Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-238-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-24
Bylos Nr.
1A-116-238-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
Nuteistasis
A. K.
Nukentėjusysis
B. K.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Pranešėja D.Šiugždinytė Baudž. byla Nr. 1A-116-238/09Teisėja B. Drozdienė Proceso Nr. (26-1-01534-2004)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2009 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004-09-27 nuosprendžiu bei 2005-02-04 nutartimi paskirta ir 2006-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausmės dalimi ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. K. pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2004 m. lapkričio 20d., apie 17.00 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini), parduotuvės (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, iš B. K. priklausančios rankinės pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai B. K. priklausantį turtą, piniginę su joje buvusiais pinigais, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. K. išteisinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Teigia, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad reikia atkreipti dėmesį į tai, kad B. K. jokio turto neprarado, nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų A. K. inkriminuotą kaltinimą. Netirti pirštų atspaudai nuo B. K. rankinės, nėra įvykio vaizdo įrašo, nėra nešališkų įvykio liudytojų. Nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik subjektyviais įrodymų šaltiniais: nukentėjusiosios B. K. parodymais, liudytojų R. K. ir M. B. parodymais. Tačiau, kaip nurodo apeliantas, nei vienas iš įrodymų nesudaro pagrindo pripažinti A. K. kaltu. Byloje neįrodytas nusikalstamos veikos, pasikėsinimo apvogti B. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, įvykis. Teigia, jog neatsargaus pobūdžio stumtelėjimas galėjo įvykti natūraliai, o parodymai, kad rankinė buvo užsegta yra subjektyvūs. Tai, kad A. K. bėgo nuo R. K., nesudaro pagrindo nuteisti A. K.. Teigia, kad A. K. galėjo prisiimti tariamą kaltę, nes yra jauno amžiaus, lengvabūdiškas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR Baudžiamojo Kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus apylinkės teismas taikė tinkamai ir pagrįstai A. K. nuteisė pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš nukentėjusiosios rankinės. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kad yra įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Taip pat, teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, pateikė įrodymų vertinimą ir motyvus, tuo vykdė Baudžiamojo Proceso Kodekso 305 straipsnio reikalavimus.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius teigia, kad A. K. nuteistas nepagrįstai, nuosprendis nepagrįstas, netinkamai vertinti įrodymai, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų A. K. kaltumą padarius nusikaltimą už kurį jis nuteistas.

Šie apelianto argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš esmės apeliantas ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta nuteistojo kaltė, vertinimą.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti duomenys, kuriais remiantis teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. K. padarė nusikaltimą. Byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius nuteistojo kaltę, teismas įvertino teisingai, nes jų vertinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, todėl atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo Proceso Kodekso 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų išnagrinėjimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, apklausė liudytojus, kaltinamąjį, nukentėjusiąją, teisiamojo posėdžio metu pagarsino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus.

Kauno miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad A. K. siekė neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Tai, kad nuteistasis neigė savo kaltę, vertinama kritiškai ir teismas nurodo, kad tai siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegija konstatuoja, kad nėra įstatyminio pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

Grįsdamas A. K. kaltumą teismas rėmėsi nukentėjusiosios B. K., liudytojų R. K., M. B. parodymais. Šių asmenų parodymuose patvirtinama aplinkybė, kad nuteistasis A. K. kėsinosi pagrobti svetimą turtą. Todėl pagrįsta teismo išvada, kad nuteistasis padarė nusikaltimą.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. nurodė, kad jis pamatė, jog vieno vaikino ranka įkišta į jo žmonos rankinę, todėl pradėjo šaukti, o vaikinas pradėjo bėgti. Analogiškai šis liudytojas aiškino teisme ir nurodė, kad parduotuvėje du vaikinai įtartinai sekiojo jo žmoną B. K., vienas jų atsegė rankinės užtrauktuką ir kišo ranką į jos rankinę. Todėl jis sugriebė nuteistąjį A. K., o jis bandė bėgti, bet apsaugos buvo sulaikytas. Nuteistasis siūlė pinigus, kad jį paleistų. Taigi, liudytojas R. K. buvo įvykio vietoje, betarpiškai matė nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo atliktus veiksmus ir šias aplinkybes patvirtino teisme duodamas parodymus. Šiuos liudytojo R. K. parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios B. K. parodymai, iš kurių seka, jog A. K. pasikėsino pagrobti turtą iš jos rankinės. Be to, liudytojo B. K. parodymai pilnai atitiko A. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todėl yra pagrindas jais tikėti. 2004-11-20 įtariamojo apklausos metu A. K. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Nurodė, jog pamatęs, kad rankinė atsegta ir matosi piniginė, nusprendė pavogti piniginę, įkišo ranką, tačiau tuo tarpu iš nugaros pribėgo vyriškis ir jį pastūmė (b.l. 16-17). 2005-01-05 įtariamojo apklausos metu A. K. anksčiau duotus parodymus patvirtino, kaltu prisipažino ir nurodė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.(b.l.20)

Aplinkybę, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą veiką patvirtina ir liudytojo M. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu M. B. nurodė, jog apsaugos kambaryje A. K. prisipažino, kad norėjo įvykdyti vagystę iš nukentėjusiosios rankinės. Tuos pačius parodymus liudytojas davė ir teisiamojo posėdžio metu. Patvirtino, kad įvykio metu, parduotuvėje, R. K. laikė vaikiną ir pasakė, kad jis bandė apvogti jo žmoną. Todėl vaikiną sulaikė ir iškvietė policiją, sulaikytas vaikinas kaltu prisipažino. Taigi, įvertinus šiuos duomenis matyti, kad nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai pilnai patvirtina nusikaltimo padarymo faktą ir aplinkybes, kas atitinka ir pačio nuteistojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu.

Aplinkybę, kad teisiamojo posėdžio metu A. K. neigė savo kaltę, teismas vertino kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo, nes ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo tinkamai patikrinti teisiamojo posėdžio metu, patvirtina nuteistojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką. Taigi, teismo išvados dėl A. K. kaltės pagrįstos patikrintais ir pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus tinkamai įvertintais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius nurodo, kad nuosprendis pagrįstas tik subjektyviais įrodymų šaltiniais: nukentėjusiosios B. K. parodymais, liudytojų R. K. ir M. B. parodymais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad netikėti liudytojų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes jų parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Šie parodymai tarpusavyje sutapo ir patvirtino svarbias bei reikšmingas bylai aplinkybes. Šių asmenų parodymai atitiko ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems A. K. parodymams, kur jis kaltę pripažino.

BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalyje nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Kolegija pažymi, kad nukentėjusioji B. K., liudytojai B. K., M. B. apklausti BPK numatyta tvarka, jų parodymai patvirtino reikšmingas bylai aplinkybes, jų apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys yra įrodymai, nes gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir patikrinti kitais proceso veiksmais. Taigi, teismas pagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų parodymuose užfiksuotus duomenis laikė įrodymais, kurie patvirtina nuteistojo kaltumą. Netikėti šių asmenų parodymais teismas neturėjo pagrindo, nes nėra duomenų, kad jie galėjo apkalbėti nuteistąjį.

Kolegija daro išvadą, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Taip pat, konstatuojama, kad tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus teismas vykdė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad A. K. įvykdė jam inkriminuotą veiką.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti procesiniai veiksmai : netirti pirštų atspaudai nuo B. K. rankinės, nėra įvykio vaizdo įrašo. Šis argumentas atmestinas. Kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso nuostatas sprendžia kokius procesinius veiksmus būtina atlikti ikiteisminio tyrimo stadijoje. Vien tai, kad apelianto minimi veiksmai nebuvo atlikti, dar nereiškia, kad jie buvo būtini atlikti ar jie paneigia nuteistojo kaltumą. Juo labiau, kad byloje yra kiti duomenys, kurie patvirtina nuteistojo kaltumą ir šiuo metu apelianto minimus veiksmus atlikti nėra galimybės.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

n utarė:

nuteistojo A. K. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Gytis VečerskasValdas Vitunskas