Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: V. V., J. L., V. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,-

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. dar 1994 m. rugpjūčio 3 d. Vilkaviškio rajono notarų biuro notarės patvirtintu testamentu visą savo turtą po mirties lygiomis dalimis paliko pareiškėjui bei jo broliui V. V. (šioje byloje suinteresuotas asmuo).

Kadangi pareiškėjas yra testamentinis A. V. įpėdinis, tai turiu teisę paveldėti jai priklausantį turtą, tame tarpe ir jai priklausiusius statinius.

Kad paveldėti motinai priklausantį turtą jis per šešis mėnesius nuo jos mirties turėjo kreiptis į notarą, paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau to nepadarė, kadangi dėl sunkios finansinės padėties bei teisinių žinių stokos tiesiog nežinojo apie įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo net ir turint palikėjo testamentą. Be to, kadangi jokių nesutarimų ar ginčų su kitais įpėdiniais dėl statinių paveldėjimo nebuvo, jie su broliu V. V. liko gyventi motinai priklausančiame name, tai manė, jog turėdami testamentą jie savaime tapo motinai priklausančių statinių savininkais, o susitvarkyti tai patvirtinančius dokumentus jie gali bet kada.

1998 m. vasario mėnesį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame yra motinai priklausantys statiniai.

Nusprendusi motinai priklausantį turtą persiregistruoti savo vardu (pareiškėjo bei brolio V. V.), jis kreipėsi į notarą dėl A. V. priklausančio turto paveldėjimo, tačiau jau buvo praėjęs šešių mėnesių terminas nuo jos mirties, todėl notaras priimti iš jo pareiškimo dėl turto paveldėjimo jau nebegalėjo. Be to, tada jis sužinojo ir tai, jog nuosavybės teisės į statinius motinos vardu nėra įregistruotos, t.y. lyg ir nėra ką paveldėti. Tuomet jis užsakė motinai priklausančių statinių kadastrinius matavimus, tačiau kreiptis į VĮ Registrų centras dėl jų įregistravimo motinos vardu jis neturi teisės, nes nėra turto paveldėtojas.?

Kadangi praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tai šiuo metu norėdamas susitvarkyti motinai priklausančio turto paveldėjimo dokumentus, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, užregistruoti motinai priklausančius statinius jos vardu, jis turiu kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad aš priėmė palikimą po savo motinos A. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Mirus motinai jie su broliu liko gyventi jai priklausančiame name, todėl tiek jam, tiek broliui V. V. atiteko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Jie nuo pat jos mirties iki dabar prižiūri ir tvarko jai priklausantį namą ir ūkinius pastatus, jų aplinką, moka visus komunalinius bei kitus mokesčius. Kaip jau minėjo, jis savo asmeninėmis lėšomis ėmė tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į juos įregistravimu motinos vardu (kreipėsi į archyvą, užsakė statinių kadastrinius matavimus ir kt.). Be to, nors jau keletą metų dėl pašlijusios sveikatos jis gyvena pas seserį (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame bute, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra (duomenys neskelbtini), t.y. motinai priklausančiuose namuose.

Jis pilnai disponuoju A. V. priklausančiu turtu nuo pat jos mirties ir jį valdo iki šiol, todėl palikimą po A. V. mirties jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. ( b. l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. .l. 4). Pareiškėjas J. V. yra jos sūnus ( b. l. 5). A. V., turėjo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau savo nuosavybės teisių į juos nebuvo įregistravusi (b. l. 9-10, 13). A. V. 1994 m. rugpjūčio 3 d. Vilkaviškio rajono notarų biuro notarės patvirtintu testamentu visą savo turtą po mirties lygiomis dalimis paliko pareiškėjui bei jo broliui V. V. (b. l. 6 ). Kaip nurodo pareiškėjas, nors į notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė, tačiau jai priklausantį palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Mirus motinai jie su broliu liko gyventi jai priklausančiame name, todėl tiek jam, tiek broliui V. V. atiteko ir visi jai priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai. Jie nuo pat jos mirties iki dabar prižiūri ir tvarko jai priklausantį namą ir ūkinius pastatus, jų aplinką, moka visus komunalinius bei kitus mokesčius. Kaip jau minėjo, jis savo asmeninėmis lėšomis ėmė tvarkyti dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į juos įregistravimu motinos vardu (kreipėsi į archyvą, užsakė statinių kadastrinius matavimus ir kt.). Be to, nors jau keletą metų dėl pašlijusios sveikatos jis gyvena pas seserį (duomenys neskelbtini) jai priklausančiame bute, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta iki šiol yra (duomenys neskelbtini), t.y. motinai priklausančiuose namuose. Jis pilnai disponuoju A. V. priklausančiu turtu nuo pat jos mirties ir jį valdo iki šiol, todėl palikimą po A. V. mirties jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti ( b. l. 1-2). Suinteresuoti asmenys V. V., J. L. ir V. V. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 22, 23, 24). Notaro liudijimas liudija, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po A. V. mirties niekas nesikreipė ( b. l. 7).

Teismas sprendžia, kad nustatytų faktinių duomenų visuma yra pakankama konstatuoti faktą, jog J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėjo valdyti mirusiosios turtą taip priėmė jos palikimą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – jis, kaip A. V. sūnus, jos turto paveldėtojas, įgis galimybę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į A. V. priklausiusį turtą ir turtines teises, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 260, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.