnus galėtų gyventi kartu su ja ir jos sugyventiniu (115-116 b. l.). Tačiau atsakovės gyvenamojoje patalpoje sūnaus apgyvendinimui tėra tik vienas gyvenamasis kambarys, o jame tokiu gyventų trys žmonės (45 b. l.). Atskirai pažymėtina, kad ši gyvenamoji patalpa jau yra per maža tokiam asmenų skaičiui, kuomet atsakovės sūnui jau yra šešiolika metų, todėl atsakovės turėtų kreiptis į vietos savivaldos administraciją, kad jos šeima būtų įtrauktą į sąrašą asmenų, norinčių pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Be to atsakovė ir teismo posėdžio metu pati pripažino, kad sūnui kol kas geriau būtų pagyventi ne su ja, o ŠVGN Globos centre, kur juo rūpinasi budinti globėja. Atsakovė dabartiniu metu dirba ir be to gauna valstybės išmokas (132-134 b. l.). Iš anksčiau paminėto seka, kad toks atsakovės elgesys atsižvelgiant į vaiko interesus, pripažintinas nerūpestingu, neatsakingu, tiek kiek tai susiję su vaiko priežiūra, auklėjimu, ugdymu ir jo išlaikymu. Dėl tokio atsakovės elgesio, Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-14 įsakymu Nr. A-674 jos sūnui M. G. ir buvo nustatyta laikinoji globa, o jo laikinuoju globėju bei turto administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo ŠVGN Globos centras (87 b. l.). Ši aplinkybė laikytina pagrindu ir toliau atsakovės nepilnamečio vaiko laikinuoju globėju laikyti ŠVGN Globos centrą. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu vaikas gyvendamas Globos centre pas laikinąją globėją yra socialiai saugesni. Net ir ateityje nuolatinės globos įsteigimo atveju, atsakovė irgi turės galimybę palaikyti ryšį su vaiku, bendraudama su sūnumi ir informacinių technologinių priemonių pagalba, galės dažniau jį lankyti, tikintis, kad ir sūnus norės pastoviau su ja bendrauti ir lankytis motinos gyvenamojoje vietoje. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja biologinės motinos kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Todėl priklausomai nuo motinos kaltės pobūdžio tokiu atveju jai gali būti ribojama motinos valdžia laikinai arba neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs, jis gali atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes ir nesutikti su šiuo ieškovės ieškinio prašymu, o atsakovei taikyti ir laikiną motinos valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas pirmiausia, taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan., matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje, o būtent nagrinėjamos bylos atveju šios aplinkybės pasitvirtino. Byloje nustatyta, kad motina vengė (ia) atlikti savo pareigas, tačiau išsiaiškinta, jog atsakovės tarpusavio santykis su sūnumi dar nėra visiškai nutrūkęs. Tuo pačiu atsakovės santykiai ir elgesys su sūnumi yra tokie, jog būtina neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus M. G. atžvilgiu. Nors atsakovė dažnai lieka abejinga savo sūnui, tačiau jos motiniška meilė vaikui dar yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Tuo pačiu teismas tikisi, kad atsakovė dar yra pajėgi pakeisti savo požiūrį į vaiką. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įrašyta į priklausomybės ligų registrą. Todėl pažymėtina, kad atsakovė turi siekti, jog sūnus ne tik mokytųsi, bet ir jam gyvenamojoje vietoje būtų sudarytos tinkamos sąlygos jo lavinimuisi ir ugdymui. Tokia vaiko perspektyva yra būtina, kadangi norint, jog sūnus galėtų sugrįžti į biologinę šeimą, jam turi būti sudarytos visapusiškai tinkamos sąlygos. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovės padėtimi leidžia teismui kol kas daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko M. G. motina dar nėra visiškai praradusi galimybių atkurti santykių su sūnumi ir juo rūpintis iki jo pilnametystės (CK 2. 5 str. 1 d.). Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie atsakovės ankstesnį elgesį su sūnumi rodo, kad ji netinkamai naudojo (a) savo kaip motinos valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog motinos kontaktas su sūnumi gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad ankščiau paminėtas atsakovės elgesys vertintinas nepatenkinamai.

Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovės ir sūnaus pagal jo amžių, emocinis ryšys su motina dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad laikinojo globėjo ŠVGN Globos centre pas budinčią globėją teikiama laikinoji globa atsakovės sūnui, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir motinos ryšiai dar nenutrūkę, yra tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę, kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jo ryšius su motina. Todėl teismas daro išvada, kad atsakovės atžvilgiu jau tikslinga pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajai neterminuotą motinos valdžios apribojimą, atsižvelgiant į jos pačios sutikimą ir vaiko interesus. Tik tokiu būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama motinos teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku. Motinos ir sūnaus, kuris jau tam tikrą laiką yra apgyvendintas laikinojo globėjo įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja ir pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad net ir teismo sprendimo dėl nuolatinės globos atveju, jis neįgyja res judicata galios, todėl motina gali bet kada kreiptis į teismą ir dėl tokios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone nagrinėjamos bylos atveju atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovę dėl netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje kol kas tikslingą atsakovei I. G. neterminuotai apriboti motinos valdžią.

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu, iki atskiro teismo procesinio sprendimo nepilnamečio vaiko laikinoji gyvenamoji vieta toliau paliktina globos (rūpybos) įstaigoje pas budinčiąją globėją (LR CK 3. 252 str. 2 d. 3 p., 3.261 str. 1 d.). Išaiškintina atsakovei, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas ir vaiko laikinas apgyvendinimas globos (rūpybos) įstaigos centre, yra irgi yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios globos (rūpybos), yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis globos (rūpybos) tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko pilnametystės, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. ieškovė ŠAVTAS ir laikinasis globėjas (rūpintojas) ŠVGN Globos centras. Pastebėtina, kad ieškovė ŠAVTAS turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į nuolatinę globą (rūpybą) būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovės situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir motinos suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei motinai ir vaikui nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju ieškovė turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Todėl atsakovės nepilnamečio vaiko laikinoji institucinė globa (rūpyba) ne tik tęstina laikinosios globos (rūpybos) įstaigos centre, bet tuo pačiu joje išlieka ir atsakovės nepilnamečio vaiko M. G. laikinoji gyvenamoji vieta, o įstaiga lieka ir laikinąja nepilnamečių vaikų turto administratore (LR CK 3.252 str. 3 p.).

Pažymėtina, kad institucinio globėjo (rūpintojo) teikiama laikinoji globa (rūpyba) atsakovės sūnui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas jo socialinei raidai, stiprina motinos ir vaiko biologinį ryšį.

Esant atsakovės nepilnamečio vaiko laikinajai globai (rūpybai), jo laikinajam globėjui (rūpintojui) išaiškintina pareiga netrukdyti motinai bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į šeimą. Atsakovei išaiškintina, kad jai neterminuotai apribojus motinos valdžią yra sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 4 d.).

Teismui neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei I. G. ir esant jos vaikui nustatytai laikinajai globai (rūpybai), motinai išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo motinos turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko motina yra darbinga, gali reguliariai gauti pajamas. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės sūnui M. G. tenkintinas visiškai, o atsakovės prašymas jį sumažinti atmestinas. Tokiu atveju atsakovės nepilnamečio vaiko laikinasis globėjas (rūpintojas), įpareigojamas rūpintis vaiko turto administravimu uzufrukto teise (CK 3. 275 str., 4.141 str.).

Išlaikymas atsakovės vaikui pagal šį teismo sprendimą priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3. 200 str.). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto atsakovės sūnui M. G., vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ji nuo jų sumokėjimo yra atleista pagal įstatymą (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268 - 271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovei tenkinti visiškai.

1. Neterminuotai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią atsakovei I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tęsti nepilnamečio vaiko M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją institucinę globą Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centro (į. k. 191015237), adresu K. Korsako g. 61, 78370 Šiauliai, paskirto budinčio globėjo namuose.

3. Priteisti iš atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį nuo 2020-03-24 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko laikinajam globėjui (rūpintojui) ir jo laikinajam turto administratoriui Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centrui (į. k. 191015237), adresu K. Korsako g. 61, LT - 78370 Šiauliai.

4. Įpareigoti nepilnamečio vaiko M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąjį turto administratorių Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centrą (į. k. 191015237), adresu K. Korsako g. 61, 78370 Šiauliai, vaikui priklausantį turtą administruoti uzufrukto teise.

5. Nustatyti nepilnamečio vaiko M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) laikinąją gyvenamąją vietą Šiaulių m. savivaldybės Vaikų globos namų Globos centro (į. k. 191015237), adresu K. Korsako g. 61, 78370 Šiauliai, paskirto budinčio globėjo namuose iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos jam nustatymo įsiteisėjimo dienos.

6. Atskirai pažymėti, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

7. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdomas skubiai

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.