Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo atstovui advokatui D. L., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-06-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-06-22, apie 00.20 val., A. S., kelio Kisiniai-Baičiai-Šniaukštai, 1,90 kilometre, Klaipėdos rajone, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovį, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 ir 234 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog padarė administracinį teisės pažeidimą. A. S. nurodė, kad buvo Agluonėnuose, susitiko su A. K., kuris paprašė, kad A. S. parvairuotų mašiną iki Gargždų. Sutiko, nes moka vairuoti ir labai gerai pažįsta A. K. tėvą. Buvo tamsu, važiuojant Doviluose, nuo Šernų kelio sumėtė, įvažiavo į griovį. Įvažiavus į griovį vaikinai pradėjo šaukti, kad jis nemoka vairuoti, todėl jis išėjo pėsčiomis namo. A. S. nurodė, kad mašina buvo lygtai pilka, vidus lygtai juodas, kokios spalvos vairas nežino, gal tamsus. Nurodė, kad su A. K. susitiko Agluonėnuose, iki radaro automobilį vairavo A. K., po radaro paėmė vairuoti A. S., gal važinėjosi trise, neprisiminė.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, paaiškino, kad A. S. nepažįsta, buvo šventėje Agluonėnuose, nes joje dirbo. Šventėje buvo L. Š., A. K., A. S. nebuvo. A. K. pažįsta kaip pažeidėją. Po tarnybos važiuodami pamatė eismo įvykį, apie kurį nebuvo pranešta. Automobilis nuo kelio buvo nuvažiavęs apie 27 metrus, matėsi vėžios, po to grąžintas ant asfalto. Šalia automobilio buvo L. Š. ir A. K.. Buvo sudaužytas automobilio bamperis, jaunuoliai nuolaužas dėjosi į mašiną. Pradžioje A. K. sakė, kad vairavo, vėliau pradėjo klausinėti apie gręsiančią atsakomybę, paaiškinus, pradėjo sakyti, kad nevairavo, kad vairavo kitas, tačiau nepasakė nei vardo, nei pavardės.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. C. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK ir paaiškino, kad A. S. mato pirmą kartą. Buvo eismo įvykyje, formino avariją. Paėmė paaiškinimą, kuriame buvo kalbama apie trečią jaunuolį Džiugą, kuris vairavo automobilį. L. Š. ir A. K. sakė, kad buvo šventėje Agluonėnuose, vartojo alkoholį, susipažino su Džiugu, kuris ir vairavo automobilį, apie jokį vyresnio amžiaus žmogų nekalbėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad su L. Š. buvo Agluonėnuose šventėje, po to atsirado A. S.. Šventėje pasivaikščiojo, po to išvažiavo iš šventės. Vairavo A. K., kol jo nenufotografavo, tada jis labai susinervino ir davė A. S. vairuoti, kurį pažįsta, nes A. S. yra pažįstamas su jo tėvais. A. S. netyčia nuvairavo į lankas. Stovėjo su L. Š. prie automobilio, rinko automobilio detales ir atvažiavo policijos pareigūnai, A. S. dingo. A. K. paaiškino, kad paaiškinime nurodė, jog vairavo Džiugas, nes nežinojo, kad jis yra Srėbalius, todėl nenurodė. Buvo tamsus vakaras, atrodė jaunesnis.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. Š. paaiškino, kad nepažįsta A. S., nors įvykio metu matė jį, bet tai buvo A. K. pažįstamas. Agluonėnuose susitiko su A. S., visi trys važiavo link Gargždų, vairavo A. K., kol netoli Dituvos nufotografavo radaras, tada A. K. susinervino, persėdo į keleivio vietą, ėmė vartoti alkoholį. A. S. vairavo ir nuslydo nuo kelio. Kol susirinko visus daiktus, A. S. dingo. Įvykio forminimo metu nurodė, kad vairavo Džiugas, negalėjo paaiškinti kodėl nesakė, kad vairavo A. S., gal, kad buvo stresas, kad išgėręs, kad nenorėjo velti A. S..

Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. parodė, kad atvažiavus į įvykio vietą buvo du jaunuoliai, A. S. nebuvo. Jaunuoliai sakė, kad susirado kažkokį žmogų, kuris juos parvežtų, kad žmogus nuvažiavo nuo griovį, paskui pabėgo.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. Lengvinas parodė, kad A. S. savo kaltę pripažįsta, pats nuvyko į Kelių policiją, davė parodymus, prašė taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijose.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privaloma išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra 2014-06-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 30P-14397816-14 matyti, jog pareigūnas surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, jog 2014-06-22, apie 00.20 val., A. S. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovį, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 ir 234 punktų reikalavimus ir taip padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. S. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į griovį.

Teismas iš pateiktų įrodymų nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.1 d.). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad byloje nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad A. S. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. Iš 2014-06-22 A. K., L. Š. paaiškinimų nustatyta, jog jie parodė, kad automobilį vairavo 25-30 metų asmuo Džiugas, teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį vairavo A. S.. A. K. nurodė, kad A. S. yra jo ir jo tėvų pažįstamas Algirdas, vėliau nurodė, kad manė, jog Džiugas yra Srėbalius, kad paklausė draugo L. Š. koks jo vardas, draugas ir pasakė, kad Džiugas. L. Š. nurodė, kad vairavo A. K. pažįstamas. Policijos pareigūnas D. L. nurodė, kad A. K. pradžioje prisipažino vairavęs automobilį, vėliau sužinojęs apie administracinę atsakomybę ėmęs neigti, jog vairavo. Nors A. S. prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, tai yra, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į griovį, apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš įvykio vietos pasišalino, tačiau vertinat tai, kad A. S. negalėjo tiksliai apibūdinti automobilio, negalėjo pasakyti keliese važiavo automobiliu, be to, liudytojų A. K. ir L. Š. parodymai prieštaringi, pripažintina, kad nepakanka įrodymų objektyviai išvadai padaryti, kad A. S. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio 2 dalis).

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad byloje esantys faktiniai duomenys yra nepakankami patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti ar konstatuoti, todėl byla grąžinama institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą bei atlikti kitus nurodytus procesinius veiksmus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286 - 288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nutraukti administracinę bylą, A. S., traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu.

Administracinės bylos Nr. A2.6.-703-838/2014 medžiagą grąžinti Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK, administracinio teisės pažeidimo protokolo tinkamam surašymui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.