Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovei Mildai Rukavičiūtei bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Edvinui Paškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. Sh. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas S. A. Sh. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSAT), pareiškėjo naudai 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės šiais argumentais:

1.1. Migracijos departamentas, valstybės vardu įgaliotas spręsti visus reikšmingus klausimus, susijusius su prieglobsčio prašytojais, pareiškėjo atžvilgiu nesprendė klausimų dėl prieglobsčio suteikimo, dėl įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nustatyta tvarka ir tokiu būdu padarė jam reikšmingą neturtinę žalą:

1.1.1. Migracijos departamentas neužtikrino pareiškėjo apklausos konfidencialumo, apklausa VSAT priklausančio Rūdninkų mokymų poligono (Šalčininkų raj.) teritorijoje įrengtoje Rūdninkų stovykloje (toliau – ir Rūdninkų stovykla) vyko bendroje palapinėje girdint visiems šalia esantiems asmenims ir daugybei pareigūnų, todėl pareiškėjas nutylėjo tikrąsias pasitraukimo iš Irako priežastis, rūpindamasis savo išlikimu, nes prisipažinęs esantis gėjus galėjo būti užmuštas savo tėvynainių. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ataskaitos patvirtina, kad šioje stovykloje buvo pradėjusios formuotis kastos etniniu ir socialiniu požiūriu, o silpnesni ar „kitokie“ asmenys išnaudojami bei engiami, su jais bandoma susidoroti fiziškai;

1.1.2. Migracijos departamentas vilkino 2021 m. liepos 9 d. pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, kadangi nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio skubos tvarka sprendimas turėjo būti priimtas per 10 darbo dienų, o nagrinėjant ne skubos tvarka – pareiškėjas per 48 val. turėjo būti įleistas į Lietuvą ir dėl jo apgyvendinimo priimtas individualus sprendimas. Tai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, nes pareiškėjas ilgą laiką jaudinosi dėl savo ateities ir neaiškios situacijos, jautė nerimą ir negalėjo miegoti, neteko daug svorio ir patyrė itin neigiamų išgyvenimų. Be to, prašymo nagrinėjimas buvo visiškai formalus, nes kitoje valstybėje pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas;

1.1.3. pareiškėjas nuo atvykimo į Lietuvą momento daugiau nei 6 mėn. buvo apgyvendintas faktinio sulaikymo sąlygomis be teismo sprendimo ar individualaus administracinio akto, be jokio paaiškinimo ar galimybės teismine tvarka patikrinti sulaikymo pagrįstumą. Remiantis prejudiciniu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. C 72/22 PPU, darytina išvada, kad jo apgyvendinimo sąlygos reiškė faktinį sulaikymą. Tokia situacija taip pat ženkliai neigiamai įtakojo pareiškėjo psichinę būklę, jį kamavo depresija ir nežinomybė, nesaugumo jausmas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2023 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. KT53-A-N6/2023 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstitucinės justicijos byloje Nr. 10-A/2022 (toliau – ir Konstitucinio Teismo nutarimas) pripažino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) nuostatą, kuri leido be individualaus sprendimo įkalinti prieglobsčio prašytojus, neteisėta;

1.1.4. vien pažeidimo fakto konstatavimas negali būti pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, todėl pareiškėjas teismo prašo iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją.

1.2. Savarankišką neturtinės žalos atlyginimo iš VSAT pagrindą sudaro faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo apgyvendinimo nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas buvo apgyvendintas VSAT Varėnos pasienio Druskininkų pasienio užkardoje (toliau – ir Druskininkų PU), po mėnesio Rūdninkų stovykloje, paskui Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Kybartų URC). Pareiškėjas iš viso Lietuvoje nelaisvėje praleido 354 dienas (nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. birželio 28 d.). Visose stovyklose apgyvendinimo sąlygos prilygo pagal Europos Žmogaus Teisių Konvenciją (toliau – ir Konvencija) draudžiamam nežmoniškam ir žeminančiam žmogaus orumą elgesiui:

1.2.1. Druskininkų PU apgyvendinimo sąlygos buvo visiškai nepritaikytos žmonėms apgyvendinti: pareiškėjo telefonas buvo paimtas jį sulaikius ir dėl šios priežasties jis negalėjo pranešti niekam apie savo buvimo vietą ir iš viso kad yra gyvas, tai kėlė nerimą ir baimę, tik 2021 m. rugsėjo mėn. pabaigoje pareiškėjui buvo grąžintas jo telefonas; pareiškėjas visiškai nesuprato ir nežinojo, kokie yra jį sulaikiusių asmenų ketinimai jo atžvilgiu, pareigūnai su pareiškėju nebendravo ir neteikė jokios informacijos, pareiškėjas negavo karšto maisto, vandens gaudavo normuotai, užsieniečiams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, pareigūnai naktį surengė „baudos reidą“ – netikėtai įsiveržę mušė pareiškėją ir kitus prieglobsčio prašytojus guminėmis lazdomis, purškė pipirinių dujų;

1.2.2. Rūdninkų stovykloje sąlygos buvo siaubingos: pareiškėjas buvo apgyvendintas miške įrengtoje palapinių stovykloje, kuri buvo aptverta spygliuota viela, o aplink perimetrą pareigūnai budėjo su šunimis, mažoje teritorijoje buvo įkurdinta apie 700 skirtingo amžiaus, kultūros, religijos vyrų, dalis kurių vieni kitų atžvilgiu buvo priešiškai nusiteikę, pareiškėjas gavo miegamąją vietą palapinėje kartu su kitais 24 asmenimis, palapinės plotas buvo nepakankamas tokiam žmonių skaičiui, kiekviena palapinė dienai gaudavo 25 l vandens, todėl pareiškėjas nuolat jautė troškulį, vanduo buvo neskaidrus ir smirdėjo, tačiau pareiškėjas neturėjo jokio pasirinkimo, pareiškėjas kentė šaltį ir drėgmę, peršalus jokia medicininė pagalba nebuvo teikiama, palapinės buvo nepritaikytos ilgalaikiam pastoviam naudojimui, lyjant balos telkšojo palapinių viduje, o naktį buvo labai šalta, todėl pareiškėjas negalėdavo užmigti, maistą pareiškėjas gaudavo tik sauso davinio pavidalu vieną kartą per dieną, maisto neužteko, teko nuolat kęsti alkį, stovykloje nebuvo šilto vandens nusiprausti, trūko tualetų;

1.2.3. Kybartų URC pareiškėjas buvo apgyvendintas buvusio kalėjimo patalpose, pareigūnai buvo su savo „kalėjimo etiketu“, itin agresyvūs ir nedraugiški, pareiškėjas buvo vadinamas „trečiojo pasaulio šiukšle“ ir „teroristu“. Pareiškėjas pareigūnams nurodė, kad yra netradicinės lytinės orientacijos, paskleidus šią informaciją tarp kartu uždarytų asmenų, šie pareiškėją sumušė, pareigūnai uždarė pareiškėją į vienutę, neva, apsaugoti nuo kitų asmenų, bet pareiškėjui tai buvo dar viena papildoma bausmė, visiškai iki kelių kvadratinių metrų apribojant jo laisvę ir bendravimo galimybes. Kybartų URC ilgą laiką nebuvo galimybės naudotis normaliai dušu, nes sanitariniai įrenginiai buvo kitame pastate, į kurį pareiškėjas buvo vedamas tik kartą per savaitę su sargybos palyda, vanduo duše buvo tik šaltas, dėl minimalios higienos trūkumo pareiškėjui pradėjo reikštis odos alergija. Pareiškėjas buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę, iš pradžių net neturėjo galimybės susikalbėti su kartu apgyvendintais asmenimis, kameroje nebuvo pakankamai vietos, nes kartu su juo buvo apgyvendinta dar 17 vyrų, net nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos, nebuvo privačios erdvės, trūko baldų, įrangos, kitos inventoriaus; rūkant nuolat dėl to kildavo konfliktai. Nors Kybartų URC buvo tiekiamas šiltas maistas, jo nuolat neužtekdavo dėl mažų porcijų, o asortimentas buvo itin skurdus ir neįprastas, paskutinis kuklus maitinimas būdavo 18 val. ir reikėjo laukti pusryčių iki ryto, pareiškėjas nuolat jautėsi alkanas, dėl netinkamo maitinimo prasidėjo virškinimo problemos ir skrandžio skausmai, apsinuodijęs maistu, jis nesulaukė jokios medicininės pagalbos ir buvo perkeltas į vienutę. Nebuvo jokio užimtumo, pareiškėjas leido savo dienas ant lovos su telefonu rankose. Pareiškėjas keletą kartų buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo, ilgiausiai jo atribojimas nuo kitų Kybartų URC gyventojų vienutėje tęsėsi net du mėnesius iš eilės, o kamera buvo itin drėgna ir šalta, todėl pareiškėjas susirgo, tačiau jokia medicininė priežiūra nebuvo suteikta, jis palūžo morališkai, dėl nuolatinės įtampos pareiškėjas jautė gilią depresiją, patekus pas gydytoją galima buvo nebent gauti tablečių nuo skausmo, jokio realaus gydymo negavo nei pareiškėjas, nei kiti Kybartų URC gyventojai. Pareiškėjas nesulaukė teisinės pagalbos ar informacijos apie jo bylos nagrinėjimą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina viešai paskelbta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. sausio 24 d. ataskaita Nr. NKP-2021/1-4 „Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir 2022-01-24 Seimo kontrolieriaus ataskaita), kurioje nurodyta, kad „<…> materialinės užsieniečių apgyvendinimo sąlygos Kybartų URC A sektoriuje (ženkliai mažesnis, nei nustatytas minimalus, vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas; privačios erdvės nebuvimas; baldų, įrangos ir kito inventoriaus stoka; itin griežti judėjimo ribojimai; galimybių pasirūpinti asmens ir aplinkos higiena stoka; nepakankamas sanitarinių mazgų skaičius; švaros ir higienos bendrojo naudojimo patalpose stoka, ventiliacijos nepakankamumas) prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui <...>“);

1.2.4. Lietuvos televizija Laisvės TV arabų kalba parengė ir [duomenys neskelbtini] paskelbė įrašą (duomenys neskelbtini) apie nelegalių migrantų tikrovę Lietuvoje, kuriame užfiksuotas pareiškėjas, vedamas pareigūnų surakintomis rankomis ir skausmo iškreiptu veidu, siužetas išplito ne tik Lietuvoje tarp buvusių irakiečių, bet ir buvo siunčiamas į gimtinę, vaizdo įrašas pasiekė pareiškėjo artimuosius ir sukėlė šoką jo tėvams, skaudūs išgyvenimai dėl tokios situacijos labai slėgė pareiškėją, gavus laisvę, bet negavus teisės dirbti, be jokio pragyvenimo šaltinio ir vyraujant nepakantumui bei agresijai užsieniečių atžvilgiu iš pareigūnų, pareiškėjas pabėgo iš Lietuvos ir gavo prieglobstį jo prašymą iš esmės išnagrinėjusioje Europos valstybėje, tačiau pareiškėjas tebejaučia baimę ir nerimą, visiškai nepasitiki institucijomis;

1.3. Valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant pareigūnų kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnis). Remiantis teismų praktika, yra nuosekliai išaiškinti neturtinės žalos dydžio reikšmingi kriterijai. Pareiškėjas patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis žmogiškomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas akivaizdžiai patyrė neturtinę (moralinę) žalą dėl Lietuvos valstybės institucijų veiksmų (neveikimo), kurią vertina 500 000 Eur ir prašo teismo ją priteisti.

2. Pareiškėjas pateikė teismui papildomus įrodymus (nuotraukas ir vaizdo įrašus su antraštėmis ir aprašymais), kuriuos teismas prijungė prie bylos medžiagos.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Papildomai pažymėjo, kad labiausiai žalą kildina iš jo surakinto su antrankiais atvaizdo paviešinimo žiniasklaidos kanalais, kuo buvo siekiama perteikti idėją, kad nauji imigrantai nevyktų į Lietuvą, kas pakenkė jo įvaizdžiui. Nurodė, kad dėl apgyvendinimo sąlygų, maisto ir medicininės pagalbos nesiskundžia.

4. Migracijos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės šiais argumentais:

4.1. pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė ne 2021 m. liepos 9 d., kaip nurodo pareiškėjas, o 2021 m. rugpjūčio 25 d. Migracijos departamentas nevilkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo. Tuo metu Lietuvos Respublikoje visoje šalyje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Migracijos departamentas nusprendė nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka remiantis UTPĮ 76 straipsnio 4 dalimi. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 21S29477 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas1), t. y. per protingą ir pagrįstą mažiau nei 2 mėn. terminą, įvertinus dėl Baltarusijos vykdytos hibridinės atakos prieš Lietuvos Respubliką ženkliai padidėjusį atsakovo darbo krūvį. Duomenų, kad pareiškėjo prašymas nagrinėtas netinkamai ir dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, byloje nepateikta;

4.2. nors pareiškėjas skunde ir teigia, kad jo laisvė buvo apribota be jokio individualaus sprendimo, tačiau pagal tuo metu galiojusio UTPĮ 5 straipsnio nuostatas Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokį sprendimą. Pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruotas 2021 m. rugpjūčio 25 d., taigi, iki to laiko pareiškėjas nebuvo Migracijos departamento žinioje ir Migracijos departamentas MIGRIS neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti kokius nors sprendimus pareiškėjo atžvilgiu. Užregistravus pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį MIGRIS, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą informaciją, nusprendė jo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka pagal UTPĮ 76 straipsnio 4 dalį, todėl pažymose dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo pagrįstai nurodyta, kad klausimas dėl pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes pagal UTPĮ 5 straipsnio 3 dalį, jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte, tranzito zonoje ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikia prašymą suteikti prieglobstį, per 48 valandas nuo tokio prašymo pateikimo momento Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, išskyrus prieglobsčio prašytojus, kuriems taikytina UTPĮ 76 straipsnio 4 dalis arba 77 straipsnio 1 dalis. Taigi, Migracijos departamento sprendimu pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, kurio pareiškėjas neskundė;

4.3. Migracijos departamento tariamai neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu nepatvirtina ir pareiškėjo cituojamas Konstitucinio Teismo nutarimas. Migracijos departamentas nesprendė pareiškėjo įleidimo į Lietuvos Respubliką klausimo, vadovaudamasis tuo metu galiojusio UTPĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, o šios nuostatos Konstitucinio Teismo nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo laisvė buvo ribojama būtent dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pareiškėjas skunde nepateikė. Konstitucijoje nėra numatyta, jog dėl to, kad Konstitucinis Teismas atitinkamą teisės aktą (jo dalį) pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, šiems asmenims būtų garantuojama teisė į žalos, padarytos dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinto teisės akto taikymo praeityje, atlyginimą;

4.4. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą 2021 m. rugpjūčio 25 d., o pagrindinė apklausa su juo buvo atlikta 2021 m. rugsėjo 14 d., kurioje dalyvavo tik būtini žmonės: pareiškėjas, vertėjas ir Migracijos departamento darbuotojas, atlikęs apklausą. Apklausos metu pareiškėjui buvo sudarytos saugios ir palankios sąlygos nurodyti tikrąsias išvykimo iš kilmės valstybės priežastis (dėl seksualinės orientacijos, kaip kad teigia pareiškėjas). Pareiškėjui apskundus Migracijos departamento sprendimą1, jis asmeniškai dalyvavo uždarame teismo posėdyje, t. y. turėjo galimybę atskleisti savo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis, tačiau nei konfidencialios apklausos metu, nei uždarame teismo posėdyje tokių aplinkybių nenurodė, todėl šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija;

4.5. nors pareiškėjas prieglobsčio prašymą pateikė Lietuvoje paskelbtos ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, nepaisant to, neteisėtai atvykusiems užsieniečiams ir prieglobsčio prašytojams buvo užtikrintos būtinos sąlygos, kurios nuolat buvo gerinamos. Pareiškėjas prašymą pateikė 2021 m. rugpjūčio 25 d., o Migracijos departamento sprendimas1 priimtas 2021 m. spalio 6 d., t. y. iki UTPĮ pakeitimo, susijusio su užsieniečių atvykimu ir laikinu jų apgyvendinimu. Pareiškėjo skundo deklaratyvūs teiginiai, kad jis dėl Migracijos departamento tariamo neveikimo ar neteisėtų veiksmų buvo faktiškai sulaikytas ir patyrė reikšmingą neturtinę žalą, nėra paremti jokiais objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo;

4.6. Migracijos departamentas nesutinka su skundo teiginiais, kad neturtinės žalos atsiradimo faktą lėmė tai, kad pareiškėjas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis. Jokie teisės aktai nesuteikia Migracijos departamentui įgaliojimų nustatyti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietose esančių apgyvendinimo sąlygų. Vien pareiškėjo apgyvendinimo faktas savaime nepatvirtina jo skunde nurodytų teiginių, kad jam buvo padaryta reikšminga neturtinė žala;

4.7. pareiškėjas turi pagrįsti savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skunde nurodytų aplinkybių, kokia neturtinė žala jam buvo tariamai padaryta, priežastinio ryšio tarp jam tariamai padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų nepagrindė, neturtinės žalos paskaičiavimus pagrindžiančių dokumentų ar duomenų nepateikė;

4.8. atsakovas prašo teismo pareiškėjo skunde nurodomam laikotarpiui (nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. kovo 24 d.) taikyti senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Migracijos departamentas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas prijungė prie bylos medžiagos.

6. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. VSAT atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. VSAT atsiliepimas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

7.1. 2021–2022 m. galioję Lietuvos Respublikos teisės aktai, turima infrastruktūra bei resursai buvo pritaikyti tik nedideliems pabėgėlių (neteisėtų migrantų) srautams, apgyvendinti, aprūpinti, pamaitinti, paremtiems ankstesne įprasta kasmetine statistika. Baltarusijos Respublikos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvos Respubliką, kiekviename VSAT padalinyje, esančiame prie valstybės sienos su Baltarusija, buvo ir yra įrengtos patalpos laikinai apgyvendinti prieglobsčių prašytojus iki tol, kol išsispręs jų teisinė padėtis;

7.0.1. pareiškėjas skunde jo patirtą neturtinę žalą priežastiniu ryšiu sieja su apgyvendinimu tariamai nežmoniškomis sąlygomis VSAT Druskininkų PU, Rūdninkų stovykloje bei Kybartų URC, tačiau reikalaujamos neįtikėtinai didelės neturtinės žalos atlyginimo pagrindą sudaro jo skunde deklaruoti, bet faktiniais duomenimis nepatvirtinti teiginiai;

7.0.2. pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos, buvo laikinai apgyvendintas Druskininkų PU, kur yra įrengtos patalpos prieglobsčio prašytojams laikinai apgyvendinti, užtikrinant būtinus asmens poreikius (lova/čiužinys/sulankstoma lova patalpoje, karštas/šaltas vanduo, šiltas dušas, maisto davinys ir pan.). Užsieniečiai, įskaitant pareiškėją, galėjo pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį, maistas buvo išduodamas reguliariai kiekvieną dieną;

7.0.3. nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas laikinai gyveno Rūdninkų stovykloje, esančioje Rūdninkų km., Šalčininkų r. sav., kuri buvo įrengta VSAT priklausančio Rūdninkų mokymų poligono (Šalčininkų raj.) teritorijoje ir skirta vienišiems vyrams iš įvairių šalių, čia buvo įrengta apie 30 sanitarinių mazgų ir tiek pat dušų. Bendri Rūdninkų stovyklos apgyvendinimo pajėgumai siekė iki 1 000 žmonių, ginčo laikotarpiu Rūdninkų stovykloje gyveno apie 740 užsieniečių (išskirtinai vieniši pilnamečiai vyrai). Pareiškėjas, kaip ir kiti užsieniečiai, gyveno specializuotose karinėse palapinėse, pagamintose iš atsparių ir impregnuotų medžiagų, kad atlaikytų sudėtingesnes oro sąlygas (drėgmę, vėją ir lietų). Palapinės turėjo specialias ventiliacijos sistemas, užtikrinančias tinkamą oro cirkuliaciją ir apsaugančias nuo kondensacijos viduje. Rūdninkų stovykloje naudotų palapinių modeliai buvo pritaikyti įrengti laikinas gyvenamąsias patalpas: su dviaukštėmis lovomis, kiekvienam buvo skirtas humanitarinis paketas: antklodės, miegmaišiai, šilti drabužiai, drėgnos servetėlės, dezinfekcinis skystis, tualetinis popierius, dantų valymo komplektas ir kiti daiktai. Žmonės palapinėse gyveno pasiskirstę etniniu ir kalbiniu pagrindu. Įvairių organizacijų bei valstybės institucijų parama įvairiausias daiktais užsieniečiams buvo vežama kasdien ir per dieną atvykdavo po kelias krovinines transporto priemonės. Gavus paramos prekes, užsieniečiams būtiniausi daiktai būdavo nedelsiant išdalinami negrąžintinai. Rūdninkų stovyklos teritorija buvo aptverta ir išorės perimetras nuolat stebimas, tačiau didžiojoje teritorijos dalyje pareiškėjas galėjo laisvai judėti. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo nurodytas apgyvendinimo vietos ploto trūkumas palapinėje, teisimo neturėtų būti laikytinas esminiu, kadangi jį kompensavo pastarojo galimybė laisvai judėti apgyvendinimo vietai priskirtoje teritorijoje. Rūdninkų stovykloje buvo atliekamos migrantų apklausos. Migracijos departamento personalas su vertėjais ir kitų institucijų atstovais per dieną atlikdavo mažiausiai 200 migrantų apklausų, žmonės buvo registruojami, gavo identifikavimo numerius, jiems buvo grąžinti asmeniniai telefonai, buvo sudaryta galimybė nusipirkti lietuviškų mobilaus ryšio tiekėjo SIM korteles su internetu. Dirbo įvairios nevyriausybinės organizacijos, buvo teikiama teisinė pagalba, 3-4 kartus per savaitę į Rūdninkų stovyklą atvykdavo gydytojai iš įvairių gydymo įstaigų ir pagal išrašytus receptus buvo pristatomi vaistai. Oficialiai teikiamais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. Šalčininkų automatinė temperatūros matavimo stotis (esanti arčiausiai Rūdninkų stovyklos) nebuvo fiksavusi neigiamos oro temperatūros, krituliai fiksuoti 2021 m. rugsėjo 16, 18, 19, 20 po kelias valandas per dieną. Pareiškėjui nuo 2021 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. laikinai gyvenant Rūdninkų stovykloje jam buvo organizuotas laikinas apgyvendinimas, skirta lova, užtikrintos pagrindinės būtinos sąlygos, tokios kaip higienos priemonės, drabužiai, apklotai, sudaryta galimybė gauti medicininę priežiūrą. Jam buvo suteikta informacija apie teisinę padėtį ir teikiama socialinė pagalba, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad laikinai gyvenant Rūdninkų stovykloje buvo pažeisti jo interesai arba su juo elgtasi nežmoniškai;

7.0.4. 2021 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas į suremontuotą, renovuotą bei migrantų laikinam apgyvendinimui pritaikytą bendrabučio tipo Kybartų URC: kambaryje buvo dviejų aukštų lovos, patalynė, spintelės asmeniniams daiktams, suolai ir stalai, drabužių kabyklos, kambario plotas, kuriame Pareiškėjas buvo apgyvendintas – 36,66 kv. m, kuriame kartu gyveno 12 asmenų. A korpuse gyvenantys užsieniečiai naudojosi jų aukšte įrengtomis bendromis tualetų ir prausyklos patalpomis bei virtuvėle, kasdieniams poreikiams buvo įrengtas bendras poilsio kambarys, skalbimo patalpa, dušas, kuriuo kiekvienas asmuo galėjo naudotis du kartus per savaitę. Pareiškėjui gyvenant Kybartų URC, jame jau buvo atskiras dušų kompleksas, kuriuo visi užsieniečiai pagal nustatytą grafiką galėjo naudotis kartą arba du kartus per savaitę, o esant poreikiui ir dažniau. Priešingai nei teigia pareiškėjas, asmens higienos reikmėms buvo tiekiamas šiltas vanduo, pagal nustatytas normas buvo išduodamos higienos priemonės. Užsieniečiams taip pat pagal poreikį buvo išdalinama kita gauta parama, buvo sudaryta galimybė patiems išsiskalbti drabužius, kurie tokios galimybės neturėjo – jų drabužiai buvo skalbiami skalbykloje. Vadovaujantis teisės aktais, užsieniečiams buvo užtikrinamas laiškų, pašto siuntų ir siuntinių gavimas, pasimatymai su teisiniais atstovais, giminaičiais, draugais, buvo dedamos visos pastangos, kad Kybartų URC gyvenimo sąlygos užtikrintų jame gyvenančių užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje bei gyvenamojo korpuso lauko kieme, kuriame buvo įrengtas ir sporto inventorius, buvo galima naudotis futbolo ir krepšinio aikštėmis Kybartų URC stadione, bendrauti su kitais užsieniečiais. Buvo organizuojamos lietuvių ir anglų kalbos pamokos, palaipsniui nupirkti televizoriai, muzikiniai centrai, stalo žaidimai ir kt. Kybartų URC socialiniai darbuotojai ir dirbusios nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra užsieniečiams organizuodavo įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Kybartų URC nuolat lankėsi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos psichologai, kurie bendraudami su pareiškėju, nefiksavo jo pažeidžiamumo požymių, Kybartų URC pareigūnai bei socialiniai darbuotojai, reguliariai bendravę su pareiškėju, taip pat nenustatė pažeidžiamumo požymių. Kybartų URC užsieniečiai buvo maitinami tris kartus per dieną. Užsieniečiai galėjo pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Kybartų URC teritorijoje buvo įsteigta parduotuvė. Taip pat periodiškai buvo atliekami neplaniniai Kybartų URC tiekiamo maitinimo patikrinimai, kurių metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) šiurkščių teisės aktų, reglamentuojančių maisto gaminimą ir saugą, pažeidimų nenustatė. Vienučių Kybartų URC nebuvo. Įvertinus atsiradusius poreikius, gavus pastabas ir rekomendacijas gyvenimo sąlygos buvo nuolat gerinamos;

7.1. pareiškėjo judėjimo apribojimai buvo nustatyti pagrįstai, t. y. pareiškėjas sulaikytas ne vien tik todėl, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną, bet ir pagal surinktus duomenis nustačius UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4, 9 punktuose nurodytas aplinkybes, dėl kurių užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, VSAT Pagėgių pasienio rinktinės 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. MD-423 pareiškėją apgyvendino iki 2022 m. liepos 26 d., nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. 2022 m. birželio 29 d. pareiškėjas savavališkai negrįžo į apgyvendinimo vietą ir dabartinė jo buvimo vieta VSAT tapo nežinoma;

7.2. VSAT darbuotojai yra pareigūnai, jiems yra keliami aukštesni reikalavimai nei kitiems asmenims. Pareiškėjui laikinai gyvenant Kybartų URC, VSAT nebuvo pradėtas nei vienas tarnybinis patikrinimas ar darbuotojų darbo drausmės pažeidimų tyrimas dėl VSAT darbuotojų galimai netinkamo / nederamo / neetiško elgesio tarnybos metu, taip pat Etikos komisija tokio pobūdžio skundų nebuvo gavusi;

7.3. pagal 2021 m. VSAT su UAB „Rivona“, UAB „Sanitex“ ir UAB „Gelsva“ sudarytų viešųjų pirkimų sutartis, pareiškėjui kiekvieną dieną duoto suaugusio asmens maisto daviniai atitiko teisės aktų reikalavimų normas, taip pat duodami vienkartiniai indai. Pareiškėjui gyvenant Rūdninkų stovykloje, vykdant su maisto tiekėju UAB „Sveikos mitybos partneris“ sudarytą sutartį, tris kartus per dieną buvo atvežamas šviežiai gaminamas maistas, taip pat buvo papildomai pristatomas higienos normas atitinkantis geriamasis vanduo ir padarytas vietinio geriamojo vandens gręžinys. Kybartų URC pareiškėjas šiltu šviežiai pagamintu maistu buvo maitinamas tris kartus per dieną. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai buvo sudaromi ir maitinimas organizuojamas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Buvo organizuojamas trijų tipų maitinimas: tradicinis, alternatyvus ir vegetarinis, Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti maitinimo tipą. Kybartų URC buvo atlikti keli VMVT patikrinimai, kurių metu maisto kokybės ir maisto kiekio pažeidimų fiksuota nebuvo. Pareiškėjas savo asmeniniu sąmoningu pasirinkimu pateko į kitos (jam nebūdingos) kultūros ir tradicijų šalį, Lietuva (kaip ir kitos valstybės) turi savo specifinius maisto gaminimo ar maisto pasirinkimo įpročius, jei pareiškėjas patyrė tam tikrą diskomfortą, tai turėtų būti suprantamos kaip jo asmeninės nuostatos, bet nesiejama su pareiškėjo deklaruojama žala. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjui buvo tiekiami nekokybiški maisto produktai;

7.4. pareiškėjo skunde minimos ataskaitos ir kiti dokumentai apibūdina tik bendrą, o ne su pareiškėjui susijusią individualią situaciją, todėl šie dokumentai neturėtų būti laikomi lemiamais įrodymais priimant sprendimą šioje byloje. Apgyvendinimo sąlygos VSAT padaliniuose nuolat buvo gerinamos ir kasdien buvo atsižvelgiama į pareiškėjo poreikius.

8. Atsakovė teismui pateikė papildomus rašytinius įrodymus (Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos stebėsenos ataskaitas apie Druskininkų PU, Rūdninkų stovyklą ir Kybartų URC ginčo laikotarpiu).

9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą, nurodė, kad palaiko ir Migracijos departamento atsiliepime bei posėdžio metu išsakytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo prašymo atlyginti jam 500 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento ir VSAT, veiksmų (neveikimo).

11. Remiantis bylos medžiaga nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

11.1. pareiškėjas, gim. (duomenys neskelbtini), Irako Respublikos pilietis, 2021 m. liepos 9 d. buvo sulaikytas VSAT pareigūnų Latežerio kaimo prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. 0128 ir Nr. 0129, tam neskirtoje vietoje, neteisėtai kirtęs valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, pareiškėjas asmens dokumentų nepateikė, nurodė, kad paliko juos Baltarusijoje;

11.2. nors pareiškėjas tvirtina, jog 2021 m. liepos 9 d. pateikė prieglobsčio prašymą, remiantis bylos duomenimis ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pareiškėjas prieglobsčio prašymą MIGRIS pateikė 2021 m. rugpjūčio 25 d., prašyme nurodydamas, kad jam kilo grėsmė patirti persekiojimą dėl to, kad jis nelegaliai pardavinėjo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini) ir dėl to Saraya al-Salam grupuotė grasino jį nužudyti;

11.3. 2021 m. rugsėjo 14 d. Migracijos departamento darbuotojas atliko prieglobstį Lietuvos Respublikoje suteikti prašiusio pareiškėjo apklausą, kurioje remiantis į bylą pateikta 2021 m. spalio 1 d. apklausos stenograma Nr. „(duomenys neskelbtini)“, dalyvavo pareiškėjas, Migracijos departamento darbuotojas ir vertėjas;

11.4. išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 25 d. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento sprendimu1 nuspręsta: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką; 3) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Migracijos departamento sprendime1 konstatuota, kad pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nenuoseklus, prieštaringas ir nedetalus. Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytus trūkumus, buvo konstatuota, kad pareiškėjo baimė dėl Saraya al-Salam grupuotės grasinimų yra mažai tikėtina, kadangi šios grupuotės taikiniai, remiantis kilmės valstybės informacija, yra Islamo Valstybė bei Jungtinių Amerikos Valstijų įkurti objektai Irako teritorijoje. Nėra duomenų, kad Saraya al-Salam grupuotės taikiniais būtų pavieniai Irako Respublikos piliečiai;

11.5. su Migracijos departamento sprendimu1 pareiškėjas nesutiko ir jį apskundė Migracijos departamentui – Migracijos departamento Skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6K-1216 (toliau – ir Migracijos departamento komisijos sprendimas) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas;

11.6. VSAT 2021 m. gruodžio 16 d. teikimu Nr. 14PR-3577 „Dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VSAT teikimas1) kreiptasi į Marijampolės apylinkės teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjui skyrimo;

11.7. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu byloje Nr. A20-786-630/2021 (toliau – ir 2021-12-16 MAT sprendimas), VSAT teikimas1 tenkintas, pareiškėjui paskiriant alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau kaip trims mėnesiams, t. y. iki 2022 m. kovo 16 d. (teismo sprendimas pasirašytinai įteiktas pareiškėjui 2021 m. gruodžio 16 d.);

11.8. pareiškėjas 2021 m. lapkričio 11 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT) dėl Migracijos departamento sprendimo1 ir Migracijos departamento komisijos sprendimo panaikinimo;

11.9. VAAT 2022 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1449-426/2022 (toliau – ir 2022-01-26 VAAT sprendimas) pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant Migracijos departamento 3 punktą, t. y. sutrumpinant iki 3 metų (vietoj 5 metų) draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui terminą (atitinkamai pakeičiant ir Migracijos departamento komisijos sprendimo dalį), likusioje dalyje pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas;

11.10. Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 22S61413 (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas2) nuspręsta: 1) įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) pasibaigus Marijampolės apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė;

11.11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. kovo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1497-556/2022 (toliau – ir 2022-03-09 LVAT nutartis) 2022-01-26 VAAT sprendimas paliktas nepakeistas;

11.12. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. MD-423 „Dėl Irako Respublikos piliečiui (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir VSAT sprendimas) nuspręsta pareiškėją apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 26 d., bet ne ilgiau nei bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje;

11.13. VSAT 2022 m. birželio 22 d. pateikė Marijampolės apylinkės teismui teikimą, kuriuo prašė skirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymo priemonę, apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimo iki 2022 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir VSAT teikimas2);

11.14. Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A20-668-714/2022 (toliau – ir 2022-06-23 MAT sprendimas) VSAT teikimas2 tenkintas, pareiškėjui paskiriant alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. gruodžio 22 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 26 d.);

11.15. pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. pasišalino iš Kybartų URC ir negrįžo ilgiau nei 72 val. bei jo buvimo vieta tapo nežinoma.

Dėl senaties termino ir bylos nagrinėjimo ribų

12. Pareiškėjas reikalavimus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžia tuo, kad Migracijos departamentas neužtikrino pareiškėjo apklausos konfidencialumo, vilkino pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, 6 mėn. nuo jo sulaikymo jis gyveno faktinio sulaikymo sąlygomis be jokio individualaus sprendimo, o tai sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą, kadangi pareiškėjas ilgą laiką jaudinosi dėl savo ateities ir neaiškios situacijos, jautė nerimą ir negalėjo miegoti, neteko daug svorio ir patyrė itin neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas taip pat patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą dėl VSAT netinkamų, nežmoniškų, pareiškėjo orumą žeminančių apgyvendinimo sąlygų Druskininkų PU, Rūdninkų stovykloje ir Kybartų URC nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. birželio 28 d. Taip pat nurodo, kad jis žalą patyrė dėl iš jo surakinto su antrankiais atvaizdo paviešinimo žiniasklaidos kanalais, kuo VSAT siekė perteikti idėją, kad nauji imigrantai nevyktų į Lietuvą, kas pakenkė jo įvaizdžiui. Posėdžio metu patikslino, kad dėl apgyvendinimo sąlygų, maisto ir medicininės pagalbos nesiskundžia ir dėl to žalos neprašo.

13. Taigi, bylos duomenimis, VSAT pareigūnai pareiškėją sulaikė 2021 m. liepos 9 d., jam neteisėtai kirtus valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje, 2021 m. rugsėjo 14 d. atlikta pareiškėjo apklausa, 2021 m. spalio 6 d. priimtas Migracijos departamento sprendimas1. Įsiteisėjusiu 2021-12-16 MAT sprendimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje <...>. 2022 m. sausio 26 d. Migracijos departamento sprendimu2 nuspręsta įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką <..>; pasibaigus Marijampolės apylinkės teismo paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos iš šio laikotarpio atėmus teismo sprendimu skirtą terminą. Migracijos departamento sprendimas2 įsiteisėjo. 2022-03-09 LVAT nutartimi paliktas galioti 2022-01-26 VAAT sprendimas, kuriuo pakeistas Migracijos departamento sprendimo1 3 punktas, likusioje dalyje pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas. 2022 m. kovo 31 d. VSAT sprendimu nuspręsta pareiškėją apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. liepos 26 d. <...>. 2022-06-23 MAT sprendimu pareiškėjui paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų iki 2022 m. gruodžio 22 d. (teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 26 d.); pareiškėjas 2022 m. birželio 28 d. savavališkai pasišalino iš Kybartų URC ir nustatytu laiku negrįžo.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

15. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, teismas laiko, kad turi būti atsižvelgta į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti senaties terminą.

16. Vertinant atsakovo prašymą nagrinėjamam ginčui taikyti trejų metų senaties terminą, pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

17. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kai ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-⁶⁶²-3116/2011).

18. Kaip ne kartą yra pažymėjęs LVAT, įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieškinio senaties terminą. Šis ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia skundo, tai kita teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieškinio senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio šalių interesus, tiek ir į ieškinio senaties instituto normų tikslus.

19. CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šios CK nuostatos taikytinos pareikštų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

20. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (LAT 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

21. LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-363/2012; 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-571-662/2022).

22. Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė išgyvenimus, nepatogumus, dvasines ir fizines kančias. Teismas pažymi, kad, jei pareiškėjas jautė išgyvenimus, nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, (itin neigiamus dvasinius ir fizinius išgyvenimus, nerimą, nemigą, svorio netekimą, nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą ir kt.), kurių poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai, teismas laiko, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai jo įvardijami pažeidimai betarpiškai pasireiškė.

23. Pareiškėjo skundas teisme priimtas nagrinėti 2025 m. kovo 24 d., todėl darytina išvada, jog jis praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m kovo 24 d. pareikšti.

24. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog ieškinio senatį atsiliepime į skundą prašo taikyti atsakovas.

25. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).

26. Nors pareiškėjas nurodo, kad jis dėl žalos atlyginimo negalėjo kreiptis anksčiau, kadangi advokato paslaugomis galėjo pasinaudoti tik po to, kai gavo prieglobstį Vokietijoje, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas viso aktualaus laikotarpio metu nuo 2021 m. naudojosi teisinėmis paslaugomis ir aktyviai teikė skundus dėl jo atžvilgiu priimtų sprendimų, teismo procesuose buvo atstovaujamas advokatų. Todėl teismas sprendžia, jog pareiškėjui nebuvo apribotos galimybės realizuoti savo teises, tame tarpe pasinaudoti advokato paslaugomis ar kreiptis į teismą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo delsimas kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas jo pasirinktu elgesio modeliu, kuris nepagrindžia nurodytų objektyvių galimybių neturėjimo realizuoti savo teises.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2025 m. kovo 24 d. ir jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą bei pateisinančių tokį delsimą, teismui nenurodė, atsakovo prašymas dėl senaties taikymo tenkintinas, ir pareiškėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 2021 m. liepos 9 d. iki 2022 m. kovo 24 d. taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas už minėtą laikotarpį šiuo pagrindu atmetamas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

28. Pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 28 d., todėl dėl nurodytų aplinkybių, kurios patenka į laikotarpį, kuriam taikoma senatis, t. y. dėl pareiškėjo apklausos, kuri vyko 2021 m. rugsėjo 14 d. konfidencialumo nebuvimo, pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo vilkinimo, 6 mėn. nuo jo sulaikymo jo gyvenimo faktinio sulaikymo sąlygomis be jokio individualaus sprendimo, netinkamų apgyvendinimo sąlygų Druskininkų PU, Rūdninkų stovykloje ir Kybartų URC iki 2022 m. kovo 25 d. bei dėl jo atvaizdo paviešinimo žiniasklaidos kanalais, kadangi minėtas įrašas buvo paskelbtas 2021 m. rugpjūčio 5 d., atsižvelgęs į tai, kad VSAT palaiko MD poziciją ir dėl senaties taikymo, teismas plačiau nepasisakys ir spręs tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo dėl netinkamų apgyvendinimo sąlygų pareiškėjui gyvenant Kybartų URC nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 28 d.

Dėl pareiškėjo apgyvendinimo sąlygų Kybartų URC

29. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjas Kybartų URC buvo apgyvendintas 2021 m. rugsėjo 20 d., tačiau atsižvelgiant į teismo pritaikytą ieškinio senatį, aktualus laikotarpis skaičiuojamas nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 28 d. Todėl, nors pareiškėjas remiasi 2022-01-24 Seimo kontrolieriaus ataskaita, o atsakovė teismui pateikė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos 2021 m. spalio 21 d. stebėsenos ataskaitą, atsižvelgdamas į šių dokumentų tyrimo apimtį ir bylai aktualų laikotarpį, teismas šių įrodymų nevertins.

30. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Kybartų URC buvo apgyvendintas buvusio kalėjimo patalpose, pareigūnai buvo itin agresyvūs ir nedraugiški; paskleidus informaciją apie pareiškėjo netradicinę lytinę orientaciją tarp kartu uždarytų asmenų, šie pareiškėją sumušė; nebuvo galimybės naudotis normaliai dušu, dėl minimalios higienos trūkumo pareiškėjui pradėjo reikštis odos alergija; pareiškėjas buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę; kameroje nebuvo pakankamai vietos, nes kartu su juo buvo apgyvendinta dar 17 vyrų, net nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos; nebuvo privačios erdvės; rūkant nuolat dėl to kildavo konfliktai; maisto neužtekdavo dėl mažų porcijų, o asortimentas buvo itin skurdus ir neįprastas, dėl netinkamo maitinimo prasidėjo virškinimo problemos ir skrandžio skausmai, apsinuodijęs maistu, jis nesulaukė jokios medicininės pagalbos; nebuvo jokio užimtumo; pareiškėjas keletą kartų buvo perkeltas į vienutę be jokio paaiškinimo, vienutėje buvo itin drėgna ir šalta, todėl pareiškėjas susirgo, tačiau jokia medicininė priežiūra jam nebuvo suteikta; pareiškėjas nesulaukė teisinės pagalbos ir informacijos apie jo bylos nagrinėjimą.

31. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimas Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“) ir nepaprastoji padėtis (Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. XIV-932 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“, Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. XIV-1044 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“).

32. UTPĮ (2022 m. kovo 23 d. įstatymo redakcija) 23 straipsnio 8 punkte numatyta, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką. UTPĮ 115¹ straipsnyje numatyta, kad užsieniečių, sulaikytų ilgiau kaip 48 valandoms, arba užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymo priemonė, laikino apgyvendinimo VSAT sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

33. Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 „Dėl Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklių“ (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 1 punktas numato, jog Taisyklės nustato apgyvendinimo vietas, administruojančio asmens skyrimą, jo funkcijas ir kitus klausimus, susijusius su apgyvendinimo vietų administravimu, taip pat lankymo apgyvendinimo vietose tvarką, užsieniečių apgyvendinimo kriterijus, užsieniečių teises, pareigas ir apribojimus apgyvendinimo vietose, procedūrinių veiksmų, susijusių su užsieniečių registravimu, apklausas ir informavimu, apgyvendinimo vietose atlikimą.

34. Pagal Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (ginčo laikotarpiu aktuali redakcija) (toliau – ir Aprašas), 1 punktą, Aprašas nustato neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsieniečių, sulaikytų neteisėtai atvykusių į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai esančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių, taip pat užsieniečių, pateikusių prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, laikinąjį apgyvendinimą VSAT užsieniečių registracijos centre, apgyvendintų centre užsieniečių teises ir pareigas, drausminio poveikio ir skatinimo priemonių jiems taikymą, sveikatos priežiūrą, materialinį ir buitinį aprūpinimą, draudimų ir apribojimų taikymą, užimtumo organizavimą, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimą bei apgyvendintų centre užsieniečių išvykimą iš centro.

35. Nors pareiškėjas nurodo, jog buvo apgyvendintas buvusio kalėjimo patalpose, kuriose dauguma darbuotojų buvo su savo „kalėjimo etiketu“, agresyvūs, žemindavo ir užgauliodavo pareiškėją, agresyvūs ir nedraugiški, pareiškėjas buvo vadinamas „trečiojo pasaulio šiukšle“ ir „teroristu“, pareiškėjui pareigūnams nurodžius, kad yra netradicinės lytinės orientacijos, paskleidus šią informaciją tarp kartu uždarytų asmenų, šie pareiškėją sumušė, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti objektyvių duomenų, išskyrus pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio paaiškinimus, į bylą nepateikta.

36. Vien tai, kad užsieniečiai dėl jų gausaus jų antplūdžio, siekiant įveikti sudėtingą situaciją, buvo apgyvendinti buvusių Marijampolės pataisos namų patalpose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Tarnybos vado 2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. V-279/4-291 įsakymo pagrindu, kuriose dar buvo likę įkalinimo įstaigos elementų, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo teisės buvo dėl to pažeistos. Jokių objektyvių duomenų, kad VSAT pareigūnai (darbuotojai) pareiškėjo atžvilgiu elgėsi agresyviai, tyčiojosi, žemino jo orumą, sudarė pareiškėjui nepakenčiamas sąlygas, taip pat duomenų, jog pareiškėjas nurodė pareigūnams, kad yra netradicinės lytinės orientacijos, o šiems paskleidus tokio pobūdžio informaciją tarp kartu apgyvendintų asmenų, šie pareiškėją sumušė, byloje nėra. Paminėtina ir tai, kad pareiškėjas teise pareikšti pretenziją VSAT administracijai taip pat nepasinaudojo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Bylos medžiagoje esantis VSAT pareigūno 2021 m. spalio 20 d. tarnybinis pranešimas „Dėl tarnybos vykdymo“ (toliau – ir VSAT tarnybinis pranešimas) ir jame nurodytos aplinkybės dėl senaties nevertinamos.

37. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis buvo apgyvendintas ignoruojant tautinę bei religinę priklausomybę, kameroje nebuvo pakankamai vietos, nes kartu su juo buvo apgyvendinta dar 17 vyrų, net nebuvo galimybės laisvai išeiti iš patalpos, nebuvo privačios erdvės, trūko baldų, įrangos, kitos inventoriaus, ilgą laiką nebuvo galimybės naudotis normaliai dušu, nes sanitariniai įrenginiai buvo kitame pastate, į kurį pareiškėjas buvo vedamas tik kartą per savaitę su sargybos palyda, vanduo duše buvo tik šaltas, dėl minimalios higienos trūkumo pareiškėjui pradėjo reikštis odos alergija.

38. Atsakovė nurodo, kad įvertinus 2022-01-24 Seimo kontrolieriaus ataskaitoje nurodytus trūkumus, buvo parengtas atskiras planas bei skirti finansiniai asignavimai, kad būtų pagerintos pagrindinės buities, maitinimo, medicininės priežiūros ir laisvalaikio organizavimo problemos ir užsieniečiai galėtų jaustis maksimaliai komfortiškai ir nepatirtų neigiamų emocijų. Kybartų URC A korpuse gyvenimo sąlygos buvo bendrabučio tipo, kambaryje buvo dviejų aukštų lovos, patalynė, spintelės asmeniniams daiktams, suolai ir stalai, drabužių kabyklos. Kambario plotas, kuriame pareiškėjas buvo apgyvendintas, buvo 36,66 kv. m, kambaryje gyveno 12 asmenų. A korpuse gyvenantys užsieniečiai naudojosi jų aukšte įrengtomis bendromis tualetų ir prausyklos patalpomis bei virtuvėle, kasdieniams poreikiams buvo įrengtas bendras poilsio kambarys, skalbimo patalpa, dušas, kuriuo kiekvienas asmuo galėjo naudotis du kartus per savaitę. Pareiškėjui gyvenant Kybartų URC, jame jau buvo atskiras dušų kompleksas, kuriuo visi užsieniečiai pagal nustatytą grafiką galėjo naudotis kartą arba du kartus per savaitę, o esant poreikiui ir dažniau. Priešingai nei teigia pareiškėjas, asmens higienos reikmėms buvo tiekiamas šiltas vanduo, pagal nustatytas normas buvo išduodamos higienos priemonės. Užsieniečiams taip pat pagal poreikį buvo išdalinama kita gauta parama, buvo sudaryta galimybė patiems išsiskalbti drabužius, kurie tokios galimybės neturėjo – jų drabužiai buvo skalbiami skalbykloje.

39. Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos taikomos apgyvendinimo vietose, kuriose apgyvendinami užsieniečiai, kurie, UTPĮ nuostatomis, nėra laikomi atvykusiais į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kurie apgyvendinami be judėjimo teisės Lietuvos Respublikoje. Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad apgyvendinimo vieta – teritorija, kurioje yra įrengtos ar pritaikytos apgyvendinimui patalpos (pastatai, patalpos, moduliniai nameliai, palapinės). Taisyklių 23 punkte numatyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta, maitinimas, aprūpinimas higienos priemonėmis ir (ar) kita socialinė pagalba, būtinosios medicinos pagalbos suteikimas. Taisyklių 6.21 papunktyje nurodyta, kad apgyvendinimo vietą valdanti ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskirta įstaiga ar institucija tvarko apgyvendinimo vietoje gyvenančių užsieniečių registraciją ir apskaitą. Taisyklių 18² punkte nurodyta, jog apgyvendinimo vietą valdanti ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskirta įstaiga ar institucija, atlikdama Taisyklių 6.2¹ papunktyje nustatytą funkciją, tvarko šiuos užsieniečių asmens duomenis: vardas, pavardė, gimimo data, unikalus asmens identifikatorius (NKCIS ID, ILTU kodas, ESI ID), lytis, šeimos ir (ar) giminystės ryšys su kitais apgyvendinamais asmenimis (jeigu apgyvendinama šeima), pilietybė, kalba, kurią supranta užsienietis, statusas (prieglobsčio prašytojas, asmuo neprašantis prieglobsčio), prieglobsčio prašymo nagrinėjimo rezultatas, pažeidžiamumo faktas ir pažeidžiamumo kategorija, asmens sveikatos duomenys, kurie patvirtina asmens priskyrimą pažeidžiamumo kategorijai (neįgalumas, nėštumas, duomenys apie sunkias lėtines ligas), asmens atvaizdas (nuotrauka), globėjo (rūpintojo) duomenys (jei užsieniečiui nustatyta globa ar rūpyba), kiti asmens duomenys, kurie tvarkomi įgyvendinant Taisyklių 24 punkte nurodytas užsieniečių teises, taip pat kiti asmens duomenys, kuriuos pateikia užsienietis.

40. Aprašo 44 punkte numatyta, kad Apgyvendintų centre užsieniečių materialinis buitinis aprūpinimas bei komunalinių paslaugų teikimas jiems vykdomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 61:2020 „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centre visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos HN 61:2020). Lietuvos HN 61:2020 24.1 papunktyje įtvirtinta, jog minimalus plotas gyvenamojoje patalpoje asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 4 kv. m vienam asmeniui.

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, viena vertus, VSAT nebuvo numatyta pareiga dokumentuoti, į kokią konkrečią patalpą paskiriamas užsienietis, kiek asmenų gyvena kartu su šiuo asmeniu, kita vertus, pagal pačios atsakovės teismui nurodomus duomenis, kambario, kuriame pareiškėjas buvo apgyvendintas, plotas – 36,66 kv. m, jame gyveno 12 asmenų, taigi, asmeniui atitinkamai teko 3,055 kv. m ploto, todėl minimalaus ploto norma asmeniui buvo pažeista (Lietuvos HN 61:2020 24.1 papunktis).

42. Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta, maitinimas, aprūpinimas higienos priemonėmis ir (ar) kita socialinė pagalba, būtinosios medicinos pagalbos suteikimas. Lietuvos HN 61:2020 24.4 papunktis numato, kad gyvenamojoje patalpoje turi būti kiekvienam asmeniui skirti nesulūžę baldai (lova, spintelė, kėdė, spinta ar atskira uždara spintos dalis), taip pat nesuplyšęs miegui skirtas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė, lovatiesė).Turi būti įrengta ne mažiau kaip 1 vonia (dušas) 15-ai gyventojų; prausyklose 10-iai gyventojų turi būti ne mažiau kaip 1 praustuvė; karštas ir šaltas vanduo turi būti nuolat tiekiamas asmens higienos patalpose, virtuvėje, valgyklos patalpose, skalbimo patalpose (Lietuvos HN 61:2020 25.8, 25.9 papunkčiai ir 26 punktas).

43. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų, kad Kybartų URC patalpos, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo pritaikytos asmenų apgyvendinimui, įrengtos tvarkingos bendrojo naudojimo virtuvės, asmenys aprūpinti būtiniausiais namų apyvokos, virtuvės reikmenimis, įrengtos atskiros dušo ir sanitarinio mazgo patalpos. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti kompetentingų pareigūnų nurodyta informacija.

44. Vadovaujantis Taisyklių 22.3 papunkčiu, esant galimybių, apgyvendinimo vietose laikomasi šių apgyvendinimo kriterijų: užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstyti į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją ir kitais pagrindais. Apgyvendinimo tvarka taip pat nustatyta Aprašo II skyriuje „Apgyvendinimas centre“, kurio 15.6 papunktis numato, kad užsieniečiai gali būti apgyvendinami suskirstant į grupes (pagal kilmės valstybę, išpažįstamą religiją ir kitais pagrindais), taip pat apgyvendinant atsižvelgiama į pažeidžiamumą ar amžių. Taigi, VSAT nagrinėjamu atveju turėjo diskrecijos teisę apgyvendinant užsieniečius Kybartų URC, ir šia teise, teismo vertinimu, pasinaudojo nepažeisdama bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr. pvz. LVAT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012).

45. Pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, jog patalpoje nebuvo jokios privačios erdvės. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, jog VSAT laikėsi teisės aktuose nustatytų užtikrinant, kad pareiškėjas turėtų miegamą vietą. Nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė, kokia asmeninė / privati erdvė, kuri būtų numatyta teisės aktuose, pareiškėjui turėjo būti suteikta.

46. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog dėl rūkymo su kartu gyvenančiais kildavo konfliktai.

47. Lietuvos HN 61:2020 30 punkte numatyta, kad jeigu centre leidžiama rūkyti, tam turi būti įrengtos specialios rūkymo patalpos (vietos). Rūkymo patalpos (vietos) turi būti atskirtos nuo patalpų (vietų), kuriomis naudojasi ir nerūkantys centro gyventojai, įrengtos atokiau nuo gyvenamosios ir poilsio / laisvalaikio zonų, pažymimos įspėjamaisiais ženklais „Rūkymo vieta“. VSAT Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų VSAT vado 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 4-413 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus taisyklės), 24.9 papunktyje nurodyta, jog centre apgyvendintiems užsieniečiams draudžiama rūkyti ne tam skirtose vietose.

48. Reikšminga aplinkybe laikytinas pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, kyla konfliktai ir prašymu imtis atitinkamų veiksmų bei kiti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo. Duomenų byloje, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymais ar skundais į VSAT administraciją ginčo laikotarpiu dėl rūkymo (netinkamų gyvenimo sąlygų) ar perkėlimo į kitą patalpą, pablogėjusią sveikatą nėra, todėl pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmestinai kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

49. Pareiškėjas skunde nurodo, jog maistas buvo neįprastas ir netinkamas valgyti dėl asortimento, nuolat jautė alkį, porcijos itin mažos, dėl netinkamo maitinimo prasidėjo virškinimo problemos ir skrandžio skausmai, apsinuodijęs maistu, jis nesulaukė jokios medicininės pagalbos ir buvo perkeltas į vienutę ir negavo tinkamos medicininės pagalbos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad buvo ne kartą perkeltas į vienutę, joje peršalo ir jam nebuvo suteikta medicininė pagalba.

50. Teismui nėra jokio pagrindo prieglobsčio prašytojo laikymo sąlygų tapatinti su kalinimo įstaigose nustatytomis apgyvendinimo sąlygomis ir keliamais reikalavimais, kaip kad tvirtina pareiškėjas, nes skiriasi šių įstaigų režimas, teisinis reglamentavimas, jų apgyvendinimu siekiami tikslai. Nors pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl apgyvendinimo netinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėją ne kartą perkėlus į vienutę, tačiau tikslių datų ir vienutę detalizuojančių duomenų teismui nepateikė, duomenų apie peršalimą ar apsinuodijimą, pareiškėjo kreipimąsi į medikus ir šių atsisakymą suteikti medicininę pagalbą byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas teikė su tuo susijusius skundus ar pretenzijas VSAT administracijai, todėl su tuo susiję pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.

51. Taisyklių 23 punkte nurodyta, kad apgyvendinimo vietose užsieniečiams turi būti užtikrinta miegamoji vieta, maitinimas, aprūpinimas higienos priemonėmis ir (ar) kita socialinė pagalba, būtinosios medicinos pagalbos suteikimas. Vidaus tvarkos taisyklių 19.4 papunktyje nurodyta, jog po pirminės informacijos įvedimo į centro elektroninį žurnalą užsieniečiui pagaminama jo asmens identifikavimo kortelė – pirmoje pusėje sugeneruojama: asmens nuotrauka, vardas, pavardė, bylos kodas, maitinimo tipas, atitinkamos spalvos juosta, o kitoje pusėje – brūkšninis kodas (2 priedas).

52. Aprašo 43 punkte nurodyta, kad apgyvendinti centre suaugę užsieniečiai tris kartus, nepilnamečiai keturis kartus per parą nemokamai maitinami pagal Rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų patvirtinimo“. Laiko tarpai tarp maitinimų – ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 4 val. 30 min., išskyrus miegui skirtą laiką. Užsieniečiai gali pasirinkti vieną iš trijų maitinimo tipų: tradicinį, alternatyvų, vegetarinį. Maitinimui skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis suaugusiems ir nepilnamečiams asmenims nustatomas aprašo 1–6 prieduose. Pagal į bylą atsakovės pateiktas sutartis spręstina, kad maisto paslaugų teikėjai (tiekėjai) įsipareigojo tinkamai tiekti, gaminti maistą laikantis teisės aktų reikalavimų ir normų.

53. Be to, užsieniečių registracijos centre gyvenantys asmenys privalo vadovautis Vidaus taisyklių 22.1 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad centre gyvenantys užsieniečiai privalo racionaliai ir taupiai naudoti elektros energiją ir kitus materialius centro išteklius. Taip pat kiekvienas užsienietis turi teisę įsigyti už savo lėšas maisto produktų, drabužių ir kitų būtiniausių daiktų savo poreikiams tenkinti (Vidaus tvarkos taisyklių 80 punktas).

54. Pareiškėjas nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kuo jam teikiamas maistas buvo neįprastas ar netinkamas valgyti, t. y. pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog VSAT pareiškėjui teikė ne jo pasirinktą maitinimą ar jis neatitiko rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos. Be to, pareiškėjas nėra kreipęsis į Kybartų URC administraciją dėl netinkamo maitinimo. Teismas pažymi, jog pareiškėjui dėl kultūrinių skirtumų maistas galėjo pasirodyti neįprastas, tačiau sutiktina su VSAT atsiliepime išdėstytais argumentais, jog teisės aktai nenumato pareigos užsieniečius maitinti būtent jų šaliai ar regionui būdingu maistu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo maitinimo atmetami kaip nepagrįsti.

55. Pareiškėjas skunde nurodė, jog nebuvo galima užsiimti jokia veikla, visą laiką buvo priverstas praleisti su telefonu, dėl to susirgo, negavo medicininės pagalbos.

56. Pagal Vidaus taisyklių 74 punktą, centre apgyvendintų užsieniečių materialinis ir buitinis aprūpinimas, užimtumo organizavimas vykdomas pagal Aprašo VIII skyriaus reikalavimus. Vadovaujantis Aprašo 45 punktu, apgyvendintų centre užsieniečių užimtumas organizuojamas bei vykdomas pagal centro viršininko patvirtintą mėnesinį socialinių ir psichologo paslaugų organizavimo planą. Kai yra paskelbta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis dėl masinio užsieniečių antplūdžio šiame skyriuje nurodytos paslaugos laikinai gali būti organizuojamos kita tvarka, jeigu šių paslaugų įprasta tvarka negalima teikti dėl objektyvių priežasčių (Aprašo 46 punktas).

57. Ginčo laikotarpiu Lietuvos Respublikoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio iš Baltarusijos Respublikos ir nepaprastoji padėtis, atsakovė užtikrindama laiškų, pašto siuntų ir siuntinių gavimą, pasimatymus su teisiniais atstovais, giminaičiais ar draugais, dėjo visas pastangas, kad gyvenančių užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką, pareiškėjas turėjo teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje bei gyvenamojo korpuso lauko kieme, kuriame buvo įrengtas ir sporto inventorius, galėjo naudotis futbolo bei krepšinio aikštėmis Kybartų URC stadione, bendrauti su kitais užsieniečiais, buvo organizuojamos lietuvių ir anglų kalbos pamokos, palaipsniui nupirkti televizoriai, muzikiniai centrai, stalo žaidimai ir kt. Kybartų URC socialiniai darbuotojai bei dirbusios nevyriausybinės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra užsieniečiams organizuodavo įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos psichologai, kurie, bendraudami su pareiškėju, nefiksavo jo pažeidžiamumo požymių, Kybartų URC pareigūnai bei socialiniai darbuotojai, reguliariai bendravę su užsieniečiu, taip pat nenustatė pažeidžiamumo požymių.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui VSAT (pareigūnų) neteisėtų veiksmų dėl užimtumo organizavimo nenustačius, pareiškėjo skundo argumentas dėl užimtumo trūkumo, atmestinas kaip nepagrįstas.

59. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovė neužtikrino tinkamos sveikatos priežiūros.

60. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad būtinosios ir kitos medicinos pagalbos teikimas bei užsieniečių palyda į sveikatos priežiūros įstaigas organizuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendime nustatyta tvarka. Taisyklių 24.3 papunktyje numatyta, kad užsieniečiai apgyvendinimo vietose turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą.

61. Remiantis bylos medžiaga, ne ginčo laikotarpiu 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjas patyrė sužalojimus konflikte su kaimynais tame pačiame apgyvendinimo vietos kambaryje, esant pareiškėjo nusiskundimams, VSAT pareigūnai organizavo pareiškėjo kreipimąsi ir nuvežė jį į VšĮ Vilkaviškio ligoninę, kur 2022 m. vasario 25 d. jam buvo atlikta apžiūra, tyrimai ir skirti vaistai, tačiau 2022 m. gegužės 31 d. vykti į šią gydymo įstaigą suplanuotam vizitui pareiškėjas pats atsisakė.

62. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog pareiškėjui sveikatos priežiūra, tiek, kiek ji buvo reikalinga pagal pareiškėjo sveikatos būklę, buvo suteikta. Pareiškėjo atsisakymas vykti į gydymo įstaigą tolimesniems tyrimams atlikti negali būti suprantamas kaip VSAT netinkamas veikimas pareiškėjo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo suteikta tinkama sveikatos priežiūra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylos baigties

63. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant 3 sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

64. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

65. Teismo vertinimu, nustatyto minimalaus ploto asmeniui reikalavimas VSAT Kybartų URC buvo pažeistas nežymiai ir truko trumpą laiką (nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 28 d.), pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl šio pažeidimo jis patyrė ilgalaikius negatyvius padarinius, be to, teismo posėdžio metu nurodė, jog labiausiai žalą kildina iš jo surakinto su antrankiais atvaizdo paviešinimo žiniasklaidos kanalais, o dėl apgyvendinimo sąlygų, maisto ir medicininės pagalbos nesiskundžia, kiti teisės aktų reikalavimų pažeidimai pareiškėjo nurodytais aspektais dėl Migracijos departamento veiksmų ir VSAT netinkamų apgyvendinimo sąlygų nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. birželio 28 d. nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

66. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86 ir 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo S. A. Sh. A. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą