Utenos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. R. , jos atstovei advokatei Vidai Leonovienei,

pareigūnui, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą- LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos vyriausiajam specialistui Justinui Kupriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. R. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pensininkės administracinio teisės pažeidimo bylą, ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2014m. liepos 22d., buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas, jog 2014m. liepos 16d., patikrinus miško kirtimus žemės sklype , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dubrikšio kaime Anykščių rajone, nustatyta, kad 2014m., liepos mėnesį Anykščių miškų urėdijos Troškūnų girininkijos kvartalo Nr. 1045 taksaciniuose sklypuose Nr. 5,7,8,75,76,77, A. R. be leidimo kirsti mišką , neteisėtai savavališkai nukirto 208,2m/3 žalių beržų, drebulių, juodalksnių, baltalksnių, blindžių. A. R. savavališkai plynu miško kirtimu nukirto ketvirtos miškų grupės jaunuolynus, pusamžius medynus 3 ha plote ir padarė žalą aplinkai, medieną išvežė. Tokiais veiksmais ji pažeidė Miškų įstatymo (Žinios 2001m., Nr. 35-1161 su vėlesniais pakeitimais ) 17str., 1p. ir padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 62/1 straipsnio 3 dalyje ir 62/2 straipsnio 3 dalyje

A. R. neprisipažino padariusi nurodytus pažeidimus ir paaiškino, jog 2009 metų pradžioje ji nusipirko valstybės žemę , pirko kelis sklypus, tame tarpe ir 26,77 ha Troškūnų seniūnijoje Dubriškių kaime. Pirko kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Sklypas buvo nenaudojamas apaugęs žole, krūmais. Žemės sklypą iš nuomojo anūkui D. J. ir jis deklaruodavo žemę. Nusipirkę tą žemės sklypą savo jėgomis bandė žemę išvalyti nuo krūmų ir ją valė kelis metus iš eilės, tačiau neužteko jėgų, todėl nutarė pasamdyti žmones, kad jie iškirstų. Anūkas D. J. 2014 metais surado UAB „Bioversa“ ir ji su šia firma pasirašė sutartį, atidavė jos atstovui žemės sklypo dokumentus. Anūkas D. J. kartu su firmos atstovu apžiūrėjo žemės sklypą ir jie pradėjo darbus. 2014 metais liepos mėnesį paskambino J.Kuprys ir pasakė, jog jie, tame sklype, iškirto mišką be leidimo . Ji su dokumentais atvyko pas J.Kuprį ir jis jai surašė protokolą, jog ji neteisėtai iškirto mišką savo žemės sklype. Nuo pat pradžių ji nesutiko, jog padarė pažeidimą, nes žemės sklypą ji pirko kaip žemės ūkio paskirties žemę, ten niekada nebuvo miško. Apie tai, jog jos žemės sklype užaugęs miškas , kad tie miško plotai įtraukti į miškų kadastrą , ji sužino tik iš J.Kuprio, jokios tarnybos jai nepranešė, jog jos sklype buvo atlikta inventorizaciją ir dalis ploto įtraukta kaip miškas. . Tame žemės sklype buvo daug krūmų , buvo ir keli medžiai užaugę savaime , tačiau, tai nebuvo miškas. UAB „Bioversa“ nebaigė darbo. Bendrovei ji nieko nemokėjo . Prasidėjus šiam procesui, ji buvo nuvykusi pas žemės ūkio ministre ir po to žemės ūkio ministerija kreipėsi į aplinkos ministeriją dėl jos prašymo, tačiau atsakymo iš aplinkos ministerijos ji negavo. Mano, jog nepagrįstai jai surašytas protokolas, prašė bylą nutraukti.

Pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą- LR aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos vyriausiasis specialistas Justinas Kuprys paaiškino , jog pernai vasarą iš urėdijos gavo pranešimą, jog urėdiją pasiekė anoniminis skambutis, jog privačiame miške vykdomas neteisėtas miško kirtimas. Miškų kadastre jis susirado žemės sklypą, kuriame kaip buvo nurodyta buvo daromas pažeidimas , ir jis atvyko į vietą. Apžiūrėjęs žemės sklypą jis matė šviežiai nupjautus medžius. Jie buvo išsidėstę ne viename plote. Medienos nebuvo, prie kelio buvo likę medienos skiedrų, vadinamų „čypsais“ likučiai. Pjovėjų nerado. Sklypą apžiūrėjo vienas, nes A. R. dėl sveikatos negalėjo, jo jos anūkas taip pat negalėjo dėl darbo. Jis turėjo taksoraštį iš miškų kadastro ir vietoje tikrino ar atitinka pateiktus duomenis. Jis nenustatė kitokių duomenų nei nurodyta taksacijos lape. Buvo nukirsta įvairių medžių ir ne viename sklypo plote. 2009 metais buvo atlikta valstybinė miškų inventorizacija, kurią atliko miškotvarkos institutas ir jos metu buvo nustatyta , jog A. R. žemės sklype yra miško ir tie duomenys buvo perduoti į miškų kadastrą. Tuo metu galioję įstatymai neįpareigojo pranešti žemės sklypų savininkas, jog pasiteikė sklypo paskirtis. A. R. prieš kirsdama medžius savo žemės sklype turėjo pasitikrinti duomenis, kurie yra viešai internete prieinami ir turėjo kreiptis dėl leidimo išdavimo. Protokolą surašė A. R., kaip sklypo savininkei, nes tuo metu neturėjo duomenų apie UAB „Bioversa“, kuri atliko kirtimą. Sutartis su šia firma buvo pateikta jau po protokolo surašymo. Mano , jog pagrįstai surašė protokolą.

Nacionalinės žemės tarnybos Anykščių skyriaus specialistė Gerda Vaicekauskienė paaiškino, jog pagal skyriuje esančią visą medžiagą, susijusią su 26,77 ha žemės sklypu, kurį yra nusipirkusi A. R., 2006-11-10 buvo parengtas žemės sklypo planas. Ženklinimo metu nurodyta, jog visą sklypą – 26,77 ha užima žemės ūkio naudmenos. Miško nėra nurodyta. Po to, 2009 metais žemės sklypo pirkimo metu , skyrius neturėjo duomenų, jog yra pakeista žemės sklypo paskirtis, todėl A. R. ir buvo parduotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Dabar turimais duomenimis , 2008 metais buvo atlikta taksacija ir tada dar žemės sklypo savininkė buvo valstybė, tačiau ji neturi tokių duomenų, jog apie sklypo paskirties pakeitimą buvo informuotas žemėtvarkos skyrius, kuris ir sudarė žemės klypo pirkimo sutartį su A. R..

Liudytoja Renata Tubienė parodė , jog laikotarpyje nuo 2006 metų iki 2008 metų , pagal viešus duomenis A. R. žemės sklype, kuris tuo metu dar buvo valstybės, miško nebuvo taksuota. Žemės sklypas buvo paženklintas 2006-11-23d., tačiau tuo metu buvo sustabdytas žemės pardavimas. Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009-01-22 . Dėl šio sklypo pranešimas iš miškų tarnybos nebuvo gautas, tik pagal 2009 m. miško grupių priskyrimo schemą , matyti, kad dalis žemės sklypo yra priskirta miško žemei. Nacionalinė žemės tarnyba neprivalo žemės savininkų informuoti apie žemės klypo paskirties pasikeitimą. Ji nėra tikrinusi A. R. šio žemės sklypo, todėl nieko negali pasakyti apie jame buvusį ar esamą mišką.

