- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-20
- Bylos Nr.
- 1-28-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00309-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Vidmantas Knezevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, kaltinamajai R. P., jos gynėjui advokatui Vidmantui Knezevičiui, civilinio ieškovo atstovui V. R., ekspertei A. S., specialistei T. L., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama pagal LR BK 183 str. 2 d., padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2010 m. sausio-vasario mėnesiais, dirbdama UAB „K.” įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), vadybininkės pareigose, bei būdama pilnos asmeninės materialinės atsakomybės už jai patikėtų materialinių vertybių išsaugojimą, pasisavino jai patikėtas, bei jos žinioje buvusias UAB „K.” pinigines lėšas sumoje 34 936,66 litai, ir tuo padarydama UAB „K.” didelę 34 936,66 litų turtinę žalą. Tokiais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d.
Kaltinamoji R. P. kalta prisipažino pasisavinusi pinigus. Tačiau negali paaiškinti, kaip pasisavino pinigus, nes neatsimena. Žalą stengsis atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios pripažinimo padarius nusikaltimą, jos kaltę patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai.
Liudytoja R. G. parodė, kad nuo 2007 m. lapkričio iki 2010 m. kovo mėnesio dirbo UAB „K.“ kasininkės pareigose. 2009 m. spalio mėnesį pastebėjo, kad vadybininkė R. P. pradėjo vėluoti atsiskaityti su pinigais kuriuos surinkdavo iš tiekėjų, išrašydama grynųjų pinigų priėmimo kvitus. Vėlavimas pasireiškė tuo, kad R. P. įnešdavo surinktus pinigus į kasą mėnesio gale, nors pinigų kvitai būdavo išrašyti mėnesio pradžioje. Pagal nustatytą įmonėje vidaus tvarką pinigus reikėjo į kasą įnešti tą pačią dieną arba ne vėliau kaip sekančią dieną. R. P. klausė, kodėl pastaroji vėluoja į kasą įnešti pinigus. R. P. sakė, jog pinigus pamiršo namuose ir kad juos atneš kitą dieną. 2010 m. sausio mėnesio pradžioje, apie R. P. vėlavimus įnešti pinigus į kasą žodžiu pranešė vyr. buhalterei V. T. ir R. K.. R. P. liepė atnešti visus turimus pinigų priėmimo kvitus. Atnešusi kvitus R. P. verkė ir sakė, kad kelis tūkstančių litų iš jos pavogė, ar ji juos pametė ir prašė niekam apie tai nepranešti, bei duoti laiko, per kurį ji įneš trūkstamą sumą. Sutikrinus kvitus buvo nustatyta, kad R. P. į kasą neįnešė 36895,62 Lt. Nustačius šį trūkumą R. P. liepė parašyti pasiaiškinimą, kurį R. P. parašė prie jos, V. T. ir R. K.. Niekas R. P. nevertė sutikti su nustatyta suma, bei niekas niekuo negrasino. R. P. prašė pinigus leisti į kasą įnešti iki 2010-09-01. Įnešant pinigus į kasą niekada nedavė pasirašyti ant tuščių kasos pajamų orderių, kadangi įnešama pinigų suma būdavo sutikrinama su pinigų priėmimo kvitais esančia suma, o tik po to išrašomas kasos pajamų orderis.
Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2002 m. dirba UAB „K.“ buhalterės pareigose, laikinai laikotarpiu nuo 2010 m. kovo pabaigos iki 2010 m. lapkričio mėn. dirbo kasininkės pareigose. 2009 m. vasarą tvarkydama buhalterinius (inkasavimo) dokumentus pastebėjo, kad vadybininkė R. P. neįnešusi į kasą pinigų, kuriuos ji buvo paėmusi (išrašant pinigų paėmimo kvitą) iš UAB „K.“. Žodžiu liepė R. P. pasiaiškinti, R. P. paaiškino, kad pinigus pamiršo įnešti į kasą, ir pinigus į kasą įnešė sekančią dieną. Grįžusi iš nedarbingumo atostogų t.y. 2010 m. sausio mėn., sužinojo iš kasininkės ir buhalterės, kad R. P. vėluoja įnešti surinktas lėšas iš parduotuvių į UAB „K.“ kasą. Dėl šios priežasties atliko parduotuvių pinigų įnešimo į įmonės kasą patikrinimą. Buvo nustatyta, kad vadybininkė R. P. vėluoja įnešti į kasą įmonės lėšas. Todėl R. P. buvo nurodyta pristatyti visus turimus pinigų priėmimo kvitus. Pristačius visus kvitus, buvo nustatytas 36895,62 Lt trūkumas. Dėl šio nustatyto trūkumo buvo iškviesta pasiaiškinimui R. P.. Žodžiu R. P. girdint jai, V. T., R. G. aiškino, kad ji neprisimena kur šie pinigai, motyvuodama, kad pinigus pametė, ar pavogė. R. P. verkė ir prašė niekam nepranešti, sakė, kad pinigus grąžins, tačiau nepaaiškino iš kur trūkstamą sumą gaus. Pasiaiškinimą dėl nustatyto 36895,62 Lt trūkumo R. P. parašė prie jos, R. G. ir V. T.. Niekas R. P. nevertė sutikti su šia suma, bei jai niekas negrasino. Pinigų priėmimo kvitai vadybininkams ir vairuotojams buvo išduodami pasirašytinai. Vienu metu būdavo išduodama iki 50 vnt. Įnešti pinigus į kasą privaloma kiekvieną dieną. Įnešant pinigus į kasą būdavo išrašomas kasos pajamų orderis įnešamai sumai pagal pinigų priėmimo kvitus. Niekada priduodant pinigus į kasą neduodavo pasirašyti ant tuščio kasos pajamų orderio, kadangi įnešamų pinigų suma į kasą yra sutikrinama su kvitais esančia suma prie asmens įnešančio pinigus. Apie tai, kad R. P. yra pametusi 8000 litų sužinojo tik apklausos metu, nes R. P. pasiaiškindama apie trūkumą minėjo, kad gal pinigus pametė, ar pavogė, tačiau konkrečios pinigų sumos nenurodė.
Liudytoja G. B. parodė, kad 2005-06-08 darbo sutarties pagrindu UAB „K.” į vadybininkės pareigas įdarbino R. P., su kuria buvo sudaryta pilnos asmeninės materialinės atsakomybės sutartis. Viena iš R. P. darbo funkcijų buvo įmonės prekių ir paslaugų pardavimas. Jos pareiga buvo iš įmonei priklausančių parduotuvių ir iš kitų įmonės produkcija prekiaujančių subjektų surinkti už parduotą produkciją gautus pinigus. Pinigų gavimas buvo įforminamas išrašant pinigų priėmimo kvitą, kuriuos privaloma įnešti į įmonės kasą. 2010 m. sausio mėnesį UAB „K.” kasininkė R. G. atliko kasos kvitų suvestinę ir pastebėjo neįneštų pinigų trūkumą. Apie šį trūkumą informavo ją ir vyr. buhalterę V. T.. Buvo nustatyta, kad vadybininkė R. P. į įmonės kasą yra neįnešusi 36895,62 Lt. Dėl šios priežasties R. P. buvo iškviesta pasiaiškinti. R. P. paklausus kur yra pinigai, ji pradėjo verkti, pripažino savo kaltę, ir paaiškino, kad nežino kur yra padėjusi pinigus. Ji pažadėjo iki 2010-09-01 padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi jai R. P. pagailo, nes ji pripažino savo kaltę, taip pat ir pasitikėjo ja, dėl to paliko ją dirbti tose pačiose pareigose tikėdama, kad padaryta įmonei žala bus padengta. Kadangi iki 2010-09-01 R. P. skolos nepadengė ji buvo atleista iš darbo.
Liudytojas R. R. parodė, kad nuo 2010-01-13 dirba UAB „K.” vadybininko pareigose. Į darbo funkcijas įeina naujų klientų paieška, užsakymų priėmimas, atsiskaitymai su klientais ir kt. Viena iš funkcijų yra pinigų surinkimas iš klientų. Surenkant pinigus už parduotą produkciją išrašo pinigų priėmimo kvitus, po to surinkta piniginė suma yra įnešama į UAB „K.” kasą arba pavedimu į įmonės sąskaitą per banką. Visada įnešant pinigus į kasą buvo išrašomas kasos pinigų orderis. Nebuvo atvejo, kad kasininkė būtų davusi pasirašyti ant tuščio pinigų priėmimo orderio.
Liudytoja M. A. parodė, kad dirba UAB „K.” vadybininkės pareigose. Pinigus surinktus iš klientų už parduotą produkciją įneša į bendrovės kasą. Visada įnešant pinigus išrašomas pinigų priėmimo orderis. Nebuvo atvejų, kad kasininkė duotų pasirašyti ant tuščio orderio.
Liudytoja L. B. parodė, kad nuo 2009-10-14 dirba UAB „K.” kasininke-pardavėja. Pinigus už išparduotą produkciją surinkdavo vadybininkė R. P. išrašant pinigų priėmimo kvitus. Viena kvito dalis likdavo parduotuvėje, kitą kvito dalį pasiimdavo vadybininkė. Patvirtina, kad pagal išrašytus kvitus Nr. 0016144, Nr. 0016129 ji pinigus atidavė R. P..
Liudytoja R. M. parodė, kad nuo 2009-09-07 dirba UAB „K.” kasininke-pardavėja. Pinigus už išparduotą produkciją paiimdavo vairuotojai atvežę produkciją arba vadybininkė R. P.. Surenkant pinigus visada išrašomas pinigų priėmimo kvitas. Viena kvito dalis lieka parduotuvėje, kitą kvito dalį pasiimdavo vadybininkė. Patvirtina, kad pagal išrašytus kvitus Nr. 0016131, Nr. 0016133 ji pinigus atidavė R. P..
Liudytojos R. G., N. P., R. B., V. T., J. S. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir liudytojos L. B. ir R. M..
2013-06-11 ekspertizės išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. P. tiriamuoju laikotarpiu į UAB „K.” kasą neįnešė 34 936,66 Lt [4 t. b.l. 2-14].
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas. Kaltinamoji R. P. po ištirtų įrodymų kalta visiškai prisipažino, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes neprisimena. Teismas kaltinamosios prisipažinimą vertina kaip pagrįstą, ir daro išvadą, kad kaltinamoji savęs neapkalba. Kaltinamosios prisipažinimą visiškai patvirtina liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamoji neįnešdavo gautų pinigų pagal kvitus. Neįneštų pinigų sumą nustatė atlikta buhalterinė ekspertizė.
Teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtų įrodymų visetas yra pakankamas pagrindas kaltinamąją pripažinti kalta padarius jai inkriminuotą nusikaltimą. Taip pat daroma išvada, kad kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai pagal LR BK 183 str. 2d.
Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota kaip didelės vertės svetimo turto pasisavinimas. Kvalifikuodamas veiką teismas vadovavosi BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. Pagal šią normą turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinime buvo nurodyta, kad R. P. pasisavino 36 895 litus. Atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad kaltinamoji pasisavino 34 936,66 litus. Teismas, vadovaudamasis ekspertizės išvada, sumažina kaltinimo apimtį, toks kaltinimo apimties sumažinimas nesunkina kaltinamosios padėties ir tai nėra jos teisių į gynybą pažeidimas.
Civilinis ieškinys pareikštas UAB „K.“ 34 936,66 Lt. yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).
Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2K-7-259/2011).
Kaltinamajai R. P., paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, būtų aiškiai prieštaraujama BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui. Byloje nustatyta eilė išimtinių aplinkybių, kurios duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti kaltinamajai paskiriant švelnesnę bausmę. Kaltinamosios R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kad ji pripažino padarius nusikaltimą ir gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą – charakterizuojamas teigiamai, yra dirbanti, į jos šeimyninę padėtį, - turi du mažamečius vaikus. Taip pat atsižvelgia į tai, kad teisiama pirmą kartą. Taip pat atsižvelgiama į pasisavinto turto mastą – tik keli tūkstančiai litų viršija paprasto turto mastą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 2 d. ir ją nubausti, taikant LR BK 54 str. 3d. laisvės apribojimu vieneriems metams.
be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus nuosprendžiui R. P. panaikinti.
Priteisti iš R. P. civilinį ieškinį sumoje 34 936,66 Lt. UAB „K.“ naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.