Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Eugenijus Antanauskas Baudž. byla Nr. 1A–230-174/2009 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 2.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2009 m. gegužės 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-27 nuosprendžio, kuriuo Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ž. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti, ir jis suimtas teismo salėje. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Akmenės rajono apylinkės teismo 2008-08-08 nuosprendį atliktos bausmės laikas.

Priteista iš Ž. N. ir V. Š. 60 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo Z. B. pareikštas15 375 Lt civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. Š., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. Š., 2004-07-04, apie 22 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia degalinės „Nestė“, esančios (duomenys neskelbtini), atidaręs taksi automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės keleivio dureles, sugriebė ant galinės sėdynės sėdėjusį Z. B. už striukės ir ištempė jį ant pievos, V. Š., veikdamas kartu su Ž. N., ne mažiau kaip 20 kartų spyrė ir smogė gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, padarydami poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veide, galvoje, kairėje rankoje, pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio 1 danties vidinio kampo atskėlimą, nosies kaulų lūžimą, IX šonkaulio lūžimą krūtinės ląstos dešinėje, dėl to Z. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. N. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam Ž. N. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas Ž. N. padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, jis priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis anksčiau penkis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, iš jų – už analogiškas nusikalstamas veikas. Naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat atsižvelgta į tai, kad Ž. N. neatlygino padarytos žalos nukentėjusiajam, bei į bausmės tikslus.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui laisvės atėmimo bausmės rūšį. Kadangi nuteistojo Ž. N. nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jos nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas Ž. N. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laivės atėmimo bausmės vidurkis.

Apeliantas Ž. N. prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, tačiau, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę. Nors apeliantas teigia, kad jis žalos nukentėjusiajam neatlygino todėl, kad jo nusikalstamą elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis, tačiau byloje nenustatyta, kad apelianto nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo provokuojamas nukentėjusiojo elgesys. Todėl teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad Ž. N. neatlygino žalos nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Ž. N. apeliacinį skundą atmesti.