Liudytojas N. J. parodė , jog jo močiutė A. R. 2009 metais nusipirko žemės ūkio paskirties žemę. Tą žemės sklypą jis išsinuomojo, kad galėtų deklaruoti pievas dėl pajamų. Sklype augo daug krūmų . Stengėsi mažesnius krūmus iškirsti, kad nekliudytų žemę deklaruoti. Kadangi jie patys nebegalėjo iškirsti krūmų, tai jie internete surado firmą UAB „Bioversa“ , kuri kerta krūmus ir ją pasamdė. Su bendrovės atstovais bendravo močiutė ir jo brolis D. J.. Jis netikrino kaip tie žmonės kirto krūmus. Sužinojęs, jog juos tikrino miškų tarnyba ir, kad tame sklype yra kertamas miškas, jis atvažiavo į sklypą. Matė aplinkos apsaugos mašiną, tačiau juo pareigūnas nesidomėjo. UAB „Bioversa“ kirtėjai , pamatę pareigūną , iš sklypo metę darbą išvažiavo. Būdamas tame močiutės žemės sklype jis nematė miško, buvo pavieniai keli didesni medžiai, tačiau ne ištisai.

Liudytojas D. J. parodė, jog jų močiutė A. R. nusipirko žemės ūkio paskirties žemę ir jis su broliu nutarė tą žemę deklaruoti, kad būtų vykdomi darbai. Pradėję deklaruoti , pamatė, jog žemėje labai daug krūmų. Vietoje 26 ha, galėjo deklaruoti tik 8 ha. Keli metus iš eilės tuos kūmus kirto. Pernai metais nutarė išvalyti visą žemės sklypą nuo krūmų. Brolis Nerijus surado firmą, tai UAB „Bioversa“ ir ją pasamdė. A. R. pasirašė sutartį. Jis su UAB „Bioversa“ atstovu apėjo visą žemės sklypą, parodė sklypo ribas, davė žemėlapį dokumentus. Bendrovės atstovas nurodė, jog ne pirmą kartą kerta medžius, todėl reikalavimus žino ir darbą padarys. Jis nekontroliavo jų darbo. Matė, kad šalia kelio sudėdavo krūvas medžių ir atvažiavusi mašina juos vietoje smulkino. Pernai vasarą jam paskambino J.Kuprys ir pasakė, jog jie tame sklype pjauna mišką ir pakvietė atvažiuoti. Jis pasiėmęs žemės sklypo dokumentus, sutartį su UAB „Bioversa“ atvažiavo pas J.Kuprį. Pareigūnas jam parodė dokumentus, jog 2008 metais buvo atlikta taksacija ir buvo nustatyta, jog A. R. žemės sklype yra užaugęs miškas. Kadangi jis nebuvo žemės sklypo savininkas, tai J.Kupriui nurodė bendrauti su močiute. Paskambino UAB „Bioversa“ kirtėjams, kad jie baigtų darbus. Vėliau močiutei buvo surašytas protokolas. Liudytojas nurodė, jog jis tame sklype lankėsi dažnai, jį šienavo ir nematė ten didelių medžių. Po J.Kuprio skambučio ji buvo lauke ir matė kelmus medžių, tačiau jo manymu didelių medžių ten nebuvo.

Liudytoja V. S. , jog ji yra ūkininkė, valdo didžiulį ūkį Biržų rajone, taip pat ji yra ekologinės žemdirbystės „ Gaja“ atstovė šiaurė Lietuvai, dėl to važinėja ir dažnai konsultuoju ūkininkus po įvairius rajonus ir yra dirbusi Nacionalinėje žemės tarnyboje iki 2003m. Dėl to ji yra susipažinusi su žemių pardavimo sąlygomis. Ir kaip šeimos narė, nes yra marti, dažnai atvažiuodavo į svečius pas A. R. ir konsultuodavo įvairiais klausimais ir kaip žemėtvarkininkė apžiūrinėjo perkamus žemės sklypus. Ir prieš žemės sklypo pirkimą kur dabar kilęs ginčas, jog ten yra miškas, prieš įvertinimą 2009m. ji apvažiavo tą žemės sklypą. Jos nuomone ten buvo kelis metus nenušienauta pieva. Toje pievoje augo keli karklai, keli baltalksniai, gal būt prie griovių buvo keli didesni medeliai ir krūmeliai. Ten buvo paprastos žemės ūkio naudmenos, paprasta dirbama žemė. Jeigu ten būtų buvusi miško paskirties žemė, ją turėjo parduoti visai atskiro žemėtvarkos projekto metu ir ji būtų kainavusi kelis kartus pigiau, negu dabar sumokėjo už šitą žemę. Tuo labiau, paskui nupirkus žemę, visus metus ėjo mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemę. Tą žemę šeima šienavo, ganė kiek galėjo. O paskutiniais metais, turbūt 2013m. buvo priimtas įstatymas, kad žemėlapiuose užnešė apleistas dirbamas žemės ir ji skaitė, kad už apleistą žemės ūkio paskirties žemę vyriausybė uždeda kelis kartus didesnius žemės mokesčius. Atsidarius internete ji matė, kad tie plotai priskirti šitai apleistai žemei ir šeimoje apkalbėjo, kad valstybė nenubaustų dar kartą sukeldama mokesčius, kad šitą žemės ūkio paskirties žemę reikia tvarkyti, kad ją būtų galima deklaruoti pagal įstatymus. Liudytoja nurodė, jog internete šiai dienai jokio miško tame sklype nėra , ten rodoma, jog yra apleista žemės ūkio paskirties žemė.

Liudytoja V. M. parodė jog ji iki 1997 metų buvo kaimynė . Jos tėvai gyveno Dubriškių kaime, tame sklype ganė karves . Tame kaime gyvena jos brolis, tai ji pas jį apsilanko , matė, kad tame žemės sklypas yra apleistas, nedirbama žemės. Augo žolės ir krūmai , gal po vieną kitą medį .

Iš byloje esančių išrašų iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko matyti, jog 2014-07-17d.ir 2014-11-28 duomenimis žemės sklypas 26,77 ha ploto, kurio kadastrinis Nr. 3482/0001:255, o unikalus Nr. 4400-1663-6027, esantis Troškūnų seniūnijoje Dubriškių kaime , registruotas A. R. vardu , yra žemės ūkio paskirtis sklypas. (b.l. 5, 109 )

Iš byloje esančio Miškų valstybės kadastro išrašo matyti, jog žemės sklype , jo plotuose 5,7,8, 75,76 ,77 yra registruota kaip miško žemė, (b.l.9) ir tuose plotuose atliktas kirtimas. (b.l. 10)

Iš byloje esančios 2009m. sausio 22d., valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties matyti , kad nurodytu laiku A. R. iš valstybės nusipirko 26,77 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą . (b.l. 21-23)

Iš byloje esančių paraiškų gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus , už 2010-2014 metus , matyti, kad žemės sklypo plotai buvo deklaruojami kaip žemės ūkio naudmenos. (b.l. 36-70)

Iš byloje esančio atsakymo iš LR AM Valstybinės miškų tarnybos matyti, kad žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 3482/0001:255, unikalus Nr. 4400-1663-6027, esantys miškai , miško žemė patenka į Anykščių miškų urėdijos Troškūnų girininkijos 1045 kvartalo 5,6,7,8,35,45,46,75,76,77 taksacinius sklypus, kurie LR miškų valstybės kadastre buvo registruoti pagal 2009 m., valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją atlikusio VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto Valstybinei miškų tarnybai perduotus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis , vadovaujantis LR miškų valstybės kadastro duomenų rinkimo, saugojimo ir teikimo tvarkos aprašo 7 punktu. Anykščių miškų urėdijos miškų inventorizacijos duomenys LR miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti (2009m.) iki įsigaliojant LR miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms. ( įsigaliojo nuo 2011-07-01) Reikalavimas informuoti žemės savininkus dėl medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės įsigaliojo tik nuo 2012m. gegužės 13d. (b.l. 75)

Iš byloje esančio LR žemės ūkio ministerijos rašto Aplinkos ministerijai matyti, jog A. R. dėl šio įvykio kreipėsi į žemės ūkio ministre ir atsakyme yra nurodyta, jog ministerija išnagrinėjusi Lietuvos erdvinės informacijos portale skelbiamus Miškų valstybės kadastro duomenis nustatė, jog teritorijoje, kurioje šiuo metu yra A. R. žemės sklypas , medžių savaiminukais apaugantys plotai yra įtraukti į Miškų valstybės kadastrą, tačiau pagal 1995m. aerofotonuotrauką sudaryta ortofotografinį žemėlapį matyti, kad 1995 metais pareiškėjos žemės sklype miško nebuvo., todėl vadovaujantis Miškų įstatymo 13 straipsnio 2d., ,ministerija mano, kad šie plotai neturėtų būti įtraukti į Miškų valstybės kadastrą, kadangi savaiminukų amžius yra mažesnis kaip 20 metų, o vadovaujantis Medžių savaimingumais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 15.2 papunkčiu Valstybinė miškų tarnyba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo inventorizacijos duomenų gavimo dienos šių plotu duomenis turėjo įrašyti į ne miško žemės, apaugančios mišku, duomenų bazę ir informuoti žemės savininkę apie galimybę jai priklausančius apaugančius mišku ne miško žemės plotus įtraukti į apskaitą. To Miškų tarnyba nėra padariusi. . (b.l. 126-127)

Iš prie bylos pridėtos nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad 2008 m. spalio mėnesį Vašuokėnų k.v. buvo vertinama 18 žemės sklypų , tame tarpe ir dabartinis A. R. žemės sklypas , unikalus Nr. 4400-1663-6027, esantis Dubriškių kaime. Vertinimo metu nėra užfiksuota žemės sklype miško, konstatuota, jog tai žemės ūkio paskirties žemė. Prie vertinimo medžiagos yra sklypo fotonuotraukos, iš kurių taip pat matyti, jog sklype miško nėra.

Išnagrinėjus surinktą medžiagą, konstatuojama, jog A. R. nepadarė administracinių teisės pažeidimų , numatytų LR ATPK 62/1 straipsnio 3 dalyje ir 62/2 straipsnio 3 dalyje LR ATPK 62/1 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už savavališką medžių ir krūmų kirtimą privačiuose miškuose kai iškertama nuo 10 iki 100 kietmetrių medžių , o ATPK 62/ 2 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už t savavališkai iškirtų medžių ištraukimą arba išvežimą , kai išvežama nuo 100 iki 300 kietmetrių medžių, krūmų. A. R. nepripažino jai inkriminuotų pažeidimų, nurodydama, jog ji 2009 metų sausio mėnesį iš valstybės nusipirko žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir jis tas sklypas iki šiol nekilnojamojo turto registre yra registruotas kaip žemės sūkio paskirties žemės sklypas. Apie atliktą jos sklype inventorizaciją ji iš Miškų tarnybos negavo jokio pranešimo. Nupirktame sklype augo daugiausia krūmai, buvo ir pavienių medžių. Kadangi žemės sklypas buvo deklaruojamas ir buvo gaunamos pajamos, todėl sklypą jos anūkai prižiūrėjo, kirto krūmus . Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, teismui neįrodė, jog A. R. yra kalta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai duomenys iš Nekilnojamojo turto registro centrinio banko išrašai patvirtina, jog ir 2009 metais ir 2014 metų pabaigoje A. R. valdomas žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė. Žemės sklypą 26,77 ha, esantį Dubriškių kaime , A. R. iš valstybės įsigijo 2009m. sausio 22d. Žemės sklypo pardavimo metu , tuometinis žemės valdytojas valstybė, atstovaujama Utenos apskrities viršininko administracijos, neturėjo jokių duomenų apie atlikta 2009 metais valstybinę sklypinę miškų taksacija ir, kad tame sklype yra miškai. Miškų tarnybos atstovai L.Bunikienė ir J.Kuprys pripažino, jog po atliktos miškų taksacijos žemės sklypų savininkai nebuvo informuojami ir ši praktika atsirado tik po 2012 gegužės 13d. J.Kuprio manymu A. R., matydama sklype medžius, turėjo pati rūpintis tuo ir kreiptis į Miškų tarnybą dėl leidimų kirsti medžius. Toks institucijos atstovo paaiškinimas niekuo nepagrįstas. Nėra jokio įstatymo, kuris įpareigotų žemės sklypų savininkus, kurie nusipirko žemės ūkio paskirties žemę, kas kart domėtis apie savo žemę ir tikrinti ar jame neužaugo miškas. Kaip matyti iš pateiktos Valstybinės miškų tarnybos pažymos ir teismo posėdžio metu dalyvavusios miškų tarnybos atstovės L.Bunikienės paaiškinimų, jog miškų tarnyba susidaro savo planus ir niekam apie tai nepraneša, jog nesusikalba žemės ir miškų tarnybos. (b.l. 72) Šiuo žodžius visiškai patvirtina tas faktas, kad po atliktos 2009 miškų inventorizacijos ir jau įsigaliojus 2012m. gegužės 13d., Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo reikalavimams informuoti žemės savininkus apie savaiminukais apaugusius žemės plotus, tokie reikalavimai nėra vykdomas, nes A. R. iš Miškų tarnybos nėra gavusi nei vieno tokio pranešimo . Kuomet A. R. kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, tai ministerija atsakyme taip pat pabrėžė, jog miškų tarnyba nesilaikė tokio reikalavimo ir, kad pagal minėto aprašo reikalavimus A. R. žemės ūkio paskirties žemės sklype neturėtų būti įtraukti miško plotai, nes sklype užaugusių savaiminukų medžių amžius yra mažesnis nei 20 metų ir tokie medžiai negali būti traktuojami kaip miškas. Nors Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Aplinkos ministerija plačiau išaiškinti tokią susidariusią situaciją, tačiau ši ministerija nieko neatsakė. LR Žemės ūkio ministerijos rašte ( b.l. 126-127) nurodytus faktus patvirtina ir kiti įrodymai, jog ne tik 1995 metais nebuvo miško tame sklype. Jo nebuvo nei 1997 metais inventorizacijos metu, nei 2006 metais, kai buvo atlikti žemės sklypo matavimai, nei 2008 metais sklypo įvertinimo metu ir 2009 metais, kai sklypas valstybės buvo parduotas A. R.. Pagal aukščiau minėto aprašo 15.1.2, 15.1.3.,15.2.1 reikalavimus, jeigu ir A. R. žemės plote užaugo savaiminiai medžiai, tai jie negalėjo būti įtraukti kaip miškas , nes tie medžiai nebuvo 20 metų amžiaus. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą visų šių aplinkybių nesiaiškino, jis tik patikrinęs Miškų kadastre duomenis, jog žemės sklype yra miškas, surašė A. R. protokolą, teigdamas, jog pagal teismų praktiką duomenis miškų kadastre turi viršenybę prieš duomenis , esančius nekilnojamojo turto kadastre. Kaip nustatyta, pareigūnas pats vienas buvo atvykęs į žemės sklypą , tačiau kiekvieno nupjauto medžio jis neapžiūrėjo ir jų neskaičiavo. Žemės sklype buvo vienas, nedalyvavo nei žemės savininkė , nei jo anūkai, kuriems ji tą žemę yra išnuomojusi. Be to, pareigūnas nesiaiškino, kas ir kiek laiko sklype atliko medžių kirtimus, nurodydamas, jog apie UAB „Biovera“ jis sužinojo, tik po protokolo surašymo. Tokie pareigūno argumentai niekuo nepagrįsti . Teismo posėdžio metu A. R. teismui pateikė sutartį su UAB „Bioversa“ dėl medžių jos sklype iškirtimo. ATPK 62/ 1 ir 62/2 straipsnio nuostatos atsakomybę numato tam, kas neteisėtai iškirto ir iškirstus medžius išvežė. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog tuos medžius kirto A. R. ir , kad ji nukirstus medžius išvežė. Todėl , teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžių metu , daro išvadą, jog A. R. nepadarė jai inkriminuotų pažeidimų, todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str.1d.,1p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. R. administracinę teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jos veiksmuose pažeidimų, numatytų už LR ATPK 62/1 straipsnio 3 dalyje ir 62/2 straipsnio 3 dalyje sudėties.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.