Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1793-651/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
1-1793-651/2013
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01660-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1793-651/2013Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01660-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.9.9.; 2.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 65-1-01660-12 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. Kauno miesto apylinkės teismo 1997-12-03 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo būdamas įpareigotas mokėti lėšas sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 1/4 (ketvirtadalį) visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1997-11-13 iki sūnaus E. G. pilnametystės L. G. naudai, laikotarpiu nuo 2008-08-13 iki 2010-04-19 vengė pareigos pagal teismo nutarimą mokėti lėšas sūnaus E. G. išlaikymui, alimentų įsiskolinimas sudaro 2730,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstama veika įrodyta:

Kaltinamojo G. G. parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 1996-03-16 susituokė dabar jau su buvusia sutuoktine L. G.. Santuokoje susilaukė vienturčio sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje pragyveno apie pusantrų metų, po kurių jo sutuoktinė padavė prašymą Kauno miesto apylinkės teismui dėl alimentų priteisimo sūnaus E. išlaikymui, kadangi jie abu, nors ir nebuvo oficialiai išsituokę, bet jau kuris laikas faktiškai nebegyveno kartu, nevedė bendro ūkio. Tikslios datos nurodyti negali, bet jam to paties Kauno miesto apylinkės teismo buvo priteisti alimentai, t. y. jis kiekvieną metų mėnesį iki sūnaus E. G. pilnametystės turėjo savo sutuoktinės naudai mokėti 1/4 visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio mėnesinę išmoką. 1999-12-17 tame pačiame teisme įvyko jo ir sutuoktinės Linos skyrybos. Pamena, jog įvykus skyryboms oficialių pajamų bei nuolatinio darbo neturėjo, taigi jo ir jo mamos A. V. G. bendru žodiniu susitarimu keletą metų buvo mokami teismo priteisti alimentai jo sūnaus E. išlaikymui, kuriuos atlikdavo jo mama jo vardu. Tikslios mokėjimų datos ir laikotarpiai, kuriais buvo mokėti alimentai, yra nurodyti dokumentuose, kuriuos daiktų, dokumentų pateikimo protokolu jis yra pateikęs prie bylos. Laikotarpiu nuo 2008-08-13 iki 2010-04-19 jis piktybiškai vengė mokėti lėšas savo sūnaus E. G. išlaikymui. Jam yra žinoma, jog už jį tai vykdė valstybė bei jo sutuoktinei yra mokamos piniginės išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos. Įtarime nurodytu laikotarpiu jokio oficialaus darbo neturėjo, taip pat nebuvo registruotas darbo biržoje. Dėl to, jog sūnui E. šiuo laikotarpiu nebuvo mokamas teismo priteistas išlaikymas, yra kaltas, supranta, jog privalo vykdyti savo, kaip tėvo, pareigą bei vykdydamas teismo sprendimą teikti lėšas sūnaus išlaikymui, ko nurodytu laikotarpiu nedarė. Šiuo laikotarpiu taip pat niekaip kitaip nebuvo parėmęs savo sūnaus, nebuvo jo apipirkęs būtinais daiktais, mokyklinėmis prekėmis, daiktais, drabužiais. Taip pat šiuo laikotarpiu jis nėra buvusiai sutuoktinei daręs nei vieno bankinio pavedimo, susijusio su alimentų mokėjimu, nėra jokių pinigų davęs ir grynaisiais ar kaip kitaip. Šiuo laikotarpiu gyveno išlaikomas savo senyvo amžiaus tėvų, nedėjo jokių pastangų tam, kad susirastų darbą bei gautų nuolatines pajamas, įtarime nurodytu laiku negavo ir jokių socialinių pašalpų. Kadangi jo sūnumi visada rūpinosi ir jį augino jo buvusi sutuoktinė L., jis į sūnaus auklėjimą nesikišo, galbūt per mažai domėjosi ir jo pomėgiais bei užimtumu. Dėl šiandienos jo finansinės padėties negali padengti visos alimentų įskolinimo sumos antstoliui, kadangi neturi jokio darbo bei turto, tačiau vos tik radęs darbą pasižada atlyginti įsiskolinimą, kurio išieškojimą vykdo antstolis, antstolio kontaktiniai duomenys jam yra žinomi. Nuoširdžiai gailisi (b. l. 126).

Liudytojos L. G. apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, kad ji su buvusiu vyru G. G. susituokė 1996 m. kovo mėnesį, tikslios datos nebeprisimena. Su juo santuokoje pragyveno vienus metus laiko, po šio laiko jų santykiai nutrūko, kadangi G. G. nuolat gėrė, valkatavo, buvo jai neištikimas. Su juo santuokoje susilaukė sūnaus E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Juos išskyrė Kauno miesto apylinkės teismas, kiek pamena, 1997 m. vasario mėnesį. Įvykus skyryboms, G. G. to paties teismo buvo priteistas vaiko išlaikymas, t. y. 130 Lt kas mėnesį jos naudai. G. G. nuo pat pradžių piktybiškai vengė mokėti teismo priteistas lėšas vaiko išlaikymui. Taip pat nesirūpino sūnaus pomėgiais, auklėjimu, užimtumu, jis niekada savo sūnaus nėra parėmęs finansiškai ar apipirkęs būtinais daiktais. G. G. įvykus skyryboms niekada jai nėra mokėjęs alimentų jokiu bankiniu pavedimu. G. G. tėvai A. ir H. G., iki kol sūnui suėjo 3 metai, rėmė vaiką finansiškai bei jai mokėjo apie 100 Lt kas mėnesį, tai truko apie vienerius metus (b. l. 27).

Liudytojos A. V. G. apklausos protokolu, kuriuo nustatyta, kad jos sūnus buvo susituokęs su jau buvusia jos marčia L. G., su kuria santuokoje pragyveno keletą metų. Praėjus keleriems metams jų santuoka iširo ir jie oficialiai išsiskyrė. Santuokoje jie susilaukė sūnaus E. G., kuriam šiuo metu 15 metų. Tikslių datų, kada sūnus vedė ir išsiskyrė, nurodyti negali, nebepamena. Įvykus teisminėms skyryboms, jos sūnui buvo priteisti alimentai jo sūnaus E. išlaikymui, t. y. po 125 Lt kas mėnesį iki anūko E. pilnametystės. Kadangi jos sūnus G. G. buvo bedarbis, o teismo sprendimą mokėti alimentus jis vykdyti privalėjo, ji savo laisva valia, sūnaus G. G. vardu, mokėjo po 125 Lt kas mėnesį anūko E. išlaikymui. Apie jos atliktus mokėjimus jos sūnus G. žinojo, jie dėl šių mokėjimų buvo tarpusavyje sutarę, konkrečių laikotarpių nurodyti negali, nebepamena. Kiek jai yra žinoma, jos sūnus G. anūko E. auklėjimu, užimtumu, pomėgiais domėjosi retai, niekada savo sūnaus E. nebuvo apipirkęs būtinais daiktais, drabužiais, avalyne, baldais ir kt. Alimentų mokėjimais rūpinosi ji, jos vyras H. į tai nesikišo (b. l. 29).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-11-14 prašymu Nr. (4.2)D2-35089 nustatyta, kad 2008-08-13 į Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administraciją prie ASD ministerijos (toliau – Fondų administracija) kreipėsi L. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. G., gim. 1997-05-07. Pagal antstolio V. Z. Nr. 0137/02/00582 matyti, kad iš G. G. vaikui išlaikyti nustatyta mokėti 14 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį išieškotojai L. G.. Pagal pateiktus dokumentus, Fondų administracija 2008-10-31 sprendimu nusprendė L. G. nuo 2008-08-13 kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. G. G. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro E. G. išlaikyti išmokėtos išmokos (6 449,68 Lt) ir 5 procentai metinių palūkanų. Visos aplinkybės rodo, kad G. G. vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Iš sudaryto išmokų mokėjimo sąrašo matyti, kad G. G. Kauno miesto apylinkės teismo 1997-12-03 nutarimu dėl alimentų nepilnamečiams vaikams išieškojimo nuo 1997-11-13 prileisti alimentai 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, buvusios sutuoktinės L. G. naudai iki sūnaus E. G. pilnametystės. Vaikų išlaikymo fondo administracija prie Sveikatos apsaugos ir Darbo ministerijos savo raštu nurodė, jog dėl galimo G. G. vengimo išlaikyti vaiką nuo 2008-08-13 E. G. nuspręsta mokėti 130 Lt dydžio periodines mėnesines išmokas L. G. naudai. Paskutinė įmokos data 2012-10-24 (b. l. 8-10).

Iš Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus pažymos matyti, kad G. G. buvo registruotas darbo biržoje laikotarpiais nuo 1994-10-26 iki 1995-03-17, nuo 1998-04-29 iki 1998-05-03, nuo 2004-01-27 iki 2004-08-01, nuo 2010-04-19 iki 2011-07-14, nuo 2011-07-25 iki 2012-06-07, nuo 2012-06-28 iki 2013-04-17. Nurodytais laikotarpiais nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokėta (b. l. 121).

Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad G. G. dirbo laikotarpiais nuo 1993-02-01 iki 1994-01-20, nuo 1995-08-07 iki 1996-12-31, nuo 1996-05-28 iki 1996-12-31, nuo 1998-05-01 iki 1998-08-27, nuo 1999-10-01 iki 2000-05-07, nuo 2004-08-02 iki 2005-04-08, nuo 2005-07-01 iki 2005-08-10, nuo 2006-08-28 iki 2006-09-04, nuo 2006-11-28 iki 2006-12-20, nuo 2011-04-13 iki 2011-06-10 (b. l. 91).

Teismas daro išvadą, kad byloje pateiktų duomenų, taip pat kaltinamojo, pripažinusio kaltę, paaiškinimų pagrindu G. G. padaryta nusikalstama veika yra visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamasis neteistas (b. l. 89), baustas administracine tvarka (b. l. 94-95), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centruose neužregistruotas (b. l. 102, 104, 106, 108, 110).

Teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. G. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 127).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat įpareigoti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėja Dalia Kursevičienė