Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-2901-490/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-25
Bylos Nr.
2-2901-490/2015
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02562-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Damulienė
Pareiškėjas
R. J.
Suinteresuotas asmuo
M. R.
Civilinė byla Nr. 2-2901-490/2015Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02562-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1; 3.4.4.2.
JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 25 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja, tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę, teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003-07-20 Jonavos r., mirties atsiradusį palikimą priėmė jo dukra R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti.

Pareiškime nurodė, kad 2003-07-20 mirė jos tėvas M. J. (akto įrašo Nr. 342). 1998-02-23 pareiškėjos tėvas M. J. sudarytu testamentu reg. Nr. 2-730 pareiškėjai paliko jam privatinės nuosavybės teise priklausantį 4625 m² žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtame name iki pat savo mirties gyveno M. J. ir pareiškėja su savo šeima. Mirus tėvui pareiškėja ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojasi tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, suremontavo gyvenamąjį namą, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėja, norėdama minėtą namą su priklausiniais ir ūkio pastatais įregistruoti savo vardu, kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau iš jos buvo pareikalauta paveldėjimo teisės liudijimo. Kai dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo išdavimo pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 2-ąjį notaro biurą, jai buvo paaiškinta, kad šiam veiksmui atlikti ji praleido įstatymu nustatytą terminą. Terminą palikimui pagal testamentą priimti praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, bet dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Turėdama 1998-02-23 tėvo sudarytą, Jonavos rajono notarų biure patvirtintą, testamentą, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po tėvo mirties ji faktiškai palikimą priėmė ir paveldimam turtui daiktines teises VĮ Registrų centre savo vardu galės įregistruoti be apribojimų. Po pareiškėjo tėvo M. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ji po tėvo M. J. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į tėvo turtą ateityje nereikš.

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003-07-20 mirė pareiškėjo tėvas M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Pareiškėja R. J. yra mirusio M. J. dukra (b. l. 4, 6, ). Suinteresuotas asmuo M. R. taip pat yra mirusio M. J. dukra (b. l. 7). M. J. iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Pareiškėjos R. J. deklaruota gyvenamoji vieta taip pat (duomenys neskelbtini). (b. l. 11). M. J. sutuoktinė E. J. mirė 1996-05-10 (b. l. 12). M. J. 1998-02-23 buvo sudaręs testamentą (b. l. 9). 1998-02-23 pareiškėjos tėvas M. J. sudarytu testamentu reg. Nr. 2-730 pareiškėjai paliko jam privatinės nuosavybės teise priklausantį 4625 m² žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtame name iki pat savo mirties gyveno M. J. (b. l. 14–17). Remiantis Jonavos rajono 2-ojo notarų biuro notarės G. P. 2015-10-07 informacija, po pareiškėjos tėvo M. J., mirusio 2003-07-20, mirties, notaro biure paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę (b. l. 8). Pareiškėjos paaiškinimu, mirus tėvui ji ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojasi tėvui priklausančiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, suremontavo gyvenamąjį namą, moka mokesčius už sunaudotą elektros energiją (b. l. 18–20). Terminą palikimui pagal testamentą priimti pareiškėja praleido, kadangi manė, jog turėdama 1998-02-23 tėvo sudarytą ir Jonavos rajono notarų biure patvirtintą testamentą, buvo įsitikinusi, kad po tėvo mirties ji faktiškai palikimą priėmė ir paveldimam turtui daiktines teises VĮ Registrų centre savo vardu galės įregistruoti be apribojimų.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.).

Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja R. J. po tėvo M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003-07-20, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), po tėvo M. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003-07-20, mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausantį turtą.

Remiantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 1,70 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio 2003-07-20, mirties, priėmė palikimą pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Jolanta Damulienė