Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovės AB „Lesto“ atstovėms M. N., Ž. I., atsakovei J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovei J. O. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė ieškinį pripažino iš dalies. Paaiškino, jog skola atsirado kai ieškovas pakeitė elektros skaitiklį, ir ji deklaruodama skaitiklio parodymus sumaišė rodmenis. Nesutinka su 2012-08 sąskaita dėl 314,00 Lt, kadangi neaišku iš kur paimtas skaitiklio rodmuo. 120,55 Lt sąskaita buvo vienintelė, kurią praleido. Ši sąskaita buvo išrašyta perskaičiavus rodmenis už 2011 metus. Buvo sumaišytos skalės. Pastebėjusi klaidą ji pranešė Lesto, tada ieškovas koregavo duomenis, sąskaitoje parašė duomenis, skirtumą, tarifą, bet neapskaičiavo sumos, nurodė nulį. 2011-08-28 sąskaitoje nurodytas blogas tarifas, pastebėjusi klaidą ji pranešė ieškovui, ko pasekmėje buvo išrašyta kita sąskaita, kurioje nebuvo apskaičiuotas skirtumas ir nurodyta: nulis. Nepripažįsta 204,59 Lt delspinigių, nes jie yra skaičiuojami nuo ieškovo paties padarytos klaidos, ir nepripažįsta 56,19 Lt nuo 2012-08 sąskaitos, kadangi ši suma buvo apmokėta anksčiau. Pripažįsta tik delspinigius iki 1600,00 Lt sąskaitos išrašymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „Lesto“ ir atsakovė negyvenamųjų patalpų savininkė J. O. 2007-05-31 yra sudarę elektros energijos tiekimo (pardavimo)-vartojimo (pirkimo) sutartį Nr. 2007/663, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją sutartyje nurodytam atsakovės objektui, o atsakovė - Sutarties 5.2 ir 9 punktais įsipareigojo kiekvieną mėnesį pateikti ieškovei elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apmokėti PVM sąskaitas faktūras iki po ataskaitinio mėnesio 15 d., kartu sumokant delspinigius, numatytus Sutarties 4.4 p., už praėjusį laikotarpį ir visiškai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją bei rezervuotą 30 kWh galią (1 t., b.l. 20-24). Pateikta skolos paskaičiavimo lentelė patvirtina, kad atsakovės skola nuo 2012-06-01 iki 2013-04-30 buvo 1084,91 Lt (1 t., b.l. 27). Bylos nagrinėjimo metu atsakovei apmokėjus dalį skolos, ieškovai pateikė naują skolos paskaičiavimo lentelę, kurioje detaliai nurodė skolos susidarymą, bei apmokėjimą (1 t., b.l. 88). Šioje skolos susidarymo lentelėje yra nurodyta ir delspinigių susidarymo eiga (1 t., b.l. 89). Ieškovai teismui taip pat pateikė ir išplėstines elektros energijos skaičiuotes (1 t. b.l. 90-159), bei delspinigių skaičiuotes (1 t., b.l. 162-182), kuriose detaliai išdėstyta delspinigių susidarymo ir paskaičiavimo eiga. Ieškovai grįsdami ieškinį taip pat teismui pateikė ir banko išrašą, kuriame atsispindi paskutinysis atsakovės mokėtas mokesti už elektrą 243,24 Lt. (2 t., b.l. 11). Iš byloje esančios elektros energijos sutarties 5.2 punkto, nustatyta, kad pagal šią sutartį atsakovė už elektros energijos suvartojimą įsipareigojo sumokėti iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Tuo tarpu iš pateikto ieškovų banko išrašo (2 t., b.l. 11) matyti, kad mokėjimai yra vykdomi įvairiu metu ir mėnesio pabaigoje ir mėnesio pradžioje. Pagal šalių pasirašytos sutarties 4.4 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui po 0,05 procentų dydžio delspinigius už laiku neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras.

Nors atsakovė su ieškiniu nesutiko ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog ji visuomet mokėjo mokesčius ieškovei bei yra tik vienas mokėjimas 120,55 litų sumai kurio mokėjimą praleido, tačiau ieškovų pateikti išsamūs skolos bei delspinigių susidarymą patvirtinantys paskaičiavimai patvirtina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 441,03 litų.

Byloje nustatyta, jog atsakovė, mokėdama įmokas ieškovei, šias įmokas mokėdavo savo nuožiūra, dažniausiai pagal pateikiamas sąskaitas už einamąjį mėnesį, tačiau ne iki nurodytos sąskaitoje apmokėjimo datos. Įmokų paskirstymą vykdant skolininko prievolę kreditoriui reglamentuoja LR CK 6.54 str., bei 6.55 str. Vadovaujantis LR CK 6.55 str. 2 d., jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, jog grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas yra suėjęs.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Šis principas reiškia, kad įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys, o teismas, spręsdamas bylą, vertina tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį, bei teismo posėdžio metu aiškino, jog yra įvykusi klaida skaičiuojant, dėl ko skola negali būti tokia, kokia yra, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė, pripažindama savo pareigą mokėti, atliko mokėjimus 189,83 Lt, 323.54 Lt, 77.10 Lt, 243,24 Lt sumomis LR CK 6.388 str. 1 d. numato, jog abonentas privalo sumokėti už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, nebent kitaip yra numatyta tarp abonento ir energijos tiekėjo sudarytoje sutartyje.

Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas, išskyrus įstatyme, ar sutartyje numatytus atvejus (LR CK 6.59 str.).

Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovės mokėtomis įmokomis pagrįstai buvo dengiama ankstesnė atsakovės skola ieškovei, ko pasekmėje susidarė naujas atsakovės įsiskolinimas ieškovei, atsakovės skola – 230,03 Lt priteistina ieškovės naudai (CPK 178 str.; CK 1.71 str., 6.38 str., 6.383 str., 6.388 str., 6.391 str.)..

Ieškovė 2013-04-22 kreipdamasi į teismą, reikalavo priteisti iš atsakovės 1094,05 Lt skolą, tačiau bylos nagrinėjimo metu sumažino ieškinio reikalavimus, galutinai reikalaudama priteisti 441,03 Lt, iš kurių 211,00 Lt sudaro delspinigiai.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog paskaičiuoti delspinigiai – 211,00 Lt, yra už visą laikotarpį nuo 2010 metų iki 2013 metų. Prašo priteisti delspinigius už visą nurodytą laikotarpį, kadangi atsakovė neprašė taikyti senaties delspinigių skaičiavimui.

Atsakovė teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, jog ji nesutinka su ieškovės pateiktu delspinigių apskaičiavimu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 211,00 Lt delspinigių, kurie skaičiuojami nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. (1 t., b.l. 88-89). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus (LR CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.71 str. 1 ir 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas.

LR CK 6.54 str. numato, jog šalims kitaip nesusitarus, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia yra skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms sumokėti, o tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog ieškovė nuo 2010 m. skaičiavo delspinigius atsakovei už laiku nesumokėtas įmokas, bei aplinkybėms, jog atsakovė nuolatos mokėdavo įmokas ieškovei už suvartojamą elektros energiją, nors ir darydavo tai savo nuožiūra, praleisdama mokesčių mokėjimo terminus, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius už visą nesumokėtą laikotarpį nuo 2010 metų yra nepagrįstas, kadangi ieškovė, paskirstydama atsakovės mokamas įmokas už suvartotą elektros energiją, turėjo vadovautis LR CK 6.54 str. numatytu įmokų paskirstymo eiliškumu, ir atsakovės sumokėtomis įmokomis pirmiausia padengti susidariusius delspinigius, o vėliau įmokas paskirstyti pagrindinei prievolei vykdyti.

Vadovaujantis LR CK 6.54 str., bei 1.125 str. 5 d. 1 p., prašomų priteisti delspinigių suma mažintina, priteisiant ieškovei iš atsakovės delspinigius už paskutinius šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. 147,28 Lt

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinus reikalavimą priteisti reikalaujamą skolą, iš atsakovės taip pat priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos pagal CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovė pagrįstai skaičiavo įsiskolinimą ieškovei, bei į tai, jog prašomų priteisti delspinigių suma yra sumažinta iki 147,28 Lt, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra tenkintas 75 % apimtimi, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina žyminio mokesčio išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: t.y. 54,00 Lt (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).

Nustatyta, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo 11,00 Lt dydžio žyminį mokestį, vėlia, pareikšdama ieškinį byloje, sumokėjo papildomai 72,00 Lt dydžio žyminį mokestį. Pagal pareikšto ieškinio sumą (1084,91 Lt) ieškovė iš viso privalėjo sumokėti 72,00 Lt dydžio žyminį mokestį valstybei. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei grąžintina 11,00 Lt per daug sumokėto žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 19,00 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (LR CPK 96 str.).

Iš ieškovės pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi, paskaičiavus pašto išlaidas pagal atmestų ieškinio reikalavimų dalį, pašto išlaidų suma sudaro 6,34 Lt, t.y. ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 10 Lt (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 269-270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 230,03 Lt (du šimtus trisdešimt litų,03 ct ) skolos, 147,28 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 28 ct) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (377,31 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 54,00 Lt (penkiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį, AB „Lesto“, į.k.302577612, Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Grąžinti AB „Lesto“, į.k.302577612, Žvejų g. 14, LT-09310 Vilnius, dalį sumokėto žyminio mokesčio, t.y. 11,00 Lt (vienuolika litų) mokėjimo nurodymo Nr. ž7890, mokėjimo data: 2013-04-15, šį mokestį grąžinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

Priteisti iš J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) 19,00 Lt (devyniolika litų 00 ct) pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų išsiuntimu, valstybės naudai. (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.