Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Bielskės, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo D. Š. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 4 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį, t. y., kad jis parengė labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jos tolimesnio neteisėto laikymo, gabenimo Lenkijos Respublikos teritorija ir, neturint leidimo, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki nurodytinos ateityje vietos Lietuvos Respublikoje, turint tikslą šias medžiagas platinti, nusikalstamas veikas ir pasitelkdamas bendrininką – vykdytoją E. K. (K.) (buvusi pavardė – M.), joms vadovavo, dalyvaudamas jų padaryme kaip organizatorius, o būtent:

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. Š. laikinai sulaikytas 2025 m. balandžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi D. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesne šio teismo, vėliau Kauno apygardos teismo nutartimis buvo pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo D. Š. gynėja skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį, kuria kaltinamajam D. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių laikotarpiui ir skirti kaltinamajam užstatą, intensyvią priežiūrą ir / ar kitas suderinamas kardomąsias priemones.

4.4. Gynėja taip pat nesutinka su teismo argumentais, kuriais kardomosios priemonės suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas, remiantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Vien tai, kad reiškiamas kaltinimas dėl nusikalstamų veikų pagal konkretų baudžiamojo įstatymo straipsnį, padarytų organizuota grupe, nepatvirtina, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas nėra baigtas, išvados, ar inkriminuojamos veikos buvo įvykdytos ir kokiomis aplinkybėmis, dar nepadarytos. Argumentai, kad kaltinamasis galimai gyvena iš nusikalstamu būdu gautų pajamų, bylos duomenimis nepagrįsti. Kaltinamąjį, kaip asmenį, charakterizuojantys duomenys nerodo, kad, paleistas iš suėmimo, jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Duomenų, kad kaltinamasis rengtųsi, ruoštųsi, planuotų daryti kokį nors nusikaltimą, byloje nėra.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė suimto kaltinamojo gynėjos skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. Š. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo gynėjos skundo argumentus, sprendžia, jog Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria D. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Be to, šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos analizuojami ir vertinami tik tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad D. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir kardomosios priemonės taikymui.

8. D. Š. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, už kurias baudžiamuoju įstatymu numatytos didesnės negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

9. Kauno apygardos teismas kardomąją priemonę – suėmimą D. Š. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t. y. remiantis pagrįstu spėjimu, prielaida, kad suimtasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

11. D. Š. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu, jų gabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, turint tikslą šias medžiagas platinti, organizavus jų gabenimą. Už šių labai sunkių nusikaltimų padarymą baudžiamuoju įstatymu įtvirtintos tik griežtos, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, o ši aplinkybė, turint omenyje, kad D. Š. kaltinamas ne vieno nusikaltimo padarymu, gali lemti asmens galimo pasislėpimo nuo proceso riziką. Nors minėtų veikų pobūdis, gresianti bausmė, kaip pagrįstai nurodo ir kaltinamojo gynėja, negali būti lemiamu kriterijumi, tačiau nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje D. Š. pareikšto kaltinimo turinys bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo klausimą.

12. Svarstydamas dėl tolesnio suėmimo taikymo tikslingumo, apygardos teismas atsižvelgė ne tik į bausmės už D. Š. inkriminuojamus nusikaltimus griežtumą – teismas galimo pasislėpimo rizikos realumą įžvelgė, kartu analizuodamas ir duomenis apie kaltinamojo socialinius, ekonominius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas pagrįstai suabejojo kaltinamojo socialinių, ekonominių ryšių tvirtumu. Nors kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, kurioje gyvena kartu su mama, draugę, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y. jis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais, tačiau šios kaltinamojo gynėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, nors ir yra svarbios, vertinamos kitų bylos duomenų kontekste. Bylos duomenimis, kaltinamasis nevedęs, vaikų, išlaikytinių, o taip pat turtinių įsipareigojimų neturi, nuo 2013 m. niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Todėl jo ryšiai su Lietuvos Respublika nelaikytini tokiais, kurie galėtų sulaikyti kaltinamąjį nuo bandymo bėgti (slėptis) nuo teismo. Šiuo aspektu pagrįstai įvertintinas ir kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų tarptautinis pobūdis, taip pat duomenys apie lankymąsi užsienio valstybėje, tai, kad užsienyje turi gyvenantį draugą, iš to sprendžiant, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kuriais gali būti pasinaudota. Pabrėžtina, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje nėra detalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių būtų galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Konkrečiu atveju, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog galimai tokius ryšius kaltinamasis turi. Tai, kad asmuo iki sulaikymo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat mažina siekio turėti legalių pajamų, kaip požymio, menkinančio pasislėpimo nuo proceso rizikos laipsnį, reikšmę. Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta, jog egzistuojantys kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai nelaikytini tokiais, kurie reikšmingai sumažintų jo pasislėpimo riziką, ar kad kaltinamasis, nenorėdamas jų prarasti, atsisakytų ketinimų išvykti į užsienį bei pasislėpti nuo baudžiamojo proceso. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (praeityje teistas, yra baustas administracine tvarka) D. Š. charakterizuoja kaip linkusį nesilaikyti įstatymų asmenį, o tai taip pat turi reikšmės aptariamo pagrindo vertinimui. Todėl kaltinamojo gynėjos skunde dėstomos aplinkybės nepaneigia galimos D. Š. slėpimosi nuo teismo rizikos.

13. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis D. Š. nėra saistomas pakankamai tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryšiais, kurie galėtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodomos aplinkybės nėra tokios, dėl kurių kaltinamasis galėtų nebėgti (nesislapstyti) nuo baudžiamojo persekiojimo. Nagrinėjamoje byloje tinkamai atsižvelgta tiek į duomenis dėl kaltinamajam pareikšto kaltinimo pobūdžio, tiek ir jį, kaip asmenybę, charakterizuojančius duomenis. Todėl šis skundžiamoje nutartyje nurodytas suėmimo pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys D. Š. bėgimo (slapstymosi) nuo teismo galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindo ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo kaltinamajam terminas pratęstas, pagrįstai nustačius, kad šioje proceso stadijoje nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas, t. y. esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Pažymėtina, jog konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, nebūtina nustatyti kokius nors konkrečių naujų nusikalstamų veikų parengiamuosius veiksmus ir pan. Naujų nusikalstamų veikų darymo riziką gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

15. Minėta, jog D. Š. pareikšti kaltinimai dėl dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymo, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, pagrindą manyti, jog kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus, sudaro ne kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumas, o kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, vaidmuo galimų nusikaltimų padaryme, tikėtina, siekis turėti turtinės naudos iš galimų nusikaltimų ir kitos apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Šioje byloje D. Š. pareikšto kaltinimo esmė sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamojo galimai padarytos veikos nėra atsitiktinės – gerai suplanuotos, susijusios su savanaudiškomis paskatomis, siekiant turtinės naudos. Šiuo aspektu įvertinta ir tai, kad kratos metu kaltinamojo namuose buvo rasta didelė grynųjų pinigų suma, jam priklauso dvi transporto priemonės, žemės sklypas, tuo tarpu bylos duomenimis, kaltinamasis iki sulaikymo ilgą laiką nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (nuo 2013 m. nėra duomenų apie jo darbinę veiklą), o tai menkina kaltinamojo legalaus pajamų šaltinio turėjimo galimybę. Be to, pagal kaltinamajam pareikštą kaltinimą jo paties vaidmuo nusikaltimų daryme galėjo būti reikšmingas – galimai parengė nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio psichotropinės medžiagos kiekio neteisėtu įgijimu Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jos tolimesniu neteisėtu laikymu, gabenimu Lenkijos Respublikos teritorija ir neturint leidimo gabenimu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turint tikslą šias medžiagas platinti, ir galimai joms vadovavo. Galimos nusikalstamų veikų darymo ateityje rizikos įvertinimui svarbūs yra duomenys ir apie kaltinamojo ankstesnį patraukimą baudžiamojon atsakomybėn (teistumas išnykęs), taip pat administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad duomenys apie ankstesnį suimtojo patraukimą baudžiamojon, administracinėn atsakomybėn kartu su aptartų aplinkybių visuma yra reikšmingi, siekiant įvertinti asmens polinkį daryti nusikalstamas veikas, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, siekį gauti kuo daugiau neteisėtų pajamų, t. y. apibūdina kaltinamąjį, kaip asmenybę, jo požiūrį į įstatymo saugomas vertybes. Šių aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui pagrįstai spręsti apie egzistuojančią kaltinamojo naujų nusikaltimų darymo riziką, tuo pačiu vertinant ir kitų taikytinų kardomųjų priemonių aspektu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali ir toliau daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo gynėjos pateikti argumentai paminėtų aplinkybių kontekste negali būti vertinami, kaip esmingai mažinantys naujo D. Š. nusikalstamo elgesio riziką.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą D. Š., tinkamai įvertino tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, o taip pat ir siekį užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Skundžiamoje nutartyje išdėstyti ir įvertinti bylos duomenys leido prieiti pagrįstos išvados apie vis dar realiai egzistuojančius suėmimo pagrindus. Griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos buvo nustatytos teisingai. Egzistuoja pavojus, jog, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, todėl, netaikant suėmimo, nebūtų galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Priešingai nei nurodoma kaltinamojo gynėjos skunde, aptartos aplinkybės yra pakankamai reikšmingos, konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pavojingumą bei įvertindama siekį užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, be kita ko, ir siekį eliminuoti ar bent sumažinti pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, neturi pagrindo išvadai, kad šioje proceso stadijoje D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą galima būtų pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą, kaip nurodoma įtariamojo gynėjos skunde. Nėra pagrindo spręsti, jog paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nei šiuo metu jam taikoma, būtų efektyvios. Intensyvi priežiūra gali sumažinti kaltinamojo pasislėpimo riziką, tačiau iš esmės neeliminuoja galimybės daryti naujas, panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas (pvz.: galimai veikti kartu su kitais asmenimis ar per kitus asmenis, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Šioje proceso stadijoje užstatas kaip kardomoji priemonė taip pat nėra tinkama kardomoji priemonė. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, gresiančią bausmę, užstatas, kuris grindžiamas ir tam tikru pasitikėjimu kaltinamojo asmenybe, t. y. ne tik pajamų netekimo rizika, neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Šiuo atveju tik tam tikrų pajamų netekimas niekaip neeliminuotų aptartų galimų rizikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos, dar švelnesnės už intensyvią priežiūrą, užstatą kardomosios priemonės (dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir pan.), nei kiekviena atskirai, nei jų kompleksas taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti. Todėl, pritardama apygardos teismo pozicijai, teisėjų kolegija sprendžia, jog kaltinamajam taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje suėmimą galima būtų pakeisti į gynėjos skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, jų kompleksą, nėra. BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai, tuo pačiu ir siekis užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, užkardyti galimą naujų nusikalstamų veikų darymą, pasiekiami, toliau tęsiant jam kardomąją priemonę – suėmimą. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, nes kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas.

18. Kaltinamajam taikoma suėmimo trukmė (nei skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo pratęsimo terminas, nei bendra) taip pat nėra per ilga ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų, įvertinus nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas D. Š., apimtį, pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, taip pat viso bylos proceso metu atliktų proceso veiksmų intensyvumą, bylos eigą (bylos nagrinėjimas teisme vyko pakankamai intensyviai, pagal suderintą grafiką, byla iš esmės yra baigiamojoje jos nagrinėjimo stadijoje, planuojamos baigiamosios kalbos). Nors kaltinamajam kardomoji priemonė, dėl kurios jis patiria nepatogumų, taikoma nuo 2025 m. balandžio 12 d., nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržyti, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones. Kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis.

19. Pažymėtina, kad skundžiamos teismo nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro ir aplinkybė, jog joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių teismo nutarčių, kuriose buvo pasisakyta dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo kaltinamajam pagrįstumo. Tais atvejais, kai atskiri keliami klausimai ir argumentacija sutampa su teismo jau nagrinėtais klausimais, galima situacija, kad teismo išvados bus grindžiamos panašiais argumentais. Tačiau tai nereiškia, kad reikšmingi duomenys nebuvo apsvarstyti ir įvertinti iš naujo.

20. Remiantis išdėstytu, Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam D. Š. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams paliekama galioti, o kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. Š. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam D. Š. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 13 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.