Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2021-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2500-1100/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
e1-2500-1100/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33790-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Lukaitis
Kaltinamasis
P. M.
Baudžiamoji byla Nr. e1-2500-1100/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33790-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.2.1.; 1.2.25.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro D. B. pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

P. M. 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. M., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, po to, sugriebė už abiejų rankų ir spaudė bei abejomis rankomis sugriebė ją už gerklės, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais padarė nukentėjusiajai D. M. poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su paviršine žaizda apatiniame voke, kairiame dilbyje – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

P. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, P. M. 2021 m. gegužės 27 d. apie 21.02 val. Vilniuje, Olimpiečių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija.

P. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad apie 7 metus gyvena su žmona D. M. jiems abiem priklausančiame gyvenamajame name. Paskutiniu metu jo santykiai su žmona nėra geri, jie planuoja skirtis. P. M. nurodė, kad apklausos dieną jis gyveno antrame namo aukšte, o žmona – pirmame. Dėl šios priežasties jo žmona pastoviai vaikšto su mobiliojo ryšio telefonu, jį nuolat provokuoja konfliktams bei po to viską įrašinėja, filmuoja. Taip ji galimai renka jį kompromituojančią medžiagą prieš būsimas turto dalybas. Paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23 val. namuose tarp jo ir žmonos įvyko žodinis konfliktas dėl to, jog ji išnešė iš jo lovos čiužinį. Paklausus, kodėl ji taip pasielgė, žmona nurodė jog jis turi be čiužinio pagyventi dvi savaites, nes ji pirmame aukšte tokio čiužinio neturėjo dvi savaites ir nepatogiai miegojo. Žodinio konflikto metu jis priėjęs prie žmonos savo rankomis suėmė jos rankas riešų srityje, jas suspaudė bei pakratė. Po to jis paleido žmonos rankas, ir ji nedelsiant paskambino savo sūnui iš pirmos santuokos E. K., o po to žadėjo skambinti į policiją. Nenorėdamas veltis į konfliktus, jis išėjo iš namų ir išvyko pas draugus ir ten pernakvojo. 2020 m. rugpjūčio 23 d. ryte jam grįžus į namus žmona iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė. Paaiškina, kad savo žmonos nemušė, jis tik pakratė jos rankas. Dėl to, kad žmona patyrė fizinį skausmą jam kratant jos rankas, jis gailisi, esant galimybei norėtų žmonos atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Papildomos apklausos metu P. M. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino savo pirminius parodymus bei papildomai nurodė, kad žodinio konflikto metu jis, priėjęs prie žmonos kumščiu, kurios rankos nepasakys, sudavė savo žmonai į veidą, t. y. pataikė į dešinę akį, po ko abiem rankomis suėmė žmonos rankas riešų srityje, jas suspaudė bei pakratė, po ko abiem rankomis sugriebė žmoną už gerklės (kiek laikė neatsimena, žmonos nesmaugė, tik palaikė už gerklės). Savo žmonos atsiprašė, ji sakė, kad jam atleidžia. Dėl įvykdyto labai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius (b. l. 41).

Nukentėjusioji D. M., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. apie 23 val. ji buvo su vyru P. M. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo svetainėje ir žiūrėjo televizorių, o tuo metu tarp jos ir vyro kilo žodinis konfliktas dėl čiužinio. Konflikto pradžioje ji buvo pirmame namo aukšte, o jos vyras P. M. – antrame aukšte. Tuomet jis nusileido iš antro aukšto ir priėjęs prie jos jai trenkė kumščiu į veidą, suėmė ją už abiejų rankų ir pradėjo spausti bei abiem rankomis sugriebė už gerklės. Ji patyrė fizinį skausmą, o ant abiejų rankų atsirado paraudimas ir taip pat ant veido buvo paraudimas (dešinės pusės skruostas). Dėl šio įvykio ji labai išsigando. Papildomų apklausų metu D. M. parodė, kad dėl jai sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų P. M. jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio neteiks bei sutinka su juo susitaikyti. Atnaujinus ikiteisminį tyrimą D. M. apklausos metu nurodė, kad po jų susitaikymo P. M. prieš ją daugiau nesmurtavo. Šiuo metu jie yra išsiskyrę, tačiau gyvena viename name aukščiau minėtu adresu. Taip pat ji paaiškino, kad P. M. savaitgaliais dažnai vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus tampa agresyvus (b. l. 5, 21, 99–100).

Iš pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. M. 2020 m. rugpjūčio 23 d. pranešė apie fizinio smurto naudojimą prieš ją (b. l. 4–7).

Ikiteisminio tyrimo metu gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2429/2020(01), kurioje konstatuojama, kad D. M. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su paviršine žaizda apatiniame voke, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimams padaryti pakako dviejų trauminių poveikių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 18–19).

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2021 m. gegužės 26 d. jis šventė savo gimtadienį ir vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. gegužės 27 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jautėsi prastai, todėl išgėrė penkias skardines po 0,5 l talpos alaus. Apie 19 val. jam paskambino draugas, kuris paprašė jį parvežti namo, o jis tuo metu jautėsi blaivus ir nusprendė draugui padėti. Įtariamojo teigimu, jis nuvažiavo iki Karoliniškių rajone esančio miškelio ir jie važiavo link Belmonto. Bevažiuojant Olimpiečių gatve jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paprašė pasitikrinti blaivumą, o jis sutiko. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,05 neblaivumas, o antru – 2,68 promilės neblaivumas. Jis buvo nuvežtas į areštinę, o dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi. Taip pat nori paminėti, kad važiuojant pro Gariūnus, kita mašina jam užkirto kelią, dėl to jis bandydamas išvengti susidūrimo pasuko į dešinę ir prabraukė bortelius, tačiau nieko specialiai apgadinti nenorėjo, tik bandė išvengti susidūrimo (b. l. 117–118).

Liudytoja S. U., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės 27 d. apie 21 val. važiavo Narbuto gatve netoli prekybos centro „Panorama“ ir pastebėjo automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris labai keistai manevravo. Tai jai sukėlė įtarimą, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Pasak liudytojos, šis automobilis labai greitai važiavo, sustodavo prie šviesoforo už sustojimo linijos, manevravo tarp kitų automobilių ir kėlė avarines situacijas. Prie šviesoforo sustojusi greta automobilio Volvo ji pasižiūrėjo į vairuotoją ir jis jai atrodė akivaizdžiai neblaivus. Automobilį, kuriame ji važiavo, vairavo jos draugas, todėl ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Policijos pareigūnai paprašė važiuoti paskui jį. Jiems bevažiuojant paskui minėtą VOLVO automobilį Olimpiečių gatvėje, tik išvažiavus iš žiedo, šį automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 96–97).

Liudytojas N. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2021 m. gegužės 27 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., kuris ir vairavo jų tarnybinį automobilį. Apie 21.02 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad Šeimyniškių gatve link Žirmūnų žiedo, Vilniuje, važiuoja galimai neblaivus automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris yra padaręs eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, esančios Gariūnų gatvėje, Vilniuje. Jie važiuodami pastebėjo minėta automobilį ir jį sustabdė ant tilto ties Olimpiečių gatve. Liudytojo teigimu, tuomet jis priėjo prie automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, prisistatė ir paprašė pateikti dokumentą. Vairuotojas, iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasakė, kad dokumento neturi. Pasiteiravus, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas iš pradžių sakė, kad jų nevartojo, tačiau po kiek laiko pasakė, kad gėrė alų prieš 20 minučių. Naudojantis informacinių sistemų duomenimis buvo nustatyta, kad minėto automobilio vairuotojas yra P. M., kuris buvo patikrintas alkoholio matuokliu. Pirmu bandymu, t. y. 21.06 val., P. M. buvo nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, o antru, t. y. 21.26 val., – 2,68 neblaivumas. Automobilyje taip pat buvo keleivis, kurio duomenų jie neužsirašė ir jo blaivumo netikrino. Paklausus, kodėl vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos Gariūnų gatvėje, P. M. nurodė, kad jokio eismo įvykio nepadarė. Automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o P. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK. Taip pat liudytojas nurodė, kad minėto automobilio viduje, t. y. priekyje ir gale, gulėjo alaus ir šampano tušti ir pilni buteliai (b. l. 91–93).

Šio liudytojo tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 67).

Iš 2021 m. gegužės 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. 2021 m. gegužės 27 d. 21.06 val. (pirmojo tikrinimo metu) P. M. nustatytas 2,05 promilės neblaivumas, o 21.26 val. (antrojo tikrinimo metu) – 2,68 promilės neblaivumas (b. l. 70). Tokie patys duomenys dėl neblaivumo užfiksuoti alkoholio matuoklio rodmenyse (b. l. 71). Patikros sertifikate Nr. 1486485 užfiksuota, kad alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest“ patikra galioja iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 72).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra P. M. (b. l. 69).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Volvo XC90, 2003 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 3024 Eur, kaina su PVM – 3660 Eur (b. l 68).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje, kilusio konflikto metu smurtaudamas prieš savo sutuoktinę D. M., padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad <...> konflikto metu priėjęs prie D. M. kumščiu, kurios rankos nepasakys, sudavė jai į veidą, t. y. pataikė į dešinę akį, po to, abiem rankomis suėmė žmonos rankas riešų srityje, jas suspaudė bei pakratė, o po to abiem rankomis sugriebė žmoną už gerklės. Nukentėjusioji D. M. nurodė, kad <...> P. M. jai trenkė kumščiu į veidą, suėmė ją už abiejų rankų ir pradėjo spausti bei abiem rankomis sugriebė už gerklės. Ji patyrė fizinį skausmą, o ant abiejų rankų atsirado paraudimas ir taip pat ant veido buvo paraudimas (dešinės pusės skruostas). Nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2429/2020(01), kurios objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, atliktų veiksmų lokalizacija (veido, kaklo, rankų sritys) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku D. M. buvo P. M. žmona, su kuria šis bendrai gyveno. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad P. M. vairavo automobilį Volvo XC90, be kita ko, patvirtina liudytojo N. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jo tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės bei liudytojos S. U. parodymai (teismas nenustatė pagrindų abejoti šiais liudytojais). Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – 2021 m. gegužės 27 d. neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 153–154).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – P. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

P. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. M. anksčiau neteistas (b. l. 148–149), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 144–147), nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 142–143). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. M. už padarytus nusikaltimus paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytą bausmės rūšį – areštą.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą teismas gali paskirti nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, 35 parų arešto bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą ir 40 parų arešto bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės (40 parų arešto) bausmės pridėjus dalį – 20 parų arešto bausmės – ir P. M. paskirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

P. M. dėl nusikaltimų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo P. M., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, skiriant P. M. intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant P. M. nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, ir skirti pareigą – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti P. M. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes, teismo vertinimu, kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Byloje nenustatyta, kad P. M. piktybiškai nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai, kaltinamasis anksčiau neteistas, registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 5 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti P. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant P. M. nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo P. M. paskirti tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis); 3) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

P. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,05 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakare (21.02 val.) Vilniaus mieste (Olimpiečių gatvėje). Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismas įvertina ir tai, kad anksčiau P. M. už analogiško pobūdžio nusikaltimus neteistas ir administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimus nebaustas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad prokuroro pareiškime pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – terminas mažintinas. Teismo vertinimu, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

P. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Volvo XC90, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė P. M.. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad automobilis Volvo XC90 konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė kaina – 3660 Eur (su PVM) pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė P. M. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo P. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas P. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo XC90.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), šis įpareigojimas skiriamas padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. M. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą. Todėl P. M. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurioje jis turi sudalyvauti keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

P. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 42, 119–121). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

P. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.30 val. ir nuo 2021 m. gegužės 27 d. 21.06 val. iki 2021 m. gegužės 28 d. 13.54 val. (b. l. 31–33, 43, 109–110, 122). P. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. M. vardu registruotam automobiliui Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2021 m. lapkričio 28 d. (b. l. 125–130). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – P. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 parų arešto bausmę.

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 40 parų arešto – bausmės pridėjus dalį – 20 parų arešto – bausmės ir P. M. paskirti subendrintą bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti P. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant P. M. nuo 24 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. M. panaikinus arešto bausmės vykdymo atidėjimą, į arešto bausmės laiką įskaityti jam taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. 10.35 val. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d. 15.30 val. ir nuo 2021 m. gegužės 27 d. 21.06 val. iki 2021 m. gegužės 28 d. 13.54 val. (trys dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 ir 9 punktais, 68 ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. gegužės 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimą valstybės naudai.

– įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, kurioje jis turi sudalyvauti keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios.

P. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą P. M. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) P. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį baudžiamosios bylos medžiagoje, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“;

2) kompaktinį diską su vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

P. M. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Darius Lukaitis