- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- Ik-1328-244/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Dainius Raižys (pran.)
- Trečiasis asmuo
- Jono Basanavičiaus gimnazijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriui, Vilniaus „Vingio“
- Pareiškėjas
- A. F.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Faina Kukliansky
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Jono Basanavičiaus gimnazijos atstovėms Laurai Liachovičienei ir advokatei Fainai Kukliansky,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. F. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyriui, Vilniaus „Vingio“ vidurinei mokyklai, Vilniaus Lazdynų vidurinei mokyklai, Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijai, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai, Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimui, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-1143 „Dėl Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos reorganizavimo“, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Vilniaus „Vingio“ vidurinę mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos darbuotojų, šios mokyklos mokinių ir jų tėvų, o taip pat bendruomenės teises ir teisėtus interesus. Priimant šį sprendimą, nebuvo gautas raštiškas Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos sutikimas ir tuo buvo pažeista Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis. Pažeisdamas Švietimo įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, mokyklos steigėjas apie mokyklos reorganizavimą nepranešė raštu kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos reorganizavimo. Ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 13 punktą. Ginčijamu sprendimu pažeisti Darbo kodekso 22 ir 23 straipsniai, nes nebuvo gautas darbuotojų profesinės sąjungos pritarimas. Ginčijamas sprendimas taip pat prieštarauja Seimo 2008 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XI-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 558 ir 559 punktams, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijai.
Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus „Vingio“ vidurinė mokykla, Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla, Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla su pareiškėjo skundu nesutiko.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas su pareiškėjo skundu sutiko.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS8 - 79/2007, pateiktais išaiškinimais, skundžiamo administracinio akto teisėtumas šioje byloje turėtų būti vertinamas ta apimtimi, kiek jo priėmimas atitinka materialines ir procedūrines normas. Teismas neturėtų vertinti, ar Vilniaus miesto savivaldybėje yra reikalingas mokyklų pertvarkymas ir kokio pobūdžio šis pertvarkymas turėtų būti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas sakosi esąs mokyklos tėvų komiteto primininkas, tačiau nėra pateikęs atitinkamo įgaliojimo. Šiuo atveju ne bet kuris teisės aktų pažeidimas gali būti pagrindas pareiškėjo skundui patenkinti, o tik toks, kuris pažeidžia ir jo teises ar teisėtus interesus. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-834 nustatė Vilniaus miesto mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo reorganizavimo principus, o 2005 m. gruodžio 21d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005 - 2012 metų bendrąjį planą. Nuosekliai vykdydamas šį mokyklų pertvarkos planą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento Švietimo skyrius atliko Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos faktinės padėties analizę. Ši analizė parodė, kad Vilniaus „Vingio“ vidurinėje mokykloje mokinių skaičius yra mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30 - 1656 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašo 12 punkte nustatytas minimalus mokinių skaičių klasėje. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1143 nusprendė reorganizuoti Vilniaus „Vingio“ vidurinę mokyklą, prijungiant ją prie Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos. Šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų. Teismas nurodė, kad, pagal Švietimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gauti rašytinius sutikimus dėl mokyklos reorganizavimo yra taikomas tik valstybinių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo atvejais. Tuo tarpu savivaldybės taryba mokyklas reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko savarankiškai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, neturėjo gauti jokių rašytinių sutikimų. Teismas nurodė, kad ginčijamo sprendimo 5 punktu Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos direktorius buvo įpareigotas apie reorganizavimą raštu pranešti kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki reorganizavimo. Ginčijamas sprendimas įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d., todėl minėtas trijų mėnesių pranešimo terminas negalėjo būti pažeistas. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog galėjo būti pažeisti kokie nors kiti įsipareigojimai mokiniams. Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 3 dalis numato, jog sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimą sąlygų sudarymą. Nagrinėjamu atveju pranešimas apie parengtas Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos reorganizavimo sąlygas buvo išspausdintas 2008 m. balandžio 5 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, o sprendimas dėl mokyklos reorganizavimo buvo priimtas 2009 m. liepos 15 d.. Pareiškėjo argumentas, kad ginčijamu sprendimu buvo pažeistas Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 13 punktas, atmestinas, nes, pagal Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės nutarimai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta; jeigu Vyriausybės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kaip ginčijamu sprendimu buvo konkrečiai pažeistos darbuotojų kolektyvinio atstovavimo teisės. Vilniaus švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas į Vilniaus miesto savivaldybę nesikreipė, jokių pasiūlymų ar rekomendacijų nepateikė. Pareiškėjo teiginys dėl mokytojų atleidimo iš darbo yra tik prielaida. Jeigu konkrečių darbuotojų teisės ir teisėti interesai ateityje bus pažeisti, šie asmenys savo teises galės ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, pareiškėjas nėra įgaliotas atstovauti Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos darbuotojams, o taip pat nėra subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka ginantis viešąjį interesą. Teismas nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies prasme mokyklos taryba yra ta visuomeninė organizacija, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės taryba privalėjo konsultuotis priimdama ginčijamą sprendimą. Šiuo atveju nebuvo sudaryta kliūčių svarstyti Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos reorganizavimo klausimą šios mokyklos taryboje, taip pat buvo prašyta pateikti motyvuotus pasiūlymus. Toks konsultavimosi būdas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 daliai. Teismas nurodė, kad Vyriausybės programa yra politinius prioritetus numatantis dokumentas, kuris iš esmės neturi teisinio imperatyvumo ir nenumato savivaldybės teisių bei pareigų. Priimdama sprendimą dėl atitinkamos ugdymo įstaigos reorganizavimo, savivaldybės taryba nėra įpareigota vadovautis konkrečios Vyriausybės parengta ir Seimo patvirtinta programa. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A14 - 1482/2007, konstatavo, jog įstatymai negarantuoja absoliučios asmens teisės reikalauti, kad jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma ar likviduojama, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje. Vertinant šio ginčo situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu, darytina išvada, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą turi prioritetą prieš atskiro asmens norą mokytis ar dirbti jam patinkančioje mokykloje. Teismas nurodė, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra teisėtas. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti jo skundo reikalavimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nei Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 745 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nei Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarime Nr. 746 „Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ nenumatyta, koks minimalus mokinių skaičius turi būti veikiančioje mokykloje tam, kad būtų galima ją reorganizuoti. Mokinių skaičiaus ir mokyklos pajėgumų santykis, kaip teisinis pagrindas ir kriterijus mokyklos reorganizavimui, nenumatytas nei viename norminiame akte. Todėl ginčijamas atsakovo sprendimas negalėjo būti grindžiamas motyvais, susijusiais su mokinių skaičiumi. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas šiuo atveju tikriausiai siekė mokyklos reorganizavimo, atsižvelgdamas į lėšų trūkumą (Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 746 8.1 punktas). Tačiau atsakovas neįrodė, kad nagrinėjamu steigėjas neturi papildomų lėšų. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 30-1656 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų mokinių priėmimo ir klasių komplektavimo tvarkos aprašas neturi jokio ryšio su šiuo ginču, nes jame kalbama apie minimalų ir maksimalų mokinių skaičių klasėse, o atsakovas tokio mokyklos reorganizavimo kriterijaus nenurodė. Šiuo atveju reorganizavimo pagrindai negali būti ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. 1-834 nustatyti Vilniaus miesto mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo reorganizavimo principai bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005 - 2012 metų bendrasis planas. Reorganizavimas gali vykti tik pagal Vyriausybės, o ne pagal savivaldybės nustatytus kriterijus. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-981 iš viso negali būti remiamasi, kadangi jis nebuvo oficialiai paskelbtas. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės programa buvo patvirtinta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52. Šis nutarimas yra Seimo priimtas teisės aktas, kuris yra teisiškai imperatyvus ir privalomas vykdyti. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti minėtą Seimo nutarimą. Pareiškėjas nurodo, kad Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 patvirtinta Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka nėra panaikinta ir galioja. Civilinio kodekso 2.97 straipsnyje nustatyta, kad atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas. Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ypatumus nustato Biudžetinių įstaigų įstatymas ir atitinkami poįstatyminiai aktai, taip pat ir Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 554. Nagrinėjamu atveju buvo privalu taikyti ne bendrąją teisės normą, numatytą Civiliniame kodekse, bet specialiąją teisės normą, numatytą Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarime Nr. 554. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 554 neturi teisinės galios ir kad jis prieštarauja Civiliniam kodeksui. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo argumentą, jog ginčijamas atsakovo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Darbo kodekso 22 ir 23 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad, priimant ginčijamą atsakovo sprendimą, visiškai nebuvo atsižvelgta į bendruomenės nuomonę ir interesus, o pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino mokyklos bendruomenę su mokyklos taryba. Savivaldybė nagrinėjamu atveju nepaisė bendruomenės siūlytų alternatyvų, o tik imitavo tarimąsi ir konsultavimąsi su bendruomene. Be to, priimant ginčijamą atsakovo sprendimą, nebuvo atsižvelgta į mokinių nuomonę bei interesus ir tuo buvo pažeisti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 ir 28 straipsnių reikalavimai. Pareiškėjas nurodo, kad jis šiuo atveju gina mokyklos bendruomenės (mokytojų, tėvų, vaikų) interesus. Jis, kaip tėvų komiteto pirmininkas, turi teisę ir įgaliojimus tai daryti. Be to, jis gina ir savo teisę, kad jo vaikai turėtų saugią mokymosi aplinką, mokytųsi sau artimoje ir žinomoje mokykloje, neprarastų mokyklos draugų ir mylimų mokytojų, jaustųsi saugūs, nepatirtų stresų ir nepatogumų dėl perkėlimo į kitą mokyklą, nejaustų moralinio diskomforto svetimoje jiems aplinkoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad, kaip matyti iš ginčijamo jo sprendimo aiškinamojo rašto ir pirmosios instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų, Vilniaus „Vingio“ vidurinei mokyklai nuolat trūko lėšų ir buvo skiriamos papildomos ugdymo procesui reikalingos lėšos. Atsakovas turėjo teisinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą ir šis sprendimas nepažeidžia Vyriausybės nustatytų mokyklų reorganizavimo kriterijų. Atsakovas nurodo, kad Vyriausybės programa yra politinius prioritetus numatantis dokumentas, kuris iš esmės neturi teisinio imperatyvumo ir nenumato savivaldybės teisių bei pareigų. Priimdama sprendimą dėl atitinkamos ugdymo įstaigos reorganizavimo, savivaldybės taryba nėra įpareigota vadovautis konkrečios Vyriausybės parengta ir Seimo patvirtinta programa. Atsakovas nurodo, kad Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog steigėjas mokyklą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka buvo patvirtinta dar 1996 m. gegužės 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 554. Šiuo metu juridinių asmenų reorganizavimo tvarką reglamentuoja Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., nuostatos, kuriomis ir privalo vadovautis bendrojo lavinimo mokyklos steigėjas, priimdamas sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo. Civilinio kodekso 2.34 straipsnis, apibrėžiantis viešojo juridinio asmens sampratą ir Civilinio kodekso taikymo ypatumus šiems juridiniams asmenims, nenumato išimčių dėl viešojo juridinio asmens reorganizavimo procedūros, todėl nesivadovauti Civilinio kodekso nuostatomis, priimant ginčijamą atsakovo sprendimą, nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo konsultuotis ne tik su mokyklos taryba, bet ir su profesine sąjunga bei mokyklos bendruomene, atmestinas remiantis Švietimo įstatymo 62 straipsnio 3 dalimi ir Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniu. Atsakovas šiuo atveju tinkamai atliko konsultavimosi procedūras ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nėra įgaliotas atstovauti nei Vilniaus „Vingio“ vidurinės mokyklos kreditorių, nei šios mokyklos darbuotojų interesus, o taip pat nėra subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka ginantis viešąjį interesą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Lazdynų vidurinė mokykla nurodo, kad jis yra pasirengęs įstatymiškai priimti Vilniaus „Vingio“ vidutinės mokyklos mokytojus ir mokinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos.
Taigi įrodymų vertinimas, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, taikytini įstatymai turi būti nurodomi teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje.
Byloje yra trečiojo suinteresuoto asmens Jono Basanavičiaus gimnazijos atstovės advokatės F.Kukliansky paaiškinimas (b.l. 138-146). Šis trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimas yra pažodžiui perrašytas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (b.l. 155-163).
Proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimai yra įrodymai administracinėje byloje, kuriuos teismas, priimdamas sprendimą, privalo įvertinti. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 ir 6 dalys). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl jis visiškai sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens atstovės paaiškinime išdėstyta pozicija dėl ginčo išsprendimo, nenurodė, dėl ko yra atmetami pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti argumentai.
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas savarankiškai nevertino byloje surinktų įrodymų, neaiškino byloje taikytinų normų, todėl teismo sprendimas yra be motyvų. Šis procesinės teisės normų pažeidimas yra besąlyginis teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.