Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, susipažinęs su pareiškėjo S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka R. N.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad R. N., konflikto metu nežymiai sutrikdė pareiškėjo sveikatą, o būtent, kaltina R. N., jog 2015-08-01 apie 21.30 val. adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima“, matant aplinkiniams asmenims, S. P. buvo sumuštas R. N., kuris su kumščiu trenkė nukentėjusiajam į veidą, nuo suduoto smūgio S. P. nukrito bei prarado sąmonė. Pareiškėjas mano, kad tokiais savo veiksmais R. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., t. y. nežymiai sužalojo pareiškėjo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 412 straipsnyje nurodyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pareiškėjas prašo R. N. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. Iš pateikto skundo seka, jog pareiškėją galimai sužalojo R. N., tačiau skunde nėra nurodyti šio traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens anketiniai duomenys (asmens kodas), nes šie duomenys reikalingi, teismui priėmus sprendimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, kviečiant R. N. į posėdį bei renkant charakterizuojančią medžiagą. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog su skunde įvardinto įvykio duomenys yra surinkti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-42971-15 bei S. P. prašo teismo imtis priemonių dėl šių duomenų surinkimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats privataus kaltinimo procesą iniciavęs asmuo privalo pateikti visus būtinus duomenis, kuriais jis grindžia savo kaltinimą. Teismas tik vertina jų pagrįstumą, objektyvumą. Pateikto skundo aprašomojoje dalyje pareiškėjas nurodė, jog jis buvo sužalotas R. N. galimais neteisėtais veiksmais trenkiant su kumščiu jam į veidą, o pareiškėjui nukritus ir praradus sąmonę, R. N. kelis kartus spyrė koja gulinčiam asmeniui. Tuo pačiu policijos pareigūno J. S.surašytame 2015-08-01 tarnybiniame pranešime pažymėta, jog į atvykusius policijos pareigūnus kreipėsi S. P., kuris nurodė, jog jį prie parduotuvės sumušė du kažkokie vyrai. Šios aplinkybės yra pažymėtos ir 2015-08-18 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš šių duomenų nėra aišku kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas S. P., t.y. ar jam konstatuotas sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuo suduoto smūgio ranka, ar galimai suduodant smūgius kojomis. Skundo duomenimis, nukentėjęs asmuo buvo praradęs sąmonę, todėl teismo vertinimu, nėra aiškios aplinkybės dėl galimoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių(-usio) asmenų(-ens) veiksmų nagrinėjamoje byloje. Skunde bei prie jo pridėtuose dokumentuose įvardinti asmenys – J. I. bei V. D., kurie policijos pareigūnams nurodė nagrinėjamo įvykio aplinkybės, tačiau šių duomenų anketiniai duomenys (gyvenamosios vietos adresai) nėra nurodyti, kurie gali būti kviečiami į teismo posėdį. Pats įvykis, kaip teigia S. P., įvyko šalia parduotuvės ,,Maxima“, esančios adresu Savanorių pr. 31, Vilniuje. Minėtos galimos nusikalstamos veikos vieta galimai buvo fiksuojama šalia parduotuvės įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pagalba. Tyrimas šiuo klausimu nebuvo atliktas, nors teismo vertinimu, tai galėjo padėti atskleisti galimos neteisėtos veikos aplinkybes. S. P. teigimu, po suduoto smūgio jis nukrito bei laikinai prarado sąmonę, o jam prabudus šalia buvo policijos pareigūnai bei medicinos darbuotojai, kurie suteikinėjo pirmąją medicininę pagalbą bei apžiūrinėjo įvykio vietą, ir kurių anketiniai duomenys skunde irgi nėra nurodyti. Be to, S. P. teigimu, jis dėl aukščiau minėto sumušimo iki šiol jaučia skausmą nosies bei veido srityje ties akimi, šiems teiginiams pagrįsti irgi nėra pateikti jokie objektyvus duomenys, nors jis prie savo skundu pridėtame civiliniame ieškinyje šias aplinkybes grindžia kaip patirtą žalą. Taip pat, prie skundo pridėtose dokumentuose S. P. pateikė duomenis dėl laikino nedarbingumo pažymėjimus, ir dėl patirto sumušimo bei laikino nedarbingumo jis savo žalą įvertino 1000 eurų dydžio suma. Teismui vertinant šiuos duomenis, matyti tik asmens laikino nedarbingumo laikotarpis, tačiau teismui nėra pateikti duomenys, kokio dydžio Sodros išmokas gavo S. P. dėl laikino nedarbingumo bei remiantis darbo sutartimi su darbovietė nėra aišku, koks negauto atlyginimo dydis turėjo būti mokamas S. P.. Prie skundo pareiškėjas pateikė Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus 2015-07-28 rekomendaciją dėl įsidarbinimo įmonėje. Pareiškėjo teigimu, minėtas skunde įvykis sutrukdė jam įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Šiems teiginiams pagrįsti S. P. teismui nepateikė jokių duomenų, ar jis buvo nuvykęs į minėtą įmonę, ir, ar jo patirti sužalojimai (ar jų pasekmės) užkirto jam kelią įsidarbinti minėtoje bendrovėje. Be to, prie skundo pridėtoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas gydėsi VšĮ Vilniaus miesto PSC. Siekiant objektyviai nagrinėti privataus kaltinimo skundė įvardintas aplinkybes, teismo vertinimu, yra būtina pateikti duomenis, ar šis gydymas yra susijęs su 2015-08-01 nagrinėjamu įvykiu, nes nežinant gydytojo išvados yra apsunkinta spręsti dėl šių nurodytų duomenų pagrįstumo bei objektyvumo. Be to, teismo vertinimu nėra pateikti duomenys, dėl pasak S. P., nurodytų aplinkybių, susijusių su grasinančio pobūdžio MRT žinučių siuntimu bei skambučių pareiškėjui.

Teismas pažymi, jog kaltinimas turi būti konsoliduotas vienoje vietoje ir tik po juo dėstomi argumentai ir įrodymai (teismui pateiktame skunde kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t.y. turi būti galimai padaryta veika nurodyta ne dviprasmiškai, nukreipiant į priedus ar pan., o suformuluota aiškiai, konkrečiai ir suprantamai). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis b.b. Nr. 1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 straipsnis). BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai.

BPK 413 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, kokius konkrečius jo veiksmus, žodžius prašoma pripažinti nusikalstamais ir už tai nubausti.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. P. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, teismas,

nutarė:

Pareiškėjo S. P. skundo nepriimti ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą su teismui pateikta medžiaga grąžinti S. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.