- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-03
- Bylos Nr.
- AS-556-178-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2009 m. sausio 15 d. kreipėsi su skundu į teismą prašydamas:
1) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos;
2) įpareigoti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti visą informaciją apie jam skirtas administracines nuobaudas: koks organas (pareigūnas) skyrė administracines nuobaudas, kada skyrė, kokios administracinės nuobaudos ir pagal kokius Administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnius ar kitų norminių aktų nustatytus pažeidimus buvo skirtos administracinės nuobaudos, kada buvo atliktos (įvykdytos) skirtos administracinės nuobaudos bei pateikti informaciją apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn.
Pareiškėjas nurodė, kad, 2008 m. spalio 31 d. nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme, sužinojo, jog byloje yra Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta pažyma, nurodanti, kad jis yra daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis. Siekdamas ateityje išvengti nepagrįstų kaltinimų ir apsiginti nuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų klastočių, 2008 m. lapkričio 24 d. prašymu „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl informacijos pateikimo apie jam skirtas administracines nuobaudas. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2008 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 86-08/S atsakė, kad šiuo metu turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl veikos, numatytos Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ir ATPK) 196 straipsnio 3 dalyje, kuri šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, bet nurodo, jog ši administracinė nuobauda yra galiojanti. Nors pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie visas skirtas administracines nuobaudas, o ne apie galiojančias, Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sąmoningai ignoravo jo prašymą ir pateikė informaciją apie galiojančias administracines nuobaudas. Atsakyme nėra pateikta prašoma informacija apie skirtas administracines nuobaudas ir tuo yra pažeidžiama Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalis, suteikianti teisę gauti iš valstybės institucijų turimą informaciją apie asmenį. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 86-08/S-4507 nurodoma, kad duomenų registras reglamentuotas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“. Pareiškėjui nepavyko rasti šio įsakymo nei „Valstybės žiniose“, nei Seimo teisės aktų duomenų bazėje, nei internetiniame Lietuvos Policijos departamento tinklapyje, o tai reiškia, kad neturi galimybės susipažinti su šiuo įsakymu ir tinkamai ginti savo teisėtus interesus. Visi norminiai aktai turi būti viešai skelbiami ir tik po viešo jų paskelbimo jie yra teisėti ir privalomi. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ nebuvo viešai paskelbtas, yra neteisėtas, turi būti pripažintas negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, vadovautis juo negalima, o visa informacija, kuri buvo surinkta vadovaujantis šiuo įsakymu, turi būti sunaikinta. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis nurodo, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Motyvuoto teismo sprendimo rinkti ir kaupti informaciją apie jam skirtas administracines nuobaudas, o tai yra informacijos apie privatų asmeninį gyvenimą rinkimas, bei įstatymo, suteikiančio teisę policijai rinkti ir kaupti informaciją apie privatų jo gyvenimą, nėra, todėl bet koks informacijos rinkimas, kaupimas ir panaudojimas yra neteisėtas. Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis numato, kad įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad į jo prašymą pateikti informaciją, ar yra buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atsakyme nurodoma, jog šiuo klausimu turiu kreiptis į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Tuo buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Be to, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakymas neatitinka elementarių individualaus administracinio akto reikalavimų: nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nenurodyta apskundimo tvarka, nepatvirtintas įstaigos antspaudu ir tuo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimo - sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos – atsisakė priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Teismas taip pat įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. vasario 2 d. pašalinti nutartyje nurodytą trūkumą, tai yra sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai įrodantį banko kvitą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1 d., 37 str. 2 d. 7 p.).
Teismas konstatavo, jog pareiškėjas ginčija Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą. Teismo nuomone, aukščiau nurodytas teisės aktas yra norminis teisės aktas (ABTĮ 2 str. 13 d.). Teismas nurodė, kad norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja ABTĮ šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalis su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, konstatavo, jog pareiškėjas šioje situacijoje neturi teisės prašyti teismo ištirti norminio teisės akto teisėtumą, kadangi nėra vienu iš ABTĮ 110 straipsnyje nurodytu subjektu. Teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos atsisakė priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundas kitoje dalyje neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje numatytų reikalavimų ir negali būti priimtas, kadangi pareiškėjas nėra sumokėjęs įstatymu nustatytą 100 Lt žyminį mokestį arba teismui nėra pateikęs žyminio mokesčio kvitą (ABTĮ 40 str.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos ir perduoti klausimą Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. ABTĮ 110 straipsnis nustato reikalavimus dėl abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pagal pareiškėjo skundo turinį matyti, kad tai nėra abstraktus prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl šiuo atveju negali būti taikomas ABTĮ 110 straipsnis. Pareiškėjo skundas yra individualus, o vienas iš skunde pateiktų reikalavimų yra prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šiuo atveju turi būti taikomas ABTĮ 111 straipsnis, reglamentuojantis prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, o ne ABTĮ 110 straipsnis. Prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra neatsiejamai susijęs teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų vilkinimo atlikti jų kompetencijai prisikirtus veiksmus.
2. Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumo būtina kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).
3. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o tai yra pagrindas panaikinti teismo nutarties dalį (ABTĮ 143 str.).
Atsiliepimas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Policijos departamentas nurodo, jog pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arbu įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens skundą. ABTĮ 22 straipsnis nustato, jog skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Lietuvos policijos generalinis komisaras, siekdamas įdiegti Lietuvos policijos centralizuotą informacinę sistemą bei realizuoti galimybę vienodais principais valdyti visą su policijos veikla susijusią informaciją ir iš esmės gerinti policijos funkcijų vykdymą bei paslaugų teikimą, 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ patvirtino Policijos programinį paketą ir Policijos programinio paketo naudojimo bei tvarkymo instrukciją. Ši instrukcija reglamentuoja policijos programinio paketo naudojimą, tvarkymą bei administravimą. ABTĮ 110 straipsnis nesuteikė pareiškėjui teisės kreiptis į teismą su tokiu prašymu, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių arba įstatymų saugomų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Norminių administracinių aktų teisėtumą reglamentuoja specialios teisės normos (ABTĮ 16 skirsnis), kuriomis būtina vadovautis sprendžiant klausimą dėl norminio teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (ABTĮ 92, 110, 111, 112, 116 straipsniai).
Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 str.) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas.
ABTĮ 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis teisės aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas šiame skunde išdėstė ne tik reikalavimą ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą, bet ir prašė įpareigoti Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti visą informaciją apie jam skirtas administracines nuobaudas: koks organas (pareigūnas) skyrė administracines nuobaudas, kada skyrė, kokios administracinės nuobaudos ir pagal kokius Administracinių teisės pažeidimo kodekso straipsnius ar kitų norminių aktų nustatytus pažeidimus buvo skirtos administracinės nuobaudos, kada buvo atliktos (įvykdytos) skirtos administracinės nuobaudos bei pateikti informaciją apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, t. y. šiuo skundu inicijavo ir ginčą dėl konkrečių savo teisių pažeidimų. Todėl pareiškėjo reikalavimas ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą patenka į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą nepagrįstai įvertino kaip abstraktų prašymą ir todėl nepagrįstai atsisakė jį priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad reikalavimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą negali būti vertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kurio priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas taikant ABTĮ 37 straipsnio normas. Pareiškėjas savo prašymu iškėlė abejonę norminio administracinio akto, kuris, pareiškėjo nuomone, turėtų būti taikomas byloje, teisėtumu. Todėl minėtasis pareiškėjo reikalavimas turėtų būti vertinamas kaip procesinis prašymas teismui spręsti, ar toks teisės aktas, jei jis taikytinas byloje, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Procesinio pobūdžio prašymus teismas sprendžia bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, atsižvelgdamas į prašymo turinį ir jam taikytinas teisės normas. Taigi į pareiškėjo pateiktą prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą teismas galėtų atsižvelgti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.
Byloje taikytinas teisės normas parenka pats bylą nagrinėjantis teismas. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Pareiškėjo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi. Pareiškėjo prašymas inicijuoti norminio administracinio akto patikrinimo bylą nesaisto teismo, taigi lygiai taip pat teismas klausimą dėl norminio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams galėtų inicijuoti ir nesant pareiškėjo prašymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria jis atsisakė priimti pareiškėjo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 451 „Dėl policijos programinio paketo“ teisėtumą ir pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos, panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.