Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei L. S., atsakovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė ieškinį palaikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, neginčijo aplinkybės, kad už nuomą nemoka, akcentavo, kad butas nėra Vilniaus miesto savivaldybės, butas priklauso jam, nes Vilniaus miesto spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas jam skyrė šį butą atsilaisvinančiame būsto fonde. Patvirtino, kad šiame bute gyvena jau daugiau nei 30 metų, bet nėra buto privatizavęs, mano, kad ieškovas, reikalaudamas tokio dydžio nuomos mokesčio yra kriminalinis elementas. Nurodė, kad gauna tik pensiją ir turi 4 vaikus ir 6 anūkus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2001 m vasario 12 d. UAB „Lazdynų būstas“ ir M. K. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas 21,88 kv. m. kambarys (gyvenamoji patalpa) minėtame bute. Nustatyta, kad ieškovo darbuotojams patekti į minėtas patalpas nepavykdavo, todėl 2019 m. gruodžio 18 d. ieškovo prašymu UAB „Vitemus“ specialistas išlaužė patalpų durų spyną ir pakeitė nauja, ieškovas dėl to teigia patyręs 49,36 Eur nuostolių, kuriuos pagrindžia 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. VIT 1015870, ieškovo darbuotojams nustačius, kad atsakovas išnuomotose patalpose ir toliau gyvena, ieškovas išaiškino įsilaužimo priežastis ir įteikė atsakovui pakeistos durų spynos raktus, ką patvirtina byloje pateiktas antstolio Andriaus Bublio 2019 m. gruodžio 18 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. K. 1 123,68 skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį teigia, kad neturi pareigos mokėti už nuomą buto, kuris jam priklauso. Iš esmės atsakovas savo pareigą sumokėti ieškovui ginčijo dėl to, kad dar Vilniaus miesto spalio rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas jam skyrė butą atsilaisvinančiame būsto fonde, o teismo sprendimu nutraukus santuoką, gyvenamojo ploto dokumentai 1985 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 286 buvo performinti vienam kambariui, kurio gyvenamasis plotas 13,95 kv. m , adresu (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, ieškovo nuomone, neginčijamai įrodo, kad butas jam priklauso nuosavybės teise. Nurodė, kad pagal ankstesnius teismų sprendimus mokėjo nuomos mokestį tik todėl, kad buvo priverstas mokėti nuomą, grasinant jį iškeldinti.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkūrus Lietuvos Respublik?s Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačiąją nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Teismo posėdžio metu, atsakydamas į teisėjos klausimus, atsakovas patvirtino, kad nėra privatizavęs ginčo buto, kurio viename iš kambarių šiuo metu faktiškai gyvena. Taigi nepaisant to, kad atsakovas nepertraukiamai jau daugiau nei 30 metų gyvena bute, nėra pagrindo teigti, kad butas iš viešosios nuosavybės tapo privačia nuosavybe, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo butas priklauso savivaldybei (Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis, 1997 m. gruodžio 1 d. priėmimo –perdavimo akto Nr. 682-01 pagrindu), todėl atsakovo argumentai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.489 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį. Pagal CK 6.489 straipsnio 2 dalį, nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Nuomininkas yra atsakingas nuomotojui ir kitiems nuomininkams už šio straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos vykdymą. Be to, nuomininkas yra atsakingas už kitų asmenų, kuriems jis suteikia teisę ar galimybę naudotis išsinuomotu daiktu, veiksmus (CK 6.489 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.489 straipsnio 5 dalį, nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu. CK 6.493 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Remiantis CK 6.493 straipsnio 2 dalimi, nuomininkas, sužinojęs apie išsinuomoto daikto sužalojimus ar kitus rimtus trūkumus, kuriems pašalinti reikalingas neatidėliotinas kapitalinis remontas, privalo nedelsdamas apie tai pranešti nuomotojui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 106,38 skola už laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. gyvenamosios patalpos nuomą (CK 6.583, 6.584, 6.588, 6.589 straipsniai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 17,30 Eur delspinigius (norma 0,02 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 17,30 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl taip pat tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose). Nagrinėjamoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovas nevykdė sutarties, reikalauja 49,36 Eur nuostolių, kuriuos grindžia būtinų darbų keičiant spyną kaštais, atlyginimo, argumentuoja buvus būtinybę atlikti avarinį durų atrakinimą ir spynos keitimą (CK 6.256 straipsnis). Reikalavimas atlyginti nuostolius reiškia reikalavimą taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Dėl to ieškovas turi pareigą įrodyti tris būtinas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus (neveikimą), nuostolių faktą, jų dydį, taip pat nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) priežastinį ryšį. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovo neteisėtus veiksmus, tyčia neįleidžiant į nuomojamą kambarį nuomotojo (atsakovas mano, kad butas priklauso jam ir dėl to tyčia neįsileidžia į kambarį nuomotojo), kad pastarasis įsitikintų, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išnuomotu daiktu (CK 6.489 straipsnis), taigi netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Taip pat įrodytas nuostolių faktas, pagrįstas ir priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų bei kilusių nuostolių ryšys – neįleidžiant į butą atsakovo, nekomunikuojant ir nebendradarbiaujant, ieškovas buvo priverstas patirti 49,36 Eur išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovo 49,36 Eur nuostolius už avarinį durų atrakinimą ir spynos keitimą yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini, ieškovui iš atsakovo priteisiant 49,36 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 173,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Ieškinys, pareikštas elektroninių ryšių priemonėmis 1 173,04 Eur sumai, patenkintas visa apimtimi, todėl už jį mokėtinas 26,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nustojo mokėti ieškovei, kai per masinės informacijos priemones išgirdo, kad anksčiau nustatytas nuomos mokestis yra padidintas keliolika kartų dėl korupcijos apraiškų, akcentavo, kad gauna tik pensiją, kitų pajamų negauna, dėl atliekamų išskaičiavimų iš jo pajamų, realiai disponuoja per mėnesį netgi mažesne, negu paskirtoji pensija, todėl teismas, įvertinęs atsakovo teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes dėl itin prastos jo finansinės padėties, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteistų sumų išdėstymo teismo iniciatyva (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Teismas nustatė, kad atsakovas yra pensininkas, jo pensija sudaro apie 600 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu buvo patenkinti kreditoriniai reikalavimai ne vienoje byloje, atsakovo įsiskolinimai kreditoriams yra dideli. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tuo tarpu ieškovė yra įmonė, generuojanti nuolatines pajamas, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 173,04 Eur), kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su ieškove atsiskaitys, ieškovei nebus sukeltos neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, toks mokėjimo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 1 106,38 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas šeši eurai ir 38 ct) skolos už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, 17,30 Eur (septyniolika eurų ir 30 ct) delspinigių, 49,36 Eur (keturiasdešimt devynis eurus ir 36 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 173,04) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,00 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Išdėstyti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius mokant dalimis po 50,00 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.