Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-101/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-18
Bylos Nr.
1S-101/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-101/2010 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Frolovai,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. B. gynėjo adv. Edgaro Pauliaus Staniukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria įtariamajam R. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 25 d.

Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 3 dalyje, t.y. kad jis ne vėliau kaip iki 2009 m. lapkričio 24 d., nenustatytomis aplinkybėmis, iš nenustatytų asmenų, už nenustatytą pinigų sumą įgijo labai didelį kiekį, t.y. ne mažiau kaip 5 kg psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ne mažiau kaip 100 g. narkotinės medžiagos kokaino ir ne mažiau kaip 50 g. narkotinės medžiagos - heroino ir visas šias psichotropines ir narkotines medžiagas laikė garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, 47-ajame bokse.

R. B. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2009 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, vėliau suėmimo terminas įtariamajam buvo atitinkamai tęsiamas Kauno m. apylinkės bei apygardos teismų nutartimis.

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. R. B. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog R. B. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo paskelbta jo paieška, yra pagrindas manyti, kad R. B. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai, kad įtariamasis anksčiau net keturis kartus teistas, šiuo metu įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, teismo nutartyje taip pat pažymima, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga.

Šalies argumentai

Įtariamojo R. B. gynėjas adv. E.P. Staniukaitis skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, kuria R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Gynėjo manymu, nutartis yra neteisėta ir naikintina, kadangi priimta pažeidžiant BPK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 formuojamą praktiką.

Skunde gynėjas pažymi, kad apygardos teismas nutartyje nenurodė, kokie konkrečiai byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti esant įstatymo numatytiems pagrindams, taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą R. B. . Be to, teisiamojo posėdžio metu gynėjui nebuvo leista susipažinti su ta dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuria buvo remiamasi teikiant pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo.

Gynėjo nuomone, įstatymas draudžia skirti (pratęsti) kardomąją priemonę – suėmimą, vadovaujantis tuo, kad asmuo įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu ir už kurį gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Be to, skundžiamojoje nutartyje nurodyti bylos duomenys, kurie patvirtina įtariamojo kaltę, prieštarauja byloje nustatytiems faktiniams duomenims.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde pažymi, kad teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, kad R. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kadangi įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas darbo biržoje, turi šeimą, mažametę dukrą, o nedirba, nes įmonei, kurioje dirbo, šiuo metu iškelta bankroto byla. Be to, byloje nėra duomenų, kad R. B. sulaikomas, bandė bėgti. Gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad R. B. , būdamas laisvėje gali trukdyti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti byloje tiesą, kadangi visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti, o laukiama yra tik specialistų ir ekspertizių išvadų.

Be to, iš byloje esančių duomenų, kuriais remiantis R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, negalima daryti pagrįstos išvados, kad rastos (duomenys neskelbtini), Kaune 47-ajame garažo bokse narkotinės ir psichotropinės medžiagos sietinos su R. B. .

Gynėjas skunde tvirtina, kad vien dėl tos priežasties, kad R. B. galimai padarytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, byla negali būti laikoma ypatingai sudėtinga ir didelės apimties. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla iškelta dėl vieno nusikaltimo, įtarimai pareikšti vienam asmeniui, byloje apklaustų liudytojų skaičius yra nedidelis, procesinių veiksmų byloje taip pat nėra daug.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės R. B. atžvilgiu taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, todėl neatsižvelgė į BPK 122 straipsnio 7 dalies nuostatas. Be to, gynėjo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti R. B. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, ar netgi kelias kardomąsias priemones, kaip tai numato BPK 121 straipsnis.

Teismo posėdyje prokurorė prašo įtariamojo R. B. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. B. gynėjo skundas atmestinas.

Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajam R. B. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, įvertino R. B. inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, 127 straipsnyje išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje: kratų, vietos apžiūros protokolai, liudytojų M. K. , V. K. ir kitų parodymai, asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, specialistų išvados, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas pažymi, kad laisvė asmeniui baudžiamojo proceso metu gali būti suvaržyta tik asmenį sulaikius BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba pritaikius suėmimą esant BPK XI skyriuje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms. Visų prievartos priemonių taikymo pagrindai ir tvarka BPK reglamentuoti siekiant garantuoti, kad taikant šias priemones nebūtų pažeidžiamos Konstitucijos 20 straipsnyje ir EŽTK 5 straipsnyje įtvirtintos teisės. Jei asmens laisvė apribojama nuodugniai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikantis BPK nustatytų procedūrų, kas ir buvo padaryta žemesniojo teismo, asmens laisvės suvaržymas negali būti laikomas žmogaus teisių pažeidimu. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįžvelgia nei Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo 2004 m. gruodžio 30 d.,nei BPK nuostatų pažeidimų ir sutinka su Apygardos teismo išvada, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ( BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta: „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Teismas sutinka su gynėjo skunde išsakytu argumentu, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teismas atkreipia gynėjo dėmesį į tai, jog žemesnės instancijos teismas įvertina ne tik tai, kad įtariamasis R. B. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, bet ir tai, jog įtariamasis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bandomas sulaikyti įvykio vietoje pabėgo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, o 2009 m. lapkričio 25 d. sulaikomas priešinosi policijos pareigūnams. Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, adresu Kauno raj. Karmėlavos sen., Vilniaus g. 5-41, yra registruotas darbo biržoje, turi šeimą, mažametę dukrą, o nedirba, nes įmonei, kurioje dirbo, šiuo metu iškelta bankroto byla, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu.

Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nusikalstama veika, kurios padarymu R. B. įtariamas, yra numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. B. 4 kartus teistas, teistumai nėra išnykę. Šios paminėtos aplinkybes leidžia pagrįstai manyti, jog R. B. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog R. B. , būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimto įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, galimo apkaltinamojo nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Ir jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga, kadangi byloje buvo skiriami sudėtingi tyrimai, o paskutinė specialisto išvada gauta tik 2010 m. gegužės 4 d. Šiuo atveju sudėtingoje byloje R. B. pratęstas suėmimo terminas dar vis patenka į pateisintiną tokio laiko tarpo sampratą. R. B. suėmimo terminas pratęstas virš 6 mėnesių teisėtai ir pagrįstai (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, proceso dalyviai supažindinami su bylos medžiaga, ruošiamasi bylą perduoti teismui, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam R. B. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.

Nors įtariamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės R. B. atžvilgiu taikyti švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi R. B. atžvilgiu nėra išnykę suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalie 1 ir 3 punktuose. Be to, aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.

Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo R. B. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė