Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1738-932/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-1738-932/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07412-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1738-932/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07412-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini) kelio darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 3 dalį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2015-06-30 nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-30 nuosprendis ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant asmenį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi A. V. paskirta BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta pareiga - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent jis 2017 m. vasario 14 d, apie 14.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine R. Ž. metu, mediniu pagaliu sudavė jai vieną smūgį į nugarą, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, griebęs už plaukų palenkė jos galvą žemyn ir keliu sudavė R. Ž. du smūgius į pilvą bei du smūgius į krūtinę.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką jis 2017 m. vasario 14 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė R. Ž. vieną smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusioji nukrito ant lovos, kumščiu sudavė R. Ž. du smūgius į klubus, du smūgius į kairę ranką, du smūgius į šoną, tuo padarydamas R. Ž. keturias poodines kraujosruvas, lokalizuotas po vieną kaktoje, dešinės akies vokuose, kairiame žaste ir kairėje šlaunyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis A. V. savo kaltę pripažino ir parodė, jog R. Ž. yra jo sugyventinė, su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį jau apie 7 metus. Apie dvejus metus su ja gyveno jo draugui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes šis yra išvykęs į užsienį ir leido jame gyventi nemokamai. 2014-08-07 gimė sūnus A. V. Abu su R. dirba, rūpinasi sūnumi. Pastaruosius 3 mėnesius su R. Ž. kartu negyveno, ji su sūnumi išėjo gyventi pas savo tėvus. 2017-02-12 ji grįžo gyventi su juo, nes jos to pats paprašė. 2017-02-14, apie 13.00 val., jis grįžo iš darbo namo, pavalgė ir atsigulė miegoti. Po to išgirdo, kad jo telefone yra perklausomas skambučio įrašas, kai jam skambino pažįstama mergina, todėl atsikėlė. R. virtuvėje paėmusi jo telefoną perklausinėjo įrašą. Ji pradėjo priekaištauti, sukėlė pavydo sceną, tapo labai agresyvi, pradėjo jį draskyti, mušti kumščiais į įvairias kūno vietas, pradėjo mėtyti į jį po ranka pakliuvusiais daiktais. Metė į jį žaislinį sūnaus automobilį ir jį sudaužė, sūnaus naktipuodį, griebė medinį pagalį, kurį buvo paruošęs pataisyti lovą, juo sudavė jam, o jis, gindamasis nuo smūgio, pakėlė ranką ir ji pataikė jam į dešinę ranką, stipriai sumušė pirštą. Sugyventinei puolant, jis ją nustumdavo nuo savęs ir ši atsitrenkdavo į baldus, duris. Po to ji apsiramino, daugiau nekonfliktavo. Apie 17.00 val. jis išvažiavo į sporto salę, o kai apie 18.00 val. grįžo į minėtą butą R. dėl pavydo toliau pradėjo konfliktą. Jis pasakė jai nebenorintis kartu gyventi, prašė, kad ji išeitų pas tėvus, bet ji nenorėjo. Pasakė, kad tada išeis jis, o ji neleido. Vėl pradėjo jį daužyti kumščiais, mušė mediniu pagaliu, o jis tik ją nuo savęs stūmė. R. iš nugaros užšoko jam ant pečių ir griebusi ant kaklo kabančią virvutę su kryželiu pradėjo ją traukti ir stipriai smaugti, todėl jis norėdamas nuo jos atsilaisvinti užsimojo dešine ranka ir stipriai kumščiu ar alkūne sudavė jai vieną kartą į veidą. Nuo šio smūgio ji nukrito ant stalo, stalas apsivertė, po ko ji nukrito ant grindų bei galva atsitrenkė į radiatorių. Kurį laiką R. gulėjo nejudėdama, o kai pasakė, kad paskambins jos motinai, ji atsipeikėjo, atsistojo, bet svyravo. Prašė jos nusiraminti, ji nuėjo į vonios kambarį ir jame užsirakino. Kadangi sugyventinė buvo neadekvačios nuotaikos, bijojo, kad gali save sužaloti, todėl išlaužė spyną ir pamatė, kad vonioje R. yra paėmusi jo skutimosi peiliuką, jos kairė ranka buvo supjaustyta, kruvina. Jis paėmė skutimosi peiliuką, paskambino R. motinai, paprašė šios greičiau ateiti, kadangi dukra susipjaustė venas. Netrukus atėjo jos mama ir sesuo. Pasakė, kad reikia kviesti greitąją, bet R. nenorėjo. Prašė R. išeiti su motina, bet ji atsisakė, sakė, kad jie susitaikys, viskas bus gerai. Jos motina paprašė, kad R. naktį pernakvoti pas jį, o kitą dieną ji ją paims pas save. Po to R. motina ir sesuo išėjo, o jis susitvarkė butą, paguldė miegoti vaiką. R. nakvojo pas jį. Kitą rytą, kai jis buvo išvažiavęs, apie pietus jam paskambino jo motina L. S., pradėjo šaukti ant jo, kad jis sumušė R., eina kartu su ja rašyti pareiškimą į policiją. Šio įvykio metu mažametis sūnus buvo bute, bet prieš jį niekas jokio smurto nenaudojo. Dėl R. jam suduotų smūgių pretenzijų neturi, į medikus nesikreipė (b. l. 49-50). 2017-05-16 įtariamojo apklausos metu A. V. parodė kaltę pripažįstantis pilnai, patikslino, jog 2017-02-14 vykusio konflikto metu su R. Ž. jie stumdėsi, bekonfliktuodamas galėjo suduoti visus įtarime nurodytus smūgius. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Po šio įvykio susitaikė su sugyventine, jos atsiprašė ir iki šiol gyvena kartu (b. l. 54).

Nukentėjusioji R. Ž. apklausos metu parodė su A. V. kartu gyvenanti 7 metus, 2014-08-07 gimė sūnus A. V. Su sugyventiniu abu dirba, veda bendrą ūkį. Santykiai su juo buvo labai geri, kartais dėl buitinių dalykų kildavo žodiniai konfliktai, tačiau prieš ją niekada fizinio smurto nenaudojo. Su A. V. gyveno jo draugo bute adresu (duomenys neskelbtini). Prieš kelias savaites su juo susipyko ir ji su vaiku išėjo gyventi pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini), tačiau 2017-02-11 susitaikė ir ji grįžo pas jį su vaiku į butą (duomenys neskelbtini). Santykiai buvo geri, tačiau 2017-02-14, apie 14.00 val., A. grįžo iš darbo namo ir atsigulė miegoti. Tuo metu išgirdo automatiškai jo telefone užsirašantį skambučio įrašą, kad skambina kažkokia kita moteris. A. tai išgirdęs atsikėlė ir ji su juo pradėjo aiškintis santykius. Būdama supykusi ji jį stumdė, suduodavo nestiprius smūgius, į jį mėtė po ranka pakliuvusius daiktus, vaiko naktipuodį. Jis irgi pradėjo ją mušti. Mediniu pagaliu sudavė jai vieną smūgį į nugarą, kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą, palenkęs ją žemyn keliu sudavė du smūgius į pilvą ir du smūgius į krūtinę, nuo kurių juto skausmą. Tada jis apsiramino, daugiau nemušė, kurį laiką pabuvo bute, o po to apie 17.00 val. išvažiavo į sporto salę, o kai apie 18.00 val. grįžo tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į muštynes. A. kumščiu sudavė jai vieną smūgį į galvą, nuo ko ji nukrito ant lovos, o jis pasilenkęs virš jos kumščiu sudavė du smūgius į klubus, du smūgius į kairę ranką, du smūgius į šoną (nuo smūgių ji į radiatorių atsitrenkusi nebuvo). Tada jis pasakė jai eiti į vonią apsiprausti, nusiraminti ir ji, atrodo, pati nuėjo į vonią. Norėdama jį išgąsdinti, apdraskė sau ranką, kad būtų kraujas ir sugyventinis pagalvotų, jog ji pjaustėsi venas. Pamatęs A. paskambino jos motinai ir ši atėjo su jos seserimi. Jie pakalbėjo, nusiramino, ji liko minėtame bute. Kviesti policijos nenorėjo, nes neprivalėjo apie tai niekam pranešti. Kitą rytą į butą atėjo A. motina L. S., kuri pamatė, kad ji yra sumušta, pamanė, kad gali būti smegenų sutrenkimas, todėl privertė ją eiti į komisariatą ir parašyti pareiškimą. Iš komisariato ją išvežė greitoji apžiūrai į ligoninę, tačiau po apžiūros paleido. Daugiau į medikus niekur nesikreipė, vykti pas teismo med. ekspertus atsisako. Šio įvykio metu bute taip pat buvo jų sūnus Artiomas, tačiau jis žaidė, nesuprato, kas tarp jų vyko, šio įvykio metu nenukentėjo. Pretenzijų A. ji nereiškia, mano, kad su juo susitaikys ir toliau kartu gyvens (b. l. 9-13, 15).

2017-02-14 R. Ž. pareiškime nurodyta, jog 2017-02-14 namuose tarp jos ir A. V. kilo konfliktas, kurio metu A. V. ją mušė medine lenta, spardė kojomis bei mušė rankomis. Konfliktas kilo po to, kai ji A. V. pareiškė pretenzijas dėl galimos neištikimybės (b. l. 8).

2017-03-08 apžiūros protokole užfiksuota, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas J.M. P., apžiūrėjęs R. Ž. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę 2017/12951 ir kompaktinę plokštelę Nr. 461 su tyrimų vaizdais iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, konstatavo, kad R. Ž. nustatytos keturios poodinės kraujosruvos, lokalizuotos po vieną kaktoje, dešinės akies vokuose, kairiame žaste ir kairėje šlaunyje (daugiau kitose kūno dalyse sužalojimų nekonstatuota). Sužalojimai padaryti smūginiais kietų daiktų poveikiais (požymių, pagal kuriuos būtų galima konkretizuoti sužalojimo įrankį, nekonstatuota). Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir pagal savo pobūdį atitinka nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymą (b. l. 28).

2017-02-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. Ž. pateikė medinį pagalį, kuris apžiūrėtas ir grąžintas R. Ž. (b. l. 18, 19).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2017-03-17 buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 92,43 Eur dydžio žalos atlyginimo (dėl R. Ž. suteiktų gydymo paslaugų), tačiau kaltinamajam minėtą žalą atlyginus nuo ieškinio atsisakė (b. l. 33-35, 39).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. V. nežymiai sutrikdė sveikatą savo sugyventinei R. Ž., su kuria kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, konflikto metu įvykus grumtynėms sudavė smūgius sugyventinei į įvairias kūno vietas. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. V. savo artimajam šeimos nariui nežymiai sutrikdė sveikatą. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad pats konfliktas prasidėjo iš esmės pačios nukentėjusiosios iniciatyva, tačiau akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai, jo reakcija, sugyventinei reiškiant pretenzijas dėl nepažįstamos moters skambučio, pastarajai ėmus mėtyti į jį daiktus, netgi galimai sugyventiniui ir sudavus, buvo neadekvati – mediniu pagaliu sudavė smūgį į nugarą, kumščiu į veidą, tuomet, pagriebęs už plaukų ir palenkęs galvą ,sudavė R. Ž. po 2 smūgius į pilvą ir galvą, dar vėliau vėl smūgiavo klubus, ranką ir šoną. Akivaizdu, jog tokie veiksmai buvo tyčiniai, kryptingi, jais kaltinamasis padarė nukentėjusiajai R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios parodymais, apžiūros protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalis 6 punktas). Tokia aplinkybė konstatuotina įvertinus nukentėjusiosios parodymus, iš kurių aiškiai matyti, kad R. Ž., būdama emociškai susijaudinusi, pati pradėjo konfliktą, nurodė stumdžiusi kaltinamąjį, sudavusi jam nestiprius smūgius, į jį mėčiusi po ranka pakliuvusius daiktus, vaiko naktipuodį, dėl ko išprovokavo savo sugyventinį nusikalstamam elgesiui. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. V. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 63-90), administracine baustas (b. l. 58-62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 93), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 94).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. V. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 97-98).

Atsižvelgiant į A. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog jis anksčiau teistas, laikytina esant tikslinga skirti A. V. vieną švelniausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšių - laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant kiek mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis) (teismui konstatavus dvi papildomas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirtinas bausmės dydis nustatytinas šiek tiek mažesnis už tą, kurį siūlė prokuroras). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Nors prokuroras siūlo kaltinamajam A. V. paskirti įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tačiau, teismo vertinimu, tokio įpareigojimo paskyrimas kaltinamajam nėra tikslingas. Šiuo atveju siūlomo skirti įpareigojimo turinys niekaip nesusijęs su nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikaltimas padarytas būtent namuose, dienos metu), todėl įpareigojus kaltinamąjį nustatytu laiku būti namuose bausmės tikslai nebūtų pasiekti efektyviau. Kitas prokuroro siūlomas įpareigojimas - visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios, yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajam savaime kyla iš laisvės apribojimo bausmės.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 55).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. V. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti A. V. dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. V., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė