Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-549/2007

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-12-03
Bylos Nr.: 2A-549/2007
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės auditoriai“
Atsakovas: viešajai įstaigai Vilniaus Žirmūnų
Advokatai: Jolanta Voroneckienė, Daiva Ušinskaitė-Filonovienė

Kategorijos

45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-549/2007Procesinio sprendimo kategorija 45.4.(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,

dalyvaujant ieškovo atstovėms Daivai Čibirienei, advokatei Daivai Ušinskaitei-Filonovienei,

atsakovo atstovei advokatei Jolantai Voroneckienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės auditoriai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-690-41/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės auditoriai“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrui dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti sprendimo, kuriuo atmesta pretenzija, ir sąlygų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Sostinės auditoriai“ 2006 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai vėliau buvo patikslinti, atsakovui VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrui, prašydamas teismą pripažinti neteisėtu atsakovo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo UAB „Sostinės auditoriai“ 2006 m. rugsėjo 11 d. pretenzija dėl supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 43233) sąlygų, pripažinti neteisėtomis supaprastinto atvirojo konkurso paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 43233) sąlygas: 1) tai, kad pirkimo sąlygose nenumatyti tokie audito paslaugų terminai: a) vykdytojo (auditoriaus) sudaromų ataskaitų paruošimo ir pateikimo užsakovui terminas; b) audituotinų dokumentų pateikimo vykdytojui (auditoriui) terminas; c) pirmojo mokėjimo prašymo, kurį vykdytojui (auditoriui) reikės įvertinti, pateikimo terminas; 2) pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1.1 punktą ta apimtimi, kuria konkrečiai neapibrėžtos ne audito – „finansinės apskaitos kontrolės“ – paslaugos; 3) pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ („Audito atlikimo sutartis“) III dalį ta apimtimi, kuria nenumatytas atskiras ir vienas nuo kito nepriklausantis apmokėjimas už audito ir ne audito paslaugas; 4) tai, kad pirkimo sąlygose nėra numatyta, kad pirkimo sąlygų 2 priedo „Pirkimo objekto techninė užduotis“ prieduose pateikti audito ataskaitų projektai yra pavyzdiniai teikiant besąlyginę ar modifikuotą auditoriaus išvadą, išskyrus atsisakymą pareikšti nuomonę, kuris turi būti pateikiamas pagal tarptautinio audito standartų (toliau tekste – TAS) nuostatas; 5) pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ VII dalies 1.6 punktą ta apimtimi, kuria nenumatyta vykdytojo galimybė pakeisti garantą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas nurodė, kad, ketindamas dalyvauti atsakovo paskelbtame supaprastintame atvirame konkurse, kurio objektas buvo audito paslaugos projektui „Kaimo turizmo verslo organizatoriaus mokymo programos rengimas“, ir gavęs konkurso sąlygas, suabejojo dėl dalies jų aiškumo bei atitikimo teisės aktų reikalavimams, todėl 2006 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovui prašymą paaiškinti dalį pirkimo sąlygų ir įtraukti naujas, jo nuomone, reikalingas sąlygas, padedančias išvengti teisės aktų ir TAS pažeidimų, tačiau atsakovo rašte buvo pateikti atsakymai tik į kai kuriuos klausimus ir buvo sutikta papildyti pirkimo sąlygų 3 priedą „Sutarties projektas“ tik vienu iš siūlomų punktų, numatančiu užsakovo įsipareigojimą raštu patvirtinti vykdytojui, kad mokėjimo prašymuose esanti ir susijusi informacija, kuri vykdytojui buvo pateikta raštu ir žodžiu, yra teisinga, tiksli ir išsami. Ieškovas nurodė, kad atsakovui nepateikus paaiškinimų ir atsakymų į kitus klausimus bei atsisakius suderinti pirkimo sąlygas, ieškovas 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė pretenziją, kuri atsakovo 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu buvo atmesta, kaip nepagrįsta. Ieškovas pažymėjo, jog atmesdamas pretenziją atsakovas tik nurodė, kad tiekėjas, reikalaudamas perkančiajai organizacijai priimti jų siūlomas sutarties pataisas vienašališkai, siekia pakeisti sutarties projektą tiekėjo naudai, pažeisdamas proporcingumo principą tarp tiekėjo ir perkančios organizacijos, bei neatsižvelgė į nurodytas pastabas, nenagrinėjo jų ir atmetė nemotyvuotai. Ieškovas pažymėjo, kad auditoriui draudžiama atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu yra aplinkybės, galinčios turėti įtakos auditoriaus nepriklausomumui, todėl pirkimo sąlygos, kurios varžo auditoriaus nepriklausomumą ar daro jį neįmanomu, gali lemti tai, kad bus nupirkta neveiksminga paslauga, arba, jei ji bus suteikta, neatitiks imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Ieškovo nuomone, kadangi pagal atsakovo pirkimo sąlygas auditas turės būti atliktas pagal TAS reikalavimus, neatitikimas šių standartų nuostatoms taip pat priskirtinas prie teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Ieškovas nurodė, kad pirkimo sąlygų 3 priede „Sutarties projektas“ nėra numatyta terminų, kurie būtini tam, kad auditorius galėtų teikti paslaugas: vykdytojo sudaromų ataskaitų paruošimo ir pateikimo užsakovui termino, dokumentų, būtinų auditui atlikti, pateikimo termino, pirmojo mokėjimo prašymo, kurį vykdytojui reikės įvertinti, pateikimo termino. Ieškovas pažymėjo, kad nors atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. atsakyme nurodytas mokėjimo prašymų pateikimo terminas – per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus, o ataskaitų – per 30 dienų laikotarpiui pasibaigus, tačiau, ieškovo nuomone, iš tokių sąlygų negalima nustatyti, kada auditas turės būti pradėtas ir baigtas, nėra galima nustatyti audito apimties ir jo planuoti ir tai sudaro 200 TAS, 210 TAS pažeidimą. Ieškovo teigimu, visa tai daro įtaką auditoriaus nepriklausomumui, kadangi sutartyje nenumačius darbo atlikimo ir pateikimo termino, užsakovas galėtų teikti reikalavimą dėl sutarties įvykdymo CK 6.53 straipsnio pagrindu ir taip riboti auditoriaus galimybes atlikti visas būtinas audito procedūras. Ieškovas pažymėjo, kad konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ IV dalies 2 punkte numatyta, kad vykdytojui laiku neatlikus sutarties 11.1.1 punkte numatytų darbų, jis moka delspinigius – 0,02 procento nuo sutarties 11.1.4. punkte numatytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau sankcijos už nenustatyto termino praleidimą numatymas ne tik prieštarauja aiškumo kriterijui ir CK 6.258 straipsniui, bet ir patvirtina, kad pirkimo sąlygos nustato audito nepriklausomumo riziką, kadangi tokiu būdu gali būti įtakotas auditoriaus atlyginimas, o tai prieštarauja įstatymui.

Ieškovas nurodė, kad nors pirkimo objektu yra audito paslaugos projektui, kurį bendrai remia Lietuvos Respublika ir Europos socialinis fondas, tačiau pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1.1 punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti finansinės apskaitos kontrolę visus projekto vykdymo metus, o tai reiškia, kad auditorius taip pat privalės atlikti visos finansinės apskaitos, o ne dalies, susijusios su projekto vykdymu, kontrolę. Ieškovas pažymėjo, kad tokia finansinės apskaitos kontrolė nėra projekto audito paslaugų, kurios perkamos pagal ginčo sąlygas, sudėtinė dalis, todėl tokios nuostatos įtvirtinimas iš esmės neleidžia tinkamai nustatyti audito apimties bei sudaro 200 TAS, 210 TAS pažeidimą. Ieškovas nurodė, kad minėtoje sąlygoje yra numatytas iš esmės dviejų rūšių: audito ir ne audito paslaugų pirkimas, tuo tarpu audito įmonei yra draudžiama atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu tai gali turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui. Ieškovas taip pat nurodė, kad pirkimo sąlygose (pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ III dalis) yra numatytas apmokėjimas tik už audito paslaugų atlikimą, tačiau jose nėra numatyta, kad ne audito paslaugos apmokamos atskirai, o vienos rūšies paslaugų apmokėjimas nesusijęs su kitos rūšies paslaugų apmokėjimu. Ieškovas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ III dalyje yra kalbama apie bendrą paslaugų kainą ir kad visa tai prieštarauja draudimui nustatyti neapibrėžtas sąlygas dėl auditoriaus atlyginimo bei prieštarauja nuostatai, jog atlyginimui už audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už suteiktas kitas paslaugas.

Ieškovas nurodė, kad pirkimo sąlygose nėra įtvirtintos visos užsakovo pareigos audito metu, o būtent – pareiga atsakyti už tai, kad vykdant projektą, dėl kurio perkamos paslaugos, būtų užkirstas kelias apgaulei, klaidoms ir įstatymų bei kitų teisės norminių aktų pažeidimams, ir taip pat neatkreiptas dėmesys į tai, kad atlikus auditą išlieka neišvengiama rizika, jog kai kurie reikšmingi informacijos iškraipymai liks neatskleisti vykdytojo. Ieškovo nuomone, pasirašius atsakovo pateiktą sutarties projektą būtų pažeidžiamas proporcingumo principas, kadangi jis pažeidžia atsakomybės už atsiradusius iškraipymus paskirstymą tarp šalių. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo atsakymas į pretenziją parodo atsakovo nuomonę dėl pirkimo objekto - konkursu perkamos ne audito paslaugos, o vienas iš galimų šių paslaugų rezultatų - modifikuota išvada, išskyrus atsisakymą pareikšti nuomonę, ir ši išankstinė nuostata dėl audito rezultato laikytina varžančia auditoriaus nepriklausomumą, toks vertinimas taip pat neatitinka audito, kaip proceso, kurio metu formuojama ir rezultate atitinkamu būdu pareiškiama arba atsisakoma pareikšti auditoriaus nuomonė apie audito objektą, sampratos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad auditorius, teikdamas išvadą, pareiškia savo nuomonę apie audituojamą dalyką, audito tikslas yra įgalinti auditorių pareikšti nuomonę apie tai, ar finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais parengta pagal nustatytus finansinės atskaitomybės reikalavimus, auditas turi apribojimų, kurie daro poveikį auditoriaus galimybėms aptikti reikšmingus iškraipymus, auditas nesuteikia užtikrinimo, jog finansinėje atskaitomybėje nėra reikšmingų iškraipymų, ir auditorius yra atsakingas už nuomonės apie audituojamą dalyką pareiškimą ir pateiktą išvadą, o įmonės vadovybė - už teisingos finansinės atskaitomybės parengimą ir pateikimą pagal galiojančius reikalavimus, todėl atliktas auditas neperkelia ir negali perkelti auditoriui atsakomybės už audituojamo objekto teisingumą. Dėl to, ieškovo nuomone, pirkimo sąlygų 2 priedo „Pirkimo techninė užduotis“ prieduose pateikti ataskaitų projektai turi būti vertinami tik kaip pavyzdiniai teikiant besąlyginę arba modifikuotą išvadą, išskyrus atsisakymą pareikšti nuomonę, kuris turi būti pateikiamas pagal TAS nuostatas, todėl pirkimo sąlygos turi būti papildytos, nurodant užsakovo pareigą atsakyti už tai, kad vykdant projektą, dėl kurio perkamos paslaugos, būtų užkirstas kelias apgaulei, klaidoms, įstatymų bei kitų teisės norminių aktų pažeidimams ir tai, kad atlikus auditą išlieka neišvengiama rizika, jog kai kurie reikšmingi informacijos iškraipymai liks neatskleisti vykdytojo.

Ieškovas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ VII dalies 1.6 punktas numato užsakovui galimybę nutraukti sutartį, jei vykdytojo garantas negali įvykdyti savo įsipareigojimų, tačiau tokia nuostata, ieškovo nuomone, pažeidžia auditoriaus nepriklausomumą, kadangi galėjimas vykdyti sutartį ir teikti audito paslaugas siejamas su šalutinėmis ir nuo auditoriaus valios nepriklausomomis aplinkybėmis, t. y. garanto mokumu, todėl ši nuostata keistina, numatant auditoriui galimybę pakeisti garantą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 17 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo UAB „Sostinės auditoriai“ atsakovui VšĮ Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrui 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisti iš ieškovo UAB „Sostinės auditoriai“ valstybei 12 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas atmetė ieškovo ieškinio argumentą dėl terminų pirkimo sąlygose nenurodymo ir reikalavimą pripažinti tai neteisėtu kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog neaiškumai dėl ieškiniu ginčijamų terminų ieškovui kilo gavus iš atsakovo pirkimo sąlygas, todėl jis 2006 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti, kokie yra auditoriaus ataskaitų pateikimo terminai, per kiek laiko iki ataskaitų pateikimo užsakovas įsipareigoja pateikti duomenis vykdytojui ir t.t., o atsakovas, atsakydamas į ieškovo prašymą, 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-1143 nurodė, kad auditoriui reikės patikrinti ir patvirtinti ne mažiau kaip 4 tarpinius ir 1 galutinį mokėjimo prašymą; mokėjimo prašymų pateikimo terminas – per 10 dienų ketvirčiui pasibaigus, o ataskaitų – per 30 dienų laikotarpiui pasibaigus. Teismas pažymėjo, kad, nepaisant to, jog tokiu atsakymu atsakovas iš esmės nurodė ir paaiškino tik mokėjimo prašymų, kuriuos turės tikrinti bei vertinti auditorius, pateikimo terminus, tačiau apie auditoriaus ataskaitų paruošimo ir pateikimo terminus bei dokumentų, būtinų auditui atlikti, pateikimo terminus arba bent jau tam tikras jų ribas, galima spręsti iš sisteminio visų viešo pirkimo dokumentų aiškinimo, be to, dėl konkrečių terminų perkančioji organizacija su konkursą laimėjusiu tiekėju galėjo susitarti vėliau, pasirašydama pirkimo sutartį, kadangi aiškių terminų nurodymas pirkimo sąlygose dėl įvairių objektyvių galėjo būti neįmanomas. Dėl to, teismo nuomone, šių terminų nebuvimas pirkimo sąlygose, juo labiau esant aiškiems mokėjimo prašymų bei auditoriaus ataskaitų dėl jų pateikimo terminams, negali būti laikomas teisės aktų, o taip pat ieškovo minimo auditoriaus nepriklausomumo principo pažeidimu.

Teismas nurodė, kad konkurso sąlygose yra nurodyta projekto, kuriam perkamos audito paslaugos trukmė: nuo 2006 m. gegužės 5 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., taip pat ir pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ II dalies 1.5. punkte nurodyta, jog auditą visus projekto vykdymo metus iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. vykdo ta pati institucija, III dalies „Atsiskaitymo sąlygos ir tvarka“ numatyta, kad tiekėjas (audito įmonė) pateikia sąskaitas 2006 m. spalio 30 d. ir 2007 m. rugpjūčio 30 d., kurios apmokamos per 120 darbo dienų. Teismo nuomone, šių pirkimo sąlygų nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, jog visas projektas, kuriam buvo perkamos audito paslaugos, turi būti užbaigas iki 2007 m. rugpjūčio 31 d., todėl ir dokumentų auditoriui pateikimo, auditoriaus tarpinių bei galutinės ataskaitų, išvadų pateikimo bei kiti su pirkimo sutarties vykdymu susiję terminai turėjo varijuoti šiose ribose, atsižvelgiant į jau minėtus mokėjimo prašymų ir ataskaitų pateikimo terminus, detalizuotus atsakovo 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-1143, bei pačios sutarties šalims sudarant pirkimo sutartį, juos individualiai aptariant priklausomai nuo situacijos ir įvairių objektyvių aplinkybių.

Teismas pažymėjo, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartis savo esme yra civilinė sutartis, kuriai taikomos Civilinio kodekso normos, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita, o CK 6.53 straipsnio antroji numato, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas - tokiais atvejais jis turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Teismas, atsižvelgdamas į šią nuostatą ir į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymas, kaip specialus ginčo santykiams taikytinas teisės aktas, nenustato ko kita, konstatavo, kad net ir pirkimo sąlygose konkrečiai nesant nurodytai dokumentų gavimo, ataskaitų paruošimo bei pateikimo datai ar terminui, šie veiksmai galėtų ir turėtų būti atlikti per protingą terminą, sudarant sąlygas auditoriui įvykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, tuo pačiu laikantis minėto projekto, kuriam yra perkamos audito paslaugos, termino, perkančiosios organizacijos paaiškinime detalizuotų terminų bei laikotarpių, o taip pat atsižvelgiant į teikiamų audito paslaugų pobūdį, sudaromos sutarties esmę ir pobūdį. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdant viešą pirkimą gali būti objektyviai neįmanoma iš anksto žinoti konkrečius atitinkamų tarpinių bei galutinių įsipareigojimų, sudarančių pirkimo objektą, įvykdymo terminus bei datas, nes jos gali keistis priklausomai nuo daugelio aplinkybių, sudarant sandorio šalims galimybę susitarti pirkimo sutartyje dėl konkrečių terminų ar taikyti protingo termino standartą bei esant reikalui juos koreguoti. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio pirmosios dalies 14 punktas numato, kad pirkimo dokumentuose pateikiamos tik siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas, o tai reiškia, kad pirkimo sąlygose gali būti nenurodytos tam tikros būsimos pirkimo sutarties nuostatos, nekeičiančios sutarties esmės. Teismas nurodė, kad atsakovas 2006 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. S-1143, atsakydamas į ieškovo 2006 m. rugsėjo 6 d. prašymą, nurodė, kad prie konkurso sąlygų pateiktas sutarties pavyzdys yra rekomenduotinas, bet neprivalomas, tuo pačiu palikdamas galimybę perkančiajai organizacijai ir konkurso laimėtoju susitarti dėl galutinių pirkimo sutarties sąlygų, paliečiančių organizacinius, techninius ir kitus panašius klausimus, susijusius su sutarties vykdymu. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju konkretaus termino vienokiam ar kitokiam iš pirkimo sutarties kylančiam įsipareigojimui įvykdyti apibrėžimas pirkimo sutartyje negali būti laikomas pirkimo sąlygų pakeitimu, tuo labiau, kai bendros projekto vykdymo ribos laike yra aiškios, apibrėžtos ir nekeičiamos. Teismas pažymėjo, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio šeštosios dalies 5 punktas numato, kad pirkimo sutartyje turi būti nustatyti prievolių įvykdymo terminai, tačiau toks reikalavimas imperatyviai nėra numatytas nei pirkimo sąlygoms, nei pirkimo sutarties projektui, kadangi vykdant pirkimą tokie terminai dažnai dar nebūna aiškūs ir žinomi, ir dėl jų susitariama vėliau – sudarant su konkurso laimėtoju pirkimo sutartį.

Teismas nurodė, kad nors, ieškovo teigimu, nenurodžius jo minėtų terminų, būtų problemiška taikyti nuostatas dėl atsakomybės už prievolės įvykdymo termino praleidimą, šalys, sudarydamos pirkimo sutartį, galėtų susitarti dėl konkrečių terminų ar vadovautis protingais terminais sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, ir, esant aiškiam galutiniam projekto terminui, jo ribose disponuoti savo teisėmis, o esant vienokiems ar kitokiems tų teisių pažeidimams – imtis atitinkamų teisių gynimo būdų, kurių taikymo pagrįstumas, esant ginčui, galėtų būti sprendžiamas teismo tvarka.

Teismas sutiko su atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentu, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepaaiškino ir neįrodė, kokiu būdu terminų nenurodymas pirkimo sutartyje gali pažeisti auditoriaus nepriklausomumo principą, įvirtintą Audito įstatymo 4 straipsnio pirmojoje dalyje, kurio turinį ir esmę sudaro auditoriaus nešališkumas, nepavaldumas, autonomiškumas bei nepriklausomumas nuo kliento, užsakovo ir audituojamos įmonės.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo ieškinio argumentą, kad aplinkybė, jog konkurso sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ II dalies 1.1. punkte numatyta, kad vykdytojas įsipareigoja atlikti finansinės apskaitos kontrolę visus projekto vykdymo metus, reiškia, jog auditorius be audito paslaugų turės teikti ir ne audito paslaugas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į konkurso sąlygų ir jų priedų nuostatas, į bendrą atsakovo organizuoto konkurso paskirtį, pobūdį ir tikslą, nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija ketino pirkti kokias nors kitas, negu audito, paslaugas konkrečiam projektui, kurį remia Lietuvos Respublika ir Europos socialinis fondas, t. y. kitas, negu nurodytos pavyzdinėje pasiūlymo formoje (konkurso sąlygų 1 priedas) ir detalizuotos konkurso sąlygų 2 priede „Pirkimo objekto techninė užduotis“ audito paslaugas ir kurios galėtų būti įvardintos kaip ne audito paslaugos bei apimti visos perkančiosios organizacijos finansinės apskaitos, visų perkančiosios organizacijos finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą, sudarymą ir kontrolę, kaip teigia ieškovas. Teismas pažymėjo, kad pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ 1.1 punkte kalbama apie finansinės apskaitos kontrolę, apimančią finansinio biudžeto vykdymą, išlaidų tikslingumą ir atitikimą veikloms visus vykdomo projektu, kuriam yra perkamos audito paslaugos, t. y. nuo sutarties pasirašymo iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Teismo nuomone, šiuo atveju yra turima dėmesyje tik tam tikrų konkrečių finansinės apskaitos elementų, betarpiškai susijusių su vykdomu projektu, – išlaidų tikslingumo, atitikimo veikloms ir pan., kontrolė, ir tik kiek tai yra būtina, kad auditorius galėtų patikrinti ir įvertinti projekto vykdytojo mokėjimo prašymus, pateikti motyvuotas ataskaitas ir išvadas, nes priešingu atveju, nesuteikus galimybės auditoriui susipažinti su finansine apskaita, kontroliuoti ją auditorių dominančiais aspektais, būtų iš esmės apsunkintas ar neįmanomas audito paslaugų suteikimas bei viešo pirkimo tikslų pasiekimas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovo ginčijamame sutarties projekto II dalies 1.1. punkte yra kalbama ne apie audituojamos įmonės finansinės apskaitos vykdymą, finansinės atskaitomybės rengimą ir tvarkymą, kurį pagal Audito įstatymo 28 straipsnio antrąją dalį yra draudžiama atlikti auditoriui, atliekančiam tos įmonės auditą, o yra kalbama apie jau esamos finansinės apskaitos ir ją sudarančių dokumentų patikrinimą bei kontrolę, kiek tai būtina tarpiniams ir galutiniam mokėjimo prašymams projekto vykdymo metu patikrinti ir įvertinti bei atitinkamoms ataskaitoms parengti. Teismas nurodė, kad iš pirkimo objekto techninėje užduotyje apibrėžtos perkamų audito paslaugų apimties matyti, jog finansinės apskaitos ir ją sudarančių dokumentų kontrolė turi būti atliekama tik toje apimtyje, kiek tai yra būtina paramos sutarties ir konkretaus projekto vykdymo tinkamumui patikrinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog į pirkimo sutarties projektą buvo įtrauktos kokios nors kitos, negu apibrėžtos pirkimo objekto techninėje užduotyje, perkamos ne audito paslaugos, išeinančios už pirkimo objekto ribų.

Teismas pažymėjo, kad Audito įstatymo 2 straipsnio 13 punkte įtvirtintas finansinės atskaitomybės apibrėžimas patvirtina, kad audito atlikimas neįmanomas nepatikrinus finansinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu ir yra sudaroma finansinė atskaitomybė, todėl nagrinėjamu atveju į sutarties projektą įtrauktas 1.1. punktas, kuriame kalbama apie finansinės apskaitos kontrolės atlikimą, laikytinas perkamas audito paslaugas detalizuojančia, o ne naują paslaugą apibrėžiančia sąlyga, kaip ir kiti sutarties projekto 1 punkte numatyti vykdytojo įsipareigojimai, dėl to ieškovo argumentas negali būti laikomas pagrįstu ir reikalavimas šio argumento pagrindu negali būti tenkintinas.

Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad pirkimo sutarties projekte yra nepagrįstai neišskirti audito ir ne audito paslaugų įkainiai, mokama už abi paslaugas kartu, o tai pažeidžia nepriklausomo apmokėjimo už audito ir ne audito paslaugas principą. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ III dalies 2 punkte buvo planuojama numatyti bendrą sutartyje nurodytų paslaugų, kurias turėjo suteiki vykdytojas (auditorius), kainą, todėl laikytina, jog šiame punkte turėjo būti įrašyta bendra viešą pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymo, pateikto pagal pirkimo sąlygų 1 priedo pavyzdinę formą (lentelę), kaina su PVM. Teismas taip pat nurodė, kad konkurso laimėtojo UAB „Tezaurus auditas“ pateiktame pasiūlyme bendra šios bendrovės pasiūlytų paslaugų kaina su PVM buvo nurodyta – 5 000 Lt, tokia kaina buvo nurodyta su šiuo tiekėju sudarytos 2006 m. spalio 11 d. tiekimo sutarties III skyriaus 2 punkte. Teismas pažymėjo, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio trečiąją dalį sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad viešu pirkimu buvo perkamos tik atitinkamos tiekėjo nurodytos kainos audito paslaugos, nurodytos pirkimo sąlygų 1 priede (tiekėjo pasiūlyme) ir 2 priede, o pirkimo sutarties projekte buvo planuojama kaip tik įrašyti tą perkamų paslaugų bendrą kainą, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju buvo padaryti kokie nors pažeidimai, tuo labiau, kad jau konstatuota, jog buvo perkamos tik audito paslaugos, ir apie ne audito paslaugas nėra kalbama.

Teismas atmetė ieškovo ieškinio argumentą, jog pirkimo sąlygos turėjo būti papildytos, nurodant užsakovo pareigą atsakyti už tai, kad vykdant projektą, dėl kurio perkamos paslaugos, būtų užkirtas kelias apgaulei, klaidoms ir įstatymų bei kitų teisės norminių aktų pažeidimams ir tai, kad atlikus auditą išlieka neišvengiama rizika, jog kai kurie reikšmingi informacijos iškraipymai liks neatskleisti vykdytojo. Teismas nurodė, kad imperatyvūs Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, juos įtvirtinančios imperatyvios teisės normos, viešųjų pirkimų principai yra savaime taikytini kiekvienam pirkimui, todėl jų neįtraukimas, neperrašymas į pirkimo sutartį jokios įtakos jų veikimui, galiojimui viešo pirkimo dalyvių (tiekėjų, perkančiosios organizacijos) pareigų atžvilgiu neturi, nes net ir neįtraukus perkančiosios organizacijos įsipareigojimo laikytis teisės aktų reikalavimų ir principų, toks įsipareigojimas vis tiek egzistuotų. Teismas pažymėjo, kad tas pats pasakytina ir apie perkančiosios organizacijos atsakomybę už teisingos finansinės atskaitomybės parengimą bei pateikimą pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus, apie kurią kalba ieškovas, ir kuri yra įtvirtinta Buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose teisės aktuose, ir kuri, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, negali būti perkeliama jokiam kitam subjektui, įskaitant audito įmonę, todėl šios nuostatos neįtraukimas į pirkimo sutartį nepažeistų atsakomybės už galimus iškraipymus ar kitus pažeidimus pasiskirstymo tarp šalių. Teismas, atsižvelgdamas į pirkimo sutarties projekto turinį, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog yra siekiama iškreipti minėtus auditoriaus veiklos bei atsakomybės ribų principus, tuo tarpu ieškovo nurodytos nuostatos, jog vykdant projektą perkančioji organizacija užtikrins, kad būtų užkirtas kelias apgaulei, klaidoms ir įstatymų bei kitų teisės norminių aktų pažeidimams ir pan., neįtraukimas į pirkimo sutartį, nepaneigia tokios perkančiosios organizacijos pareigos buvimo.

Teismas atmetė ieškovo ieškinio argumentą, kad pirkimo sąlygose buvo nepagrįstai nenumatyta auditoriaus galimybė atsisakyti pareikšti nuomonę, kad toks atsisakymas pagal pirkimo sutarties projekto IV dalies 2 punktą ir VII dalies 1 punktą yra prilyginamas sutarties pažeidimui ir dėl to auditoriui ne tik neatlyginama už jokias suteiktas paslaugas, bet ir iš jo išieškomi patirti nuostoliai. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ IV dalies 2 punkte numatytas delspinigių mokėjimas už darbų neatlikimą laiku, o VII dalies 1 punktas numato galimybę perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį, kai vykdytojas nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, ir iš šių nuostatų negalima daryti išvados, jog pirkimo sutartis įtvirtina draudimą auditoriui atsisakyti pateikti nuomonę, kadangi jos tik bendrai sureguliuoja šalių atsakomybės pagal sutartį klausimus. Teismas nurodė, kad Audito įstatymo 31 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte numatyta, kad auditoriaus nuomonė gali būti teigiama, sąlyginė, neigiama arba, jeigu auditorius negali pareikšti nuomonės,– atsisakymas pareikšti nuomonę, ir gramatinis bei lingvistinis šios įstatymo normos aiškinimas leidžia teigti, jog auditoriaus atsisakymas pareikšti nuomonę taip pat yra auditoriaus nuomonės plačiąja prasme išreiškimas. Teismas pažymėjo, kad auditoriaus teisė atsisakyti pareikšti savo nuomonę egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji būtų numatyta pirkimo sutartyje.

Teismas atmetė ieškovo ieškinio argumentą, kad atsisakymas pateikti nuomonę dėl audituojamo dalyko būtų prilygintas sutarties pažeidimui, sukeliančiam auditoriui neigiamas turtines sankcijas. Teismas pažymėjo, kad, jeigu auditoriaus atsisakymas pateikti nuomonę ir įvykdyti savo prisiimtą pagal pirkimo sutartį įsipareigojimą būtų niekuo nepagrįstas, nemotyvuotas, nesuprantamas, tai paslaugos, kurių buvo pagrįstai tikėtasi, negavusi šalis įgytų teisę reikšti atitinkamas pretenzijas sutartinę prievolę neįvykdžiusiam auditoriui; kitokios pasekmės iškiltų tuo atveju, jeigu auditorių atsisakyti pateikti nuomonę paskatintų nuo jo nepriklausančios aplinkybės (force majeure), jei nuomonė negalėtų būti pareikšta ne dėl auditoriaus kaltės ir pan. Todėl teismas konstatavo, kad pripažinti, jog auditoriaus atsisakymas pateikti nuomonę automatiškai užtrauktų neigiamas turtines pasekmes bei auditoriaus atsakomybę, negalima. Teismas nurodė, kad pirkimo sutarties projekto analizė leidžia teigti, jog sutarties nutraukimas yra įmanomas ir šalims neprivalant atlyginti kitos šalies patirtų nuostolių, t. y. neiškilus auditoriui kokių nors neigiamų sankcijų. Teismas pažymėjo, kad kiekviena sutarties vykdymo situacija būtų individuali, tuo tarpu, sistemiškai išanalizavus šalių atsakomybės sureguliavimą pirkimo sutarties projekte, teigti, jog jo nuostatos pažeidžia auditoriaus teises, yra jam nepalankios, pažeidžia šalių atsakomybės pusiausvyrą, paneigia auditoriaus teisę be neigiamų sankcijų atsisakyti pateikti nuomonę, negalima.

Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo ieškinio reikalavimą pakeisti pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ VII dalies „Sutarties nutraukimas“ 1.6 punktą. Teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia teisę perkančiajai organizacijai pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Teismas nurodė, kad nagrinėjamo viešo pirkimo atveju tiekėjo pateikto pasiūlymo galiojimas turėjo būti užtikrintas banko ar draudimo bendrovės garantija, o pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ V dalyje „Sutarties įvykdymo garantija“ buvo įtvirtintas garanto įsipareigojimas užsakovui sumokėti sutarties įvykdymo garantijoje nurodytą sumą, esant tam tikroms aplinkybėms. Teismo nuomone, perkančioji organizacija, norėdama užtikrinti tinkamą auditoriaus prievolių pagal pirkimo sutartį vykdymą, turi teisę reikalauti ir pasinaudoti atitinkamomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, t. y. pačiam vykdytojui nevykdant sutarties pasinaudoti garanto teikiamomis garantijomis, tuo tarpu pirkimo sutarties projekto sąlyga, suteikianti teisę perkančiajai organizacijai nutraukti pirkimo sutartį, kai ir vykdytojo garantas negali įvykdyti savo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai, negali būti laikoma neteisėta, nes tiek auditoriui, tiek ir jo garantui nevykdant prievolių perkančiajai organizacijai, yra pagrindas kalbėti apie esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį su prievolės nevykdančia ir jo teisėtų lūkesčių nepateisinančia šalimi. Teismas pažymėjo, kad ši teisė negali būti ribojama, draudimas perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį, esant sutarties pažeidimui, iš esmės prieštarautų šalių lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, protingumo ir kitiems teisės principams bei Civilinio kodekso normoms, reguliuojančioms sutartinių prievolių neįvykdymo teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kokiu būdu perkančiosios organizacijos teisė nutraukti sutartį tiek auditoriui, tiek ir jo garantui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, pažeidžia ar riboja auditoriaus teises ir interesus ar teisės normas, o aplinkybė, kad pirkimo sutarties projekte nenumatyta galimybė vykdytojui pakeisti garantą, nereiškia, jog tokia galimybė negalėtų būti numatyta pirkimo sutartyje ar dėl jos šalys negalėtų susitarti sutarties vykdymo metu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Sostinės auditoriai“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Iš ieškiniu ginčijamo atsakovo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo akivaizdu, kad atsakovas visus siūlymus laikė iš esmės negalimais, nors tokio sprendimo motyvų ir nenurodė, o teismas ieškinio reikalavimus atmetė iš esmės ne dėl jų nesuderinamumo su pirkimo sąlygomis. Jei iki teismo ieškovui būtų pateiktas toks jo reikalavimų įvertinimas kokį jį išdėstė teismas, ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio pirmosios dalies, 270 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas, įpareigojančias teismą sprendime įvertinti visus įrodymus, išdėstyti argumentus dėl kai kurių iš jų atmetimo, konstatuoti nustatytas ir nenustatytas aplinkybes, kadangi teismas neaptarė ieškinyje nurodyto procesinės teisės normos – Viešųjų pirkimų įstatymo 121 straipsnio penktosios dalies nuostatų – pažeidimo. Teismas netinkamai aiškino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, apibrėžiančias pirkimo sąlygų privalomumą ir neįvertino terminų nenustatymo grėsmės auditoriaus nepriklausomumui:Termino nenurodymas neleidžia planuoti audito, todėl pirkimo sąlyga dėl terminų apibrėžia pirkimo objektą, o ne neesmines pirkimo sąlygas;Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustačius ieškinyje nurodytų terminų, auditoriaus nepriklausomumas nepažeidžiamas. Ieškinyje nurodytų paslaugų atlikimo terminų neapibrėžimas, įvertinant pirkimo sąlygas, kelia grėsmę auditoriaus nepriklausomumui, nes auditorius negali planuoti audito bei nėra tikras dėl apmokėjimo, kadangi yra galimybė nutraukti sutartį dėl iš anksto neapibrėžto termino ar su juo susijusios perkančiosios organizacijos nurodymo nesilaikymo.Teismo motyvas dėl galimybės susitarti su konkursą laimėjusiu asmeniu kitaip, nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, nepriklausomai nuo tokio susitarimo objekto yra nepagrįstas, kadangi pirkimo sąlygose buvo pateiktos ne pagrindinės sutarties nuostatos, o sutarties projektas, o sudaromos sutarties nuostatos negali skirtis nuo buvusiųjų projekte. Termino apibrėžimas yra galimas nurodant laikotarpį, kadangi terminas gali būti nurodomas ne tik kalendorine data, tačiau ir dienų skaičiumi ar kitu laikotarpiu, skaičiuojamu nuo atitinkamo įvykio. Dėl to teismo išvada, kad tokių laikotarpių iš anksto numatyti negalima, nepagrįsta. Teismas iš esmės netinkamai aiškino teisės normas, apibrėžiančias audito ir ne audito paslaugas ir nepagrįstai neatskyrė šių paslaugų:Iš pirkimo sąlygų galima išskirti dvi perkamų paslaugų grupes - perkančiosios organizacijos finansinės apskaitos kontrolės vykdymą projekto vykdymo metais ir tam tikrų perkančiosios organizacijos teikiamų mokėjimo prašymuose esančių deklaracijų apie išlaidų pagrįstumą ir jų apskaitymo, dokumentavimo tinkamumo patvirtinimą. Finansinės apskaitos kontrolė specialiuosiuose auditą apibrėžiančiuose teisės aktuose yra vertinama kaip ne audito paslauga, kuri negali būti laikoma detalizuojančia mokėjimo prašymų teisingumo patvirtinimo, o auditu laikomas įmonės finansinės atskaitomybės patikrinimas ir išvados pateikimas.Audito ir ne audito paslaugų teikimas tuo pačiu metu, kai jas teikia tas pats subjektas, nėra galimas, kadangi audito ir ne audito paslaugų teikimas kartu reikštų iš esmės savo darbo peržiūrėjimą, o tai prieštarautų pagrindiniam audito paslaugų teikimo principui – auditoriaus nepriklausomumui.Teismas turėjo pripažinti neteisėta pirkimų sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ III dalį ta apimtimi, kuria nenumatytas atskiras ir vienas nuo kito nepriklausantis apmokėjimas už audito ir ne audito paslaugas, kadangi 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijų Dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių nepriklausomumo ES Papildymo A dalies (Sistema) 5 dalis (Viešas įkainių atskleidimas) nurodo aiškiai išskirti ir viešai deklaruoti audito ir ne audito paslaugų įkainius.Teismas iš esmės neteisingai aiškino auditoriaus atsisakymo pareikšti nuomonę instituto turinį ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsisakyti pareikšti nuomonę auditorius galės, nors tokia jo teiktinos išvados rūšis nenurodoma pirkimo dokumentuose. Teisės aktais reglamentuotas auditoriaus atsisakymas pareikšti nuomonę yra tada, kai tam tikras objektyviai esančias aplinkybes, ypač susijusias su jo nepriklausomumu, auditorius įvertina kaip tokias, kurios neleidžia pareikšti nuomonės apie finansinę atskaitomybę. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, nenumatydama galimybės auditoriui atsisakyti pareikšti nuomonę, iš anksto nurodė siekiamą paslaugų rezultatą, už kurį būtų apmokama, t. y. tik tam tikros rūšies nuomonės pareiškimą, o toks konkretaus priimtino audito rezultato nurodymas pažeidžia auditoriaus nepriklausomumo principą.Teismo motyvai dėl garanto keitimo nepagrįsti. Pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ VII dalies 1.6 punktas numatė atskirą ir savarankišką sutarties nutraukimo atvejį - kai vykdytojo garantas, negali vykdyti savo įsipareigojimų. Ši nuostata leistų paslaugų gavėjui nutraukti sutartį tuomet, kai jos vykdytojas pažeidimų nepadarė. Teismo nurodyta šalių susitarimo laisvė viešųjų pirkimų atveju yra apribota, nes šalys negali nukrypti nuo pirkimo sąlygų. Be to, sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo tvarka ir sąlygos yra sutarties dalis, o pareiga pateikti tinkamą vykdymo užtikrinimą yra viena iš šalies pareigų, kurios nevykdymas gali būti vertinamas, kaip sutarties pažeidimas, ar, jei vykdytojas pasirinko ir pagal pirkimų sąlygas pateikė užsakovui netinkamą prievolių užtikrinimą,– tos sutarties įvykdymo trūkumas, kuris šalinamas CK 6.208 straipsnio nustatyta tvarka.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras nurodo, kad su ieškovo UAB „Sostinės auditoriai“ apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas VšĮ Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras 2006 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą audito paslaugoms projektui „Kaimo turizmo verslo organizatoriaus mokymo programos rengimas“, kurį bendrai remia Lietuvos Respublika ir Europos socialinis fondas, pirkti (pirkimo Nr. 43233). Ieškovas UAB „Sostinės auditoriai“ 2006 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi elektroniniu paštu į atsakovą, prašydamas atsiųsti šio viešo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas ir įtraukti ieškovą į tiekėjų, kuriems bus pateiktas konkurso detalios sąlygos, sąrašą. Ieškovas 2006 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsakovui prašymą paaiškinti ir pakeisti konkurso sąlygas, į kurį atsakovas atsakė 2006 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-1143. Ieškovas 2006 m. rugsėjo 11 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl viešojo pirkimo konkurso būdu sąlygų , kuri atsakovo 2006 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-1178 buvo atmesta. Viešojo pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu laimėtoju buvo pripažintas konkurso dalyvis UAB „Tezaurus auditas“, su kuriuo 2006 m. spalio 11 d. buvo sudaryta audito paslaugų teikimo sutartis, nurodant paslaugų pirkimo kainą – 5 000 Lt.

Teisėjų kolegija, aiškindama ir taikydama teisės normas, pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Viešojo pirkimo dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai bei patikslinimai (Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. 20 d.). Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnyje nustatyti reikalavimai supaprastinto atvirtojo konkurso pirkimo dokumentams, o 18 straipsnyje – reikalavimai viešojo pirkimo sutarčiai.

Pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos kaip ir sutarčių sąlygos, t.y. turi būti aiškinamos sąžiningai ir aiškinant pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu pirkimo sąlygų teksto aiškinimu. Visos pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę ir tikslą. Aiškinant pirkimo sąlygas, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos pirkimo sąlygose nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tų pirkimo prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė.

Pirkimo sąlygos negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Tai reiškia, kad imperatyvių teisės normų reikalavimai taikomi tiesiogiai pirkimo sąlygoms.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo CPK 265 straipsnio pirmosios dalies, 270 straipsnio ketvirtosios dalies netinkamo taikymo, neaptariant ieškinyje nurodyto procesinės teisės normos – Viešųjų pirkimų įstatymo 121 straipsnio penktosios dalies nuostatų – pažeidimo. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 121 straipsnio penktosios dalies reikalavimų. Atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją, sprendime vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio antrąja dalimi, 18 straipsnio šeštąja dalimi ir nurodė pretenzijos atmetimo motyvus. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pirkimo sąlygų atitikimą įstatymo reikalavimams ir konstatavo, kad pirkimo sąlygos atitiko įstatymo reikalavimus bei ieškovo teisių nepažeidžia. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmesdamas ieškinį, pagrįstai atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo neteisėtu atsakovo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo atmesta ieškovo 2006 m. rugsėjo 11 d. pretenzija, bei tinkamai taikė CPK 265 straipsnio pirmąją, 270 straipsnio ketvirtąją dalį. Pirkimo sąlygų analizė bei aiškinimas patvirtina, kad pirkimo sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, yra pakankamai tikslios bei aiškios, pirkimų dokumentų, kuriuose nurodytos pirkimo sąlygos, teksto trūkumai yra neesminiai, todėl tenkinti ieškovo pretenziją nebuvo nei būtinumo, nei pagrindo.

Pažymėtina, kad būtina skirti pirkimo sąlygų atitikimą įstatymo reikalavimams bei pakankamumą, kurie yra privalomi, nuo pirkimo dokumentų, kuriuose nurodytos pirkimo sąlygos, teksto tobulinimo bei tikslinimo, kurie yra galimi, bet ne visada privalomi.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento dėl terminų nenurodymo pirkimo sąlygose grėsmės auditoriaus nepriklausomumui. Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio, reglamentuojančio supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentus, pirmosios dalies 3 punkte nurodyta, kad pirkimo dokumentuose pateikiama informacija apie paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktuose į bylą pirkimo dokumentuose nurodyti paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminai yra pakankami ir nekelia grėsmės auditoriaus (paslaugų teikėjo) nepriklausomumui. Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia pirkimo sąlygoms, viešojo pirkimo sutarčiai bei jos vykdymui taikyti CK 6.38 straipsnį, reglamentuojantį prievolių vykdymo principus, ir CK 6.53 straipsnį, reglamentuojantį prievolių įvykdymo terminą, kai prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba neapibrėžtas. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju tik pagrindinių, esminių paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminų nustatymas pirkimo dokumentuose nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir nekelia grėsmės auditoriaus (paslaugų teikėjo) nepriklausomumui.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad teismas iš esmės netinkamai aiškino teisės normas, apibrėžiančias audito ir ne audito paslaugas bei neatskyrė šių paslaugų pagal pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas. Akivaizdu, kad audito ir ne audito paslaugų teikimas tuo pačiu metu, kai jas teikia tas pats teikėjas, nėra galimas, kadangi tai reikštų savo darbo peržiūrėjimą, kontrolę, o tai prieštarautų pagrindiniam audito paslaugų teikimo principui – auditoriaus nepriklausomumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo dokumentuose nurodytos pirkimo sąlygos, įskaitant perkamas paslaugas, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visas pirkimo sąlygas, į jų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę ir tikslą, o ne vien pažodžiui. Teisėjų kolegija pagal visas pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, jų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę ir tikslą sprendžia, kad pagal pirkimo sąlygas perkamos tik audito paslaugos ir nėra perkamos ne audito paslaugos. Tai konkrečiai patvirtina dokumentuose nurodytas pirkimo objektas – audito paslaugos projektui „Kaimo turizmo verslo organizatoriaus mokymo programos rengimas“, kurį bendrai remia Lietuvos Respublika ir Europos socialinis fondas pagal paramos sutartį Nr. ESF/2004/2.4-03-270/BPD-42/55 (t. 1, b.l. 31). Pagal pirkimo dokumentuose nurodyto pirkimo esmę bei tikslą nėra pagrindo manyti, kad perkamos ne audito paslaugos. Todėl pagal pirkimo sąlygas pirkėjas negali reikalauti iš paslaugų teikėjo teikti ne audito paslaugas, o esant tokiam nepagrįstam reikalavimui, paslaugų teikėjo (auditoriaus) teisės bei teisėti interesai būtų ginami.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad teismas turėjo pripažinti neteisėta pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ III dalį ta apimtimi, kuria nenumatytas atskiras ir vienas nuo kito nepriklausantis mokėjimas už audito ir ne audito paslaugas. Aiškinant pateiktuose į bylą pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas nustatyta, kad pagal pirkimo sąlygas nėra perkamos ne audito paslaugos, todėl pirkimo sąlygose pagrįstai ir teisingai nenumatytas paslaugų, kurios nėra perkamos, apmokėjimas.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad teismas iš esmės neteisingai aiškino auditoriaus atsisakymo pareikšti nuomonę instituto turinį ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsisakyti pareikšti nuomonę auditorius galės, nors tokia jos teiktinos išvados rūšis nenurodoma pirkimo dokumentuose. Audito įstatymo 31 straipsnio, reglamentuojančio auditoriaus išvadą, trečioji dalis numato auditoriaus atsisakymą pareikšti nuomonę, jeigu auditorius negali pareikšti nuomonės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad auditoriaus teisė atsisakyti pareikšti nuomonę egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar ji būtų numatyta pirkimo sąlygose, ir kad atmestinas ieškinio argumentas, jog atsisakymas pateikti nuomonę dėl audituojamo dalyko būtų prilygintas sutarties pažeidimui, kadangi kiekviena atsisakymo pateikti nuomonę situacija turi būti vertinama atskirai, atsižvelgiant į atsisakymo aplinkybes bei priežastis. Teisėjų kolegija, aiškindama pirkimo dokumentuose nurodytas sąlygas, sprendžia, kad šios sąlygos nedraudžia paslaugų teikėjui (auditoriui) pagrįstai atsisakyti pareikšti nuomonę ir kad pagrįstas atsisakymas nėra pirkimo sąlygų pažeidimas, sukeliantis neigiamas pasekmes paslaugų teikėjui (auditoriui). Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo sąlygos nepažeidžia pirkėjo ir paslaugų teikėjo atsakomybės pusiausvyros.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad teismo motyvai dėl garanto keitimo yra nepagrįsti. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (Viešųjų pirkimų įstatymo 30 str. 1 d., 101 str. 1 d. 15 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo sąlygų 3 priedo „Sutarties projektas“ VII dalies „Sutarties nutraukimas“ 1.6 punkto sąlyga, kai užsakovas gali nutraukti sutartį, vykdytojo garantui negalint įvykdyti savo įsipareigojimų, neprieštarauja imperatyvių įstatymo normų reikalavimams ir nepažeidžia paslaugų teikėjo teisių bei teisėtų interesų. Pažymėtina, kad pirkėjas (atsakovas) nėra atleistas nuo pareigos vykdyti pirkimo sutartį pagal CK 6.38 straipsnyje nustatytus prievolių vykdymo principus. Todėl suprantama bei aišku, kad, jei paslaugų teikėjas tinkamai vykdys pirkimo sutartį, nepriklausomai nuo garanto finansinės situacijos stabilumo pagrindo nutraukti sutartį nebus. Tai patvirtina pirkimo sąlygų aiškinimas, atsižvelgiant į visų sąlygų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę bei tikslą.

Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio paslaugų teikėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos (Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d.). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 101 straipsnio, reglamentuojančio supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentus, pirmosios dalies 14 punktą pirkimo dokumentuose pateikiama informacija apie siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausias sąlygas arba sutarties projektas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nedraudžia pirkimo sutartyje detalizuoti kai kurių pirkimo dokumentuose nurodytų sąlygų, nėra pakankamai pagrįsta, kadangi sąlygų detalizavimas (patikslinimas, papildymas) gali būti įvairus, tačiau nurodyta išvada nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimui ar pakeitimui, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kitais pagrindais. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, pirkimo esmę ir tikslą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirkimo dokumentų, kuriuose nuodytos sąlygos ginčijamos ieškiniu, teksto trūkumai nėra esminiai, netrukdo teisingai suprasti bei tinkamai aiškinti pirkimo sąlygas, kurios neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia viešojo pirkimo dalyvių teisių. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti pirkimo dokumentai yra pakankamai aiškūs bei tikslūs, kad paslaugų teikėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Pažymėtina, kad į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog pirkimo dokumentuose nurodytos sąlygos trukdė tinkamai vykdyti VšĮ Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro ir UAB „Tezaurus auditas“ 2006 m. spalio 11 d. audito paslaugų teikimo sutartį bei pažeidė paslaugų teikėjo teises bei teisėtus interesus.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstais ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovo išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus nėra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovui išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai tik apie atsakovo išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (t. 1, b. l. 109, 110), kad pirmosios instancijos teismas sumažino priteistino iš ieškovo atsakovui išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo dydį ir kad išlaidos advokato pagalbai skirtingų instancijų teismuose apmokėti negali būti tapatinamos.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 79, 88, 92, 96 straipsnių reikalavimus priteistina iš atsakovo valstybei 6 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės auditoriai“ (įmonės kodas 125253172) valstybei 6 Lt (šešis litus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

Teisėjai Kazys KailiūnasGintaras PečiulisVigintas Višinskis