Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-3343-643/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-11-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-3343-643/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02841-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
A. C.
Atsakovas
Turto vertinimo priežiūros tarnybai
Advokatai
Indrė Panavaitė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3343-643/2016Proceso Nr. 3-61-3-02841-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.38, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Indrei Panavaitei, atsakovo atstovei D. B. ir R. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. C. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (t. 1, b. l. 1-10), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2015-04-09 sprendimą Nr. GT-7(15)-S.

Pareiškėjas nurodo, kad jis 2012-06-30 UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengė Verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 044-1-2012 (toliau – ir Ataskaita), kurioje 2012-05-15 datai nuosavybės teisės perleidimo tikslu 25 000 000 Lt rinkos verte įvertino 58,97 % UAB „Energolinija“ akcijų paketą. Turto vertinimo priežiūros tarnyba (toliau – ir Tarnyba) Garbės teismui pateikė teikimą Nr. GT-4(15)-T iškelti pareiškėjui drausmės bylą. Garbės teismas 2015-04-09 sprendimu Nr. GT-7(15)-S pareiškėjui už Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. l K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 83.5 bei 109 punktų reikalavimu pažeidimą nusprendė skirti drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis, išduotas 1999-12-30 d.) (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimo panaikinimą, nustatė, kad įsigaliojus skundžiamam sprendimui, bus laikomas panaikintu pareiškėjo Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000192 (nekilnojamojo turto vertinimo sritis, išduotas 2000-07-25) ir Vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000723 (kilnojamojo turto vertinimo sritis, išduotas 2000-12-29) galiojimas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir nurodo, kad Garbės teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš Ataskaitos nėra galimybės nustatyti, kaip buvo apskaičiuotos UAB „Energolinija“ akcijų paketą sudarančių įmonių turto rinkos vertė.

Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Energolinija“ priklausančio akcijų paketo vertinimas buvo atliktas taikant turto požiūrio metodą. Kadangi šis metodas Metodikoje įtvirtintas siaurai, nurodyta tik jo sąvoka ir taikymo ribos, pareiškėjo nuomone, kitus klausimus jis galėjo spręsti savo nuožiūra.

Vertinimo metu pareiškėjas atliko UAB „Energolinija“ finansinės būklės analizę, atskleidė jos pagrindinius aspektus, turimą turtą išskaidė į sudėtines dalis, kiekvieną šių dalių aiškiai ir išsamiai apibūdino. Aprašė, apibūdino įmonės ilgalaikį bei trumpalaikį finansinį turtą, nurodė jo sudėtines dalis bei kiekvienos jų rinkos vertę. Pareiškėjui nebuvo pavesta įvertinti visą UAB „Energolinija“ valdomą/nuosavybės teise turimą turtą, todėl spręsdamas dėl įmonės turimo/valdomo turto atskirų objektų rinkos verčių, jis naudojosi savo ir kitų vertintojų atliktų vertinimų rezultatais. Nuo paskutinio nurodytų objektų vertinimo datos iki kiekvienos iš įmonių finansinių atskaitomybių sudarymo datos nebuvo įvykę jokių esminių turto bei įsipareigojimų struktūros pasikeitimų, todėl pareiškėjas turėjo pagrindą vadovautis jau nustatytomis vertėmis. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Metodikos 29 punktą vertintojas turi teisę naudotis jam pateikta ir viešai prieinama informacija, todėl laiko, kad jo pasirinktas nurodytų įmonių akcijų paketo verčių nustatymo būdas Metodikoje nėra uždraustas.

Pareiškėjo nuomone nustatyta tvarka parengta ir pateikta įmonės finansinė atskaitomybė atspindi realią, faktinę įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautų duomenis tam tikram momentui (laikotarpiui). Ataskaitoje pareiškėjas naudojosi naujausiais finansinės atskaitomybės duomenimis, kuriuose buvo nurodyta aktuali grynoji visos įmonės vertė, toks vertinimo metodo taikymas Metodikos taisyklėms neprieštaravo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjas mano, kad vertindamas UAB „Energolinija“ akcijų paketo rinkos vertę, jis neturėjo iš naujo pervertinti šios įmonės dukterinių įmonių ir jų turto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka, kad Ataskaitoje nepagrindė UAB „Energolinija“ valdomų kitų įmonių akcijų paketams taikytų nuolaidų dydžių ir UAB „Vakoil“ įsiskolinimui taikytų koeficientų; pajamų metodu vertindamas UAB „Energolinija“ degalinės kompleksą, plačiau neaptarė taikytų kapitalizacijos normos sudedamųjų dalių (2 proc. rizikos pataisos, 1 proc. investicijų valdymo pataisos, 6 proc. likvidumo pataisos), nenurodė, kaip buvo nustatytos Ataskaitoje nurodytos su tuo sietinos būsimos išlaidos. Pareiškėjas nurodo, kad faktinius duomenis apie realiai patirtas išlaidas jam pateikė vertinimo užsakovas ir jų vertintojas kitaip nenustatinėjo. Tai atitinka Metodikos 29 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad visų Ataskaitoje nurodytų dydžių vertinė išraiška buvo nustatyta ekspertiniu būdu. Vertindamas turtą pareiškėjas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nurodė ir pagrindė taikytas formules, paaiškino gautas reikšmes, nurodė skaičiavimo sekas. Pareiškėjas pažymi, kad teisės aktuose nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu, kiek detaliai minėti skaičiavimai turi būti atlikti ir atskleisti, kokia turi būti turto vertės nustatymo pagrindimo apimtis, todėl tai negali būti pripažinta pažeidimu. Vertindamas ekspertiniu būdu, pareiškėjas naudojo savo patirtį ir kompetenciją, su tuo sietiną doktriną, tai yra specialiosios žinios, kurių neįmanoma patikrinti empiriškai, o nustatytų reikšmių papildomai paaiškinti ar pagrįsti, tačiau tam tikrų reikšmių nustatymas ekspertiniu būdu negali būti vertinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

Pareiškėjas nesutinka, kad UAB „Vakoil“ akcijų paketo vertė turi būti -5,8 mln. Lt, o ne 0 Lt, kaip nurodyta Ataskaitoje. Skunde teigiama, kad ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo už prisiimtas prievoles atsako tik turimu turtu, todėl jei prievolių dydis viršija turimo turto vertę, likusi nepadengta prievolių suma kreditoriams neatlyginama. Tai reiškia, jog pats žemiausias įmonės akcijų paketo įvertinimas yra lygus nuliui ir negali būti nustatomas su minuso ženklu.

Pareiškėjas mano, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta, kadangi už analogiškus pažeidimus teismų praktikoje skiriamos švelnesnės nuobaudos. Spręsdamas dėl vertintojo drausminės atsakomybės, Garbės teismas negali kvestionuoti Ataskaitoje vertinto turto vertės klausimo, vertinti Ataskaitos įtaką, sukeltas pasekmes jos užsakovui ar kitiems subjektams, nes tokios hipotezės turėtų būti pagrįstos neabejotinais faktais. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į tai, kad Ataskaita buvo parengta iš esmės pasikeitus turto vertinimą reglamentuojantiems teisės aktams, kurių nuostatas vertintojai taikė bei aiškino vadovaudamiesi savo patirtimi ir kompetencija. Pakankamos šių teisės aktų taikymo praktikos ir aiškių metodinių nurodymų nebuvimas galėjo nulemti tam tikrų klaidų ar netikslumų padarymą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundo reikalavimus, papildomai prašė atsižvelgti į tai, kad Metodikoje Turto požiūrio metodas nėra pakankamai reglamentuotas, todėl nėra aišku, ar tai atskiras metodas, ar simbiozė atskirų metodų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turėjo teisę elgtis savo nuožiūra. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad teisės aktuose nėra draudimo į ataskaitą perkelti finansinių atskaitomybių dokumentų ar ankstesnių vertinimų duomenis, todėl pareiškėjas pagrįstai jais naudojosi ir neturėjo pareigos pervertinti turtą. Atstovė pažymėjo, kad teisės aktuose taip pat nėra reglamentuota koks verčių pagrindimas yra pakankamas Tam tikras vertes pareiškėjas grindė ekspertiniu būdu, kurį leido jo išsilavinimas ir patirtis, o nustatyti specialios srities rezultatai pagrįstai gali būti suprantami tik tos srities specialistams. Atsakovo atstovė laikėsi nuomonės, kad Ataskaitoje UAB „Vakoil“ nustatyta 0 Lt akcijų vertė, kadangi esant neigiamam šios įmonės balansui, jos akcijos rinkoje bus vertos nuliui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 37-44). Atsakovo nuomone, metodikoje pateiktas turto požiūrio metodų derinio reglamentavimas yra pakankamas, kadangi tai nėra atskiras vertinimo metodas. Taikant turto požiūrio metodų derinį prieš nustatant bendrą verslo vertę, atskiros turto ir įsipareigojimų vertės apskaičiuojamos taikant kitus Metodikoje aprašytus rinkos vertę nustatančius metodus. Pagal Metodikos 84 punktą, vertinant verslą gali būti taikomas pajamų metodas, lyginamasis metodas arba lyginamojo metodo ir (arba) pajamų metodo, ir (arba) išlaidų (kaštų) metodo derinys – turto požiūrio metodų derinys.

Atsakovas teigia, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą vertintojas, nustatydamas turto ar verslo vertę, privalo atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus. Šiuo atveju, nustatant UAB „Energolinija“ akcijų paketo vertę, buvo pasiremta anksčiau atliktais šios bendrovės valdomų įmonių akcijų paketų vertinimais, pareiškėjui neatliekant jokių vertinimo veiksmų. Iš Ataskaitoje esančios informacijos neįmanoma nustatyti, kaip apskaičiuotos valdomų įmonių akcijų rinkos vertės (neaišku, kokie metodai taikyti, kokie skaičiavimai atlikti), kas atliko vertinimus, kurioms datoms nustatytos atitinkamos rinkos vertės. Be to, pareiškėjas neanalizavo UAB „Attentus“, UAB „Domus altera“ ir UAB „Aloja“ finansinės būklės pakitimų nuo šių bendrovių paskutinių finansinių atskaitomybių sudarymo iki UAB „Energolinija“ vertinimo. Atsakovo nuomone, nors Metodikos 29 punktas leidžia vertintojui vadovautis visa turima informacija, tačiau ankstesnių vertinimų duomenų perrašymas neatitinka vertinimo koncepsijos, o nustatyta rinkos vertė neatitinka rinkos vertės apibrėžimo. Atsakovo teigimu, kitų specialistų atlikti veiksmai bei suteikta turto vertintojui pagalba turi būti aprašyti ataskaitoje ir būti aktuali vertinimo dienai.

Atsiliepime nurodoma, jog pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą vertintojas turi pagrįsti turto vertę, pateikti vertės skaičiavimus, t. y. aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, būtina, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką, jos rezultatus bei juos patikrinti. Šis reikalavimas negali būti paneigtas ekspertinio vertinimo būdo taikymu. Taikant ekspertinį būdą, ataskaitoje būtina nurodyti jo taikymo aplinkybes, paaiškinti, kokia patirtimi ar vertinimo atvejais vadovautasi priimant sprendimus dėl pataisų būtinumo ir dydžio, pateikti atliktos analizės duomenis. Pareiškėjo Ataskaitoje nepaaiškinamos šio skaičiavimo būdo taikymo aplinkybės, nepateikiama atskirų turto vienetų vertinimo patirtis ir analizė, kurios pagrindu vertintojas priima ekspertinę nuomonę dėl konkretaus koeficiento dydžio.

Atsakovas nesutinka su UAB „Vakoil“ akcijų nustatyta balansine verte – 0 Lt. Nurodo, kad šiai įmonei nėra taikomos bankroto procedūros, vertinimo metu ji buvo veikianti įmonė, tačiau vertinimo datai (2015-05-15) jos balansinė vertė buvo neigiama. Kadangi UAB „Energolinija“ vertinimas buvo atliekamas turto požiūrio metodu, t. y. turto vertė nustatoma, atmetus įsipareigojimus, todėl neigiama UAB „Energolinija“ valdomos įmonės vertė turėjo atsispindėti skaičiavimuose.

Atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjui drausminė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis finansų ministro 2012-05-17 įsakymu Nr. IK-192 patvirtintuose Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatuose įtvirtintais Garbės teismo veiklos principais, įvertinus vertintojo padarytų pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes ir tai, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas turėjo galiojančią drausminę nuobaudą – papeikimą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, nurodė, kad turto požiūrio metodas Metodikoje išsamiai reglamentuotas, nustatant verslo vertę yra taikomi rinkos vertės nustatymo metodai. Jei vertinimo objektą sudaro keli turto vienetai, akcijos, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, jiems taikomi atskiri metodai. Vėliau gauti duomenys sumuojami ir nustatoma vertė. Atsakovo atstovai laikėsi nuomonės, kad pareiškėjui buvo paskirta pagrįsta nuobauda, kadangi jis vertinimo veiksmų neatliko, nepagrindė nurodytų duomenų, rėmėsi neaiškiais kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2015-04-09 sprendimo Nr. GT-7(15)-S skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis, išduotas 1999-12-30 d.) galiojimo panaikinimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2012-06-01 Vertintojas UAB „Advanced Business Assessments“ vardu parengė Verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 044-1-2012, kurioje 25 000 000 Lt rinkos verte 2012-05-15 datai nuosavybės teisės perleidimo tikslu buvo įvertintas 58,97 % UAB „Energolinija“ akcijų paketas (t. 1, b. l. 51-134).

2014-11-13 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti Ataskaitos atitiktį vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams (t. 1, b. l. 50).

Tarnyba 2014-12-16 ir 2015-01-13 kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Advanced Business Assessments“ dėl paaiškinimų pateikimo ir drausmės bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 135-147, 148-154).

Tarnyba 2015-02-13 kreipėsi į Garbės teismą su teikimu dėl drausminės bylos pareiškėjui iškėlimo (t. 1, b. l. 45) bei pateikė 2015-02-13 išvadą Nr. GT-4(15)-I „Dėl vertintojo A. C. veiksmų, rengiant verslo vertės nustatymo ataskaitą Nr. 044-1-2012“ (t. 1, b. l. 46-49).

Garbės teismas 2015-04-09 sprendimu Nr. GT-7(15)-S nusprendė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – Turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000021 (verslo vertinimo sritis, išduotas 1999-12-30 d.) galiojimo panaikinimą (t. 1, b. l. 25-30).

Turto arba verslo vertės nustatymo principus, turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiūrą, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Šiuo atveju, sprendžiant dėl pareiškėjo 2012-06-30 pateiktos Ataskaitos pagrįstumo, yra aktuali Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcija, galiojusi Ataskaitos rengimo metu, t. y. nuo 2012-05-01 galiojusi įstatymo redakcija. Nuo 2012-05-01 įsigaliojo Turto ir verslo vertinimo metodika, be kita ko, nustačiusi reikalavimus verslo vertinimo tvarkai, vertinimo metodus ir jų taikymo tvarką. Kadangi pareiškėjo Ataskaita buvo rengiama po Metodikos įsigaliojimo, jos nuostatos pareiškėjui kaip turto vertintojui buvo privalomos.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 17 punktą turto arba verslo vertintojas yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą. Šio įstatymo 15 straipsnio 4dalyje nustatyta, kad be kita ko, turto arba verslo vertintojas privalo vadovautis Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, sąžiningai atlikti pareigas bei profesionaliai atlikti vertinimą. Pagal finansų ministro 2012 -04-27 įsakymu Nr. 1K-160 patvirtinto Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso 2.4.3. punktą vertintojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis profesionalumo principu, kuris reiškia, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties.

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnį, atlikdamas vertinimą, turto arba verslo vertintojas, turi teisę pasirinkti turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus, tačiau parengta ataskaita turi atitikti imperatyvius ataskaitos turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje. Pareiškėjo parengtos Ataskaitos santraukoje nurodyta, kad pareiškėjas vertinimą atliko taikydamas turto požiūrio metodą (koreguoto balanso skaičiavimo būdu) (t. 1, b. l. 53). Metodikos 85 punkte nustatyta, kad atliekant verslo, nuosavą kapitalo ir jų dalių vertinimą taikomi du iš Metodikos 84 punkte nustatytų metodų: pajamų; lyginamasis; lyginamojo metodo ir (arba) pajamų metodo, ir (arba) išlaidų (kaštų) metodo derinys – turto požiūrio metodų derinys. Metodikos 109 punkte nustatyta, kad turto požiūrio metodų derinio esmė – verslo vertės nustatymas taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad turto požiūrio metodų derinys Metodikoje nėra pakankamai gerai atskleistas ir nėra visiškai aiškus, todėl atlikdamas verslo vertinimą, jis naudojosi savo diskrecijos teise spręsti dėl klausimų, kurie nebuvo nustatyti Metodikoje. Ataskaitoje pareiškėjas nurodo, kad Turto požiūrio metodų derinio vertinimo metodu nuosavo kapitalo vertė nustatoma taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, vertinimo rinkos verte metodus. Atskiros įmonei priklausančios turto dalys įvertinamos pagal jų pobūdį – materialus ilgalaikis turtas įvertinamas taikant lyginamosios vertės, naudojimo pajamų vertės bei atkuriamosios vertės metodus. Nurodytas aiškinimas atitinka Metodikos 84.3 punkte nurodytą Turto požiūrio metodo esmę ir atsakovo atstovų teismo posėdžio metu apibūdintą Turto požiūrio metodų derinį, t. y., kad turto vertintojas gali pasirinkti vieną iš į derinį įeinančių metodų atsižvelgdamas į turto, sudarančio vertinamą turtą, rūšį ir jai taikytinus vertinimo metodus. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Metodikoje vertinimo metodas, kuriuo jis vadovavosi, jam buvo neaiškus. Pareiškėjas, atlikdamas UAB „Energolinija“ priklausančio turto – akcijų paketo, vertinimą, suprato ir turėjo laikytis įstatyme nustatyto turto vertinimo metodo taikymo reikalavimų, t. y. nustatyti kiekvienos iš AUB „Energolinija“ priklausančių įmonių rinkos vertę.

Ataskaitos 3.2 punkte nurodyta, kad UAB „UAB „Energolinija“ turto vertė nustatyta, be kita ko, įvertinus įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio finansinio turto rinkos vertę, remiantis įmonių finansinių atskaitomybių ir ankstesnių vertinimų duomenimis (t. 1, b. l. 85). Pagal Metodikos 29 punktą vertintojas, atlikdamas turto vertinimą gali naudotis jam pateikta ir (arba) viešai prieinama informacija, rodančia padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu, todėl iš esmės pareiškėjo naudojimasis finansinių atskaitomybių ir ankstesnių vertinimų duomenimis nelaikytinas ydingu. Kita vertus, sutiktina su atsakovo argumentu, kad vertintojui prieinama vieša informacija, negali būti tiesiog perkeliama į Ataskaitą ir laikoma nustatyta, toks ataskaitos parengimas prieštarautų pačiam vertinimo tikslui iš esmės, kadangi jokie vertinimo darbai nėra atliekami. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas į Ataskaitą perkėlė AB „Kauno tiekimas, UAB „Nidos smiltė“, UAB „Nidos pušynas“ ir UAB „Vakoil“ balanso duomenis (pažymėtina, kad UAB „Vakoil“ balanso lentelė į Ataskaitą net nebuvo perkelta, nurodyti deklaratyvūs duomenys, t. 1, b. l. 87, 89-93), pagal kuriose nurodytą grynąją įmonių rinkos vertę ir akcijų kiekį apskaičiavo vienos akcijos vertę. Teismo vertinimu, įmonių balansuose jau nurodytų rinkos verčių tiesioginis taikymas negali būti prilyginamas turto rinkos vertės nustatymui ir neatitinka nei vieno iš į turto požiūrio metodų derinį įeinančio vertinimo metodo esmės.

Analogiška išvada darytina ir dėl kitų Ataskaitoje nurodytų įmonių akcijų vertinimo, panaudojant anksčiau atliktų vertinimų duomenis - UAB „Attentus“ 2012-01-14 vertinimo duomenis, UAB „Domus altera“ 2011-07-11 vertinimo duomenis ir UAB „Aloja“ 2011-12-15 vertinimo duomenis (t. 1, b. l. 88-95). Pareiškėjas šiais duomenimis naudojosi jų atskirai neaptardamas ir nepateikdamas šiuos duomenis patvirtinančių įrodymų, nenurodydamas ataskaitas, kuriomis rėmėsi atlikusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar pareiškėjo naudoti duomenys buvo patikimi, pakankamai pagrįsti, ar vertinimo ataskaitos, kuriomis pareiškėjas naudojosi, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Garbės teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog pareiškėjas neteisingai nustatė nulinę UAB „Vakoil“ akcijų rinkos vertę, jo nuomone, esant neigiamai įmonės balanso vertei, šios bendrovės akcijos yra bevertės, t. y. lygios 0 Lt. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai teisingam ginčo išsprendimui neturi esminės reikšmės, kadangi Ataskaitoje pareiškėjas rėmėsi UAB „Vakoil“ balanso duomenis, kurių tikrumo ir teisingumo nėra galimybės patikrinti.

Papildomai pažymėtina, kad Ataskaitoje nurodyti duomenys, kuriais pareiškėjas naudojosi (finansinės atskaitomybės dokumentai, kitų vertintojų vertinimo ataskaitos), neatitiko Ataskaitos rengimo laikotarpio, jie buvo 4-10 mėn. senesni. Teismo vertinimu, dėl pakankamai ilgo laiko tarpo galėjo atsirasti vertintų bendrovių akcijų verčių pokyčius įtakojusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo turimi duomenys galėjo neatitikti akcijų realios rinkos vertės. Pareiškėjas savo išvados, kad jo turimi duomenys nuo paskutinio vertinimo dienos esmingai nepasikeitė, niekaip nepagrindė ir neargumentavo, todėl vien tokio pobūdžio išvados pateikimas, teismo vertinimu, negali būti laikomas vertinimo veiksmų atlikimu ir neatitinka ataskaitos rengimo tikslo bei esmės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas, į Ataskaitą perrašydamas viešai jam prieinamus duomenimis AB „Kauno tiekimas, UAB „Nidos smiltė“, UAB „Nidos pušynas“, ir UAB „Vakoil“, UAB „Attentus“, UAB „Domus altera“ ir UAB „Aloja“ individualaus akcijų vertinimo neatliko. Sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad tokių duomenų naudojimas pagal Metodiko 29 punktą rengiant ataskaitą nėra draudžiamas, tačiau Ataskaitoje jie turi būti atskirai įvertinti ir aptarti. Šiuo atveju iš Ataskaitos turinio nematyti, kad pareiškėjas tikrino duomenis, kuriais naudojosi, vertino jų pagrįstumą ir aktualumą vertinimo laikotarpiui, t. y. atliko atliko akcijų rinkos vertės vertinimo veiksmus.

Kaip minėta, duomenys, kurie privalo būti nurodyti turto vertinimo ataskaitoje yra įtvirtinti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje. Minėto straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytas imperatyvus reikalavimas turto arba verslo vertinimo ataskaitoje nurodyti turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimą, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

Pareiškėjas turto vertinimo ataskaitoje, apskaičiuodamas atitinkamų akcijų rinkos vertę taikė skirtingus nuolaidų dėl mažumos paketų koeficientus, pvz.: AB „Kauno tiekimas“ – 10 proc. nuolaida, UAB „Attenus“ – 30 proc. nuolaida, UAB „Aloja“ – 20 proc. nuolaida, tačiau jokių paaiškinimų ar paskaičiavimų, kaip apskaičiavo nurodytus koeficientus nepateikė. Skunde pareiškėjas nurodo, kad tam tikras reikšmes nustatė ekspertiniu būdu, pagrįstu jo įgytu išsilavinimu ir patirtimi, kuris empiriškai negali būti pagrindžiamas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai negali paneigti imperatyvaus reikalavimo tiksliai ir objektyviai pagrįsti rengiamoje ataskaitoje pateiktus duomenis, tame tarpe ir taikomus koeficientus. Šiuo atveju, net jei pareiškėjas ir vadovavosi savo ilgamete praktika, nustatydamas pataisos koeficientus, iš ataskaitos turinio nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais duomenimis yra paremtas pasirinkimas taikyti vienokį ar kitokį pataisos koeficientą, nėra galimybės patikrinti atliktų skaičiavimų teisingumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamu Garbės teismo sprendimu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo ataskaita neatitiko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo.

Dėl drausminės nuobaudos.

Vadovaujantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų 36 punktu, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Garbės teismo sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi vertintojo padarytų Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų pažeidimų mastui ir pasekmėms (Garbės teismo nuostatų 3.5 punktas).

Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų: pastaba; papeikimas; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju Garbės teismas pareiškėjui skyrė griežčiausią nuobaudą - turto vertintojo pažymėjimo panaikinimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta, įvertinus padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį, Garbės teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas pažeidė turto požiūrio metodų derinio esmę, taikė nepagrįstus koeficientus, nepagrindė esminių kriterijų, kuriais apskaičiuota rinkos vertė pajamų metodu, pažeidė fundamentalų reikalavimą vertinimo ataskaitoje pagrįsti nustatytą vertę, pateikiant vertės skaičiavimus. Garbės teismo ir šioje byloje nustatyti pareiškėjo turto vertinimo pažeidimai yra esminiai ir šiurkštūs, dėl netinkamai atlikto vertinimo nėra galimybės patikrinti ar pareiškėjo apskaičiuota UAB „Energolinija“ akcijų paketo rinkos vertė yra reali. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas skundžiamo Garbės teismo sprendimo priėmimo metu dar turėjo galiojančias nuobaudas, paskirtas Garbės teismo 2013-08-20 ir 2013-09-30 sprendimais (t. 1, b. l. 172-189). Minėtos nuobaudos pareiškėjui buvo paskirtos tuo pačiu pagrindu – dėl vertinto turto vertės tinkamo nepagrindimo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo padaryti turto vertintojams privalomų jų veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimai nebuvo atsitiktiniai ir pavieniai, o tai lemia griežtesnės nuobaudos skyrimo pagrindą.

Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog Ataskaitos rengimo metu dėl pasikeitusio reglamentavimo buvo daug neaiškumų, kadangi esminis reikalavimas vertinimo ataskaitos pagrįstumui buvo nustatytas tiek iki 2015-05-01, tiek vėlesnėje Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo redakcijoje.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas Garbės teismo 2015-04-09 sprendimas Nr. GT-7(15)-S yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidus nei materialinių, nei procesinių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl jį panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos A. C. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta PelienėErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė