Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. J. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. spalio 13 d., apie 17 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) S. J. priklausančiame name, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. J. metu, pastarosios atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, tyčia, ranka sudavė vieną kartą S. J. į kairiąją akį, taip S. J. padarydamas kraujosruvą kairės akies, tuo nukentėjusiajai S. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis G. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. spalio 24 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. J. priklausančiame name, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. J. metu, pastarosios atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus ranka sudavė lovoje gulinčiai S. J. į veidą, krūtinės šonus ir klubus, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apie 22 val. 30 min., tęsiantis konfliktui, tyčia, ne mažiau kaip aštuonis kartus ranka sudavė lovoje gulinčiai S. J. į veidą, krutinę, krūtinės šonus ir šlaunis, po to ją ištempęs iš lovos ant grindų, gulinčiai S. J. įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į abejas blauzdas, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tęsiantis konfliktui, tyčia, ne mažiau kaip šešis kartus ranka sudavė vėl į lovą atsigulusiai S. J. į rankas ir krutinę, tuo nukentėjusiajai S. J. sukeldamas fizinį skausmą.

jis, 2017 m. spalio 25 d., apie 1 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. J. priklausančiame name, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto tarp jo ir sutuoktinės S. J. metu, pastarosios atžvilgiu pavartojęs necenzūrinius žodžius, prieš pastarosios atžvilgiu pavartojęs fizinį smurtą, S. J. ant veido uždėjo pagalvę ir ją spausdamas pasakė „uždusinsiu tave kurva", tokiu būdu grasino nužudyti S. J., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. spalio viduryje, tarp jo ir sutuoktinės S. J. įvyko konfliktas, tačiau dėl ko, nebeprisimena. Buvo blaivus. Konflikto metu ranka sudavė S. J. į veidą, nes jie ginčijosi. Nuo spalio 23 d. buvo dvi poilsio dienos ir būdamas namuose gėrė alų, t. y. gėrė spalio 23 - 24 dienomis. S. J. taip pat gėrė alų. S. J. atsigulus miegoti, vienas kitame kambaryje gėrė alų. Baigęs gerti alų, lyg jau miegojo, o pabudęs dėl kažko nuėjau į kambarį, kuriame miegojo S. J. ir ėmė ją mušti. Neprisimena kiek kartų sudavė S. J.. Kiek iš viso kartų tą vakarą mušė S. J., taip pat neprisimenu, nors mano, jog mušė ar tai du, ar tai tris kartus. Kad S. J. buvo ištempęs iš lovos ir ją spardė, neprisimena, nes buvo girtas. Neprisimena, ar S. J. sakė kokius nors grasinančius žodžius, tačiau jeigu jai ir grasino, tačiau tikrai neketino jai ko nors blogo daryti, t. y. neketino jos nužudyti. Nemano, jog S. J. meluoja ir jį apkalba, todėl mano, kad taip galėjo būti iš tiesų, nes dėl kažko buvo piktas. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, S. J. atsiprašė ir su ja susitaikė (b. l. 57-58, 62-63).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. J. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. J. parodė, kad po to kai sutuoktinis G. J. buvo ją sužalojęs, policijos pareigūnai ją atvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur gydytojai ją apžiūrėjo ir surašė suaugusiojo paciento ambulatorinės apžiūros lapą. Dėl padarytų sužalojimų į gydymo įstaigas nesikreipė ir nesigydė, padaryti sužalojimai sugijo savaime. 2017 m. spalio 24 d. ji kartu su sutuoktiniu G. J. gėrė alų, vėliau užmigo ir miegojo atskiruose kambariuose. Prabudo, nes G. J. pradėjo ją mušti, t. y. jai gulint lovoje, sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į veidą, į krūtinę, į krūtinės šonus, į klubus. Kuomet G. J. pradėjo ją mušti, jis jai nieko nesakė, o kai ėmė jo prašyti, t. y. maldauti nemušti, jis atsitraukė ir iš kambario išėjo. Panašiai po valandos, G. J. vėl atėjo į kambarį, kuriame ji miegojo, nes šiame kambaryje yra jų šaldytuvas. Pamačiusi, kad G. J. atsidarė šaldytuvo dureles ir ten kažko ieškojo, būdama pikta, pasakė „ką, per visą dieną neprivalgei, kad dabar naktį reikia lysti į šaldytuvą". G. J. uždaręs šaldytuvo dureles, priėjo prie jos ir ją gulinčią lovoje, vėl pradėjo mušti. G. J. sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius į veidą, į krūtinę, į krūtinės šonus ir į šlaunis. Po to, G. J. ją ištempė iš lovos ir gulinčią ant grindų ėmė spardyti, įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į blauzdas. Kuomet G. J. mušė bei spardė, jo prašė ir maldavo nemušti. G. J. grasinančiu tonu, piktai, pagrasino, t. y. pasakė „tu kurva, pyderaste, užmušiu aš tave". G. J. nesiliovė jos mušęs, todėl ėmė garsiai rėkti, t. y. ne mažiau kaip tris kartus surėkė "gelbėkit", tikėdamasi, kad G. J. liausis ją mušęs. G. J. atsitraukęs išėjo iš kambario. Po to, ji kalbėjo telefonu su seserimi. Atėjęs G. J. atėmė mobilųjį telefoną ir ėmė ją gulinčią lovoje mušti. Sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius į rankas ir į krūtinę, ant veido uždėjo pagalvę ir ją spaudė, dėl to ėmė trūkti oro, buvo sunku kvėpuoti. Kuomet G. J. ant veido spaudė pagalvę, savo rankomis pagalvę stūmė nuo savęs. G. J. spausdamas pagalvę pasakė „uždusinsiu tave kurva". G. J. ėmus prašyti ir maldauti nemušti, jis atsitraukė ir iš kambario išėjo. Po to, pasiėmusi telefoną, paskambino numeriu 112 ir pradėjus pasakoti kas atsitiko, į kambarį atėjo G. J., kuris iš rankų pastvėrė mobilųjį telefoną, tačiau garsiai dar spėjo pasakyti savo adresą. Dėl to, kad G. J. naudojo fizinį smurtą, t. y. ją sumušė, skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Padaryti sužalojimai, t. y. kraujosruvos buvo matomos sekančią dieną. Kuomet Ukmergės ligoninėje ją apžiūrėjo gydytojas, kairiame paakyje buvo sena kraujosruva dėl to, kad 2017 m. spalio 12 d., ar tai 13 d., apie 17.00 - 17.30 val., G. J. jai sudavė, nes tarp jų buvo įvykęs konfliktas. Dėl to, kad G. J. sudavė, skaudėjo, t. y. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kuomet G. J. mušdamas pagrasino pasakydamas „tu kurva, pyderaste, užmušiu aš tave", o ant veido uždėjęs pagalvę ir taip dusindamas, pagrasino pasakydamas „uždusinsiu tave kurva", buvo išsigandusi dėl savo gyvybės, nes manė, kad Gintaras gali ją nužudyti. G. J. atsiprašė, ji su juo susitaikė (b. l. 9-10, 11-12).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas R. L., susipažinęs su VĮ „Ukmergės ligoninė“ pateiktu S. J. suaugusiojo paciento ambulatorinės apžiūros lapu, pateikė išvadą, kad S. J. nustatyta kairės akies srities besirazorbuojanti (nykstanti) kraujosruva, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš keletą dienų (apie 3 - 6 paras) iki apžiūros ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 30, 32-33).

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. J. 2017 m. spalio 13 d. mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę S. J. bei 2017 m. spalio 24 d. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei S. J. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė du atskirus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis G. J. grasino nužudyti žmogų – savo sutuoktinę S. J., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 76-78).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo G. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 45). Administracine tvarka baustas vieną kartą. G. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui. Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta. Kaltinamasis yra dirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, G. J. yra skirtinos sankcijoje numatytos bausmės – laisvės apribojimai, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 48 straipsnis) bei paskiriant baudžiamajame įstatyme numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 3-7 dalys).

Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas G. J. sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 25 d., 1 val. 40 min., iki 2017 m. spalio 25 d., 15 val. 33 min., tai yra viena kardomojo kalinimo diena.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl S. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini) o darbo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti kitoje pasirinktoje darbovietėje; 2) neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl fizinio skausmo sukėlimo S. J., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti kitoje pasirinktoje darbovietėje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 val. per 8 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl grasinimo nužudyti S. J., ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini),o darbo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti kitoje pasirinktoje darbovietėje; 2) neatlygintinai išdirbti 70 val. per 7 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies pagrindu, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, subendrintą bausmę G. J. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti kitoje pasirinktoje darbovietėje; 2) neatlygintinai išdirbti 130 val. per 13 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, G. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) tęsti darbą (duomenys neskelbtini), o darbo netekimo atveju užsiregistruoti darbo biržoje arba dirbti kitoje pasirinktoje darbovietėje; 2) neatlygintinai išdirbti 100 val. per 10 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) privalomai kaltinamajai uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti G. J. sulaikymo laiką nuo 2017 m. spalio 25 d., 1 val. 40 min., iki 2017 m. spalio 25 d., 15 val. 33 min., tai yra vieną kardomojo kalinimo dieną, šią kardomojo kalinimo (sulaikymo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam G. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam G. J. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.