Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir nuteistas areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaitytas Ž. K. suėmime išbūtas laikas nuo 2010-05-04 iki 2010-08-26.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 15 d., laikotarpyje tarp 4 val. ir 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose esančiame bute, virtuvėje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją M. B., kėsinosi tenkinti lytinę aistrą su M. B. prieš jos valią, t. y. ranka pagriebęs M. B. už kaklo, tempdamas ją už rankos bei pargriaudamas ją ant grindų, kėsinosi nuplėšti nuo jos suknelę bei taip suknelę suplėšė, po to, M. B. priešinantis bei atsistojus, jis M. B. pasodino ant kėdės ir viena ranka laikydamas jai už peties atsisegė kelnes bei apnuoginęs savo lytinius organus, laikydamas M. B. už plaukų, kėsinosi savo varpą įvesti M. B. į burną ir taip tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusioji pasipriešino.

Be to, Ž. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 15 d., laikotarpyje tarp 4 val. ir 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose esančiame bute, virtuvėje, panaudodamas fizinį smurtą kėsinosi M. B. išžaginti, t. y. dėl nukentėjusiosios M. B. pasipriešinimo jam nepavykus patenkinti savo lytinės aistros oraliniu būdu, jis, būdamas apsinuoginęs savo lytinius organus, siekiančią atsistoti ir jį į šalį stumiančią M. B. parvertė ant stalo, pakėlė jos suknelę bei kėsinosi su M. B. lytiškai santykiauti prieš jos valią, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. B. pasipriešino – smogė jam buteliu į nenustatytą kūno vietą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, o M. B. išbėgo iš buto.

Be to, Ž. K. nuteistas už tai kad 2009 m. liepos 15 d., laikotarpyje tarp 4 val. ir 4 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose esančiame bute, virtuvėje, kėsindamasis tenkinti lytinę aistrą su M. B. prieš jos valią bei lytiškai santykiauti su M. B. prieš jos valią, tyčia sudraskė M. B. suknelę, tokiu būdu sugadino M. B. turtą, kurio vertė 200 Lt.

Apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiosios jis nesužalojau – tai patvirtina specialisto išvados, nukentėjusioji po įvykio pas gydytojus nesikreipė, jos darbinė veikla nenutrūko, itin blogų pasekmių ji nepatyrė.

Skunde teigiama, kad svarbūs yra netiesioginės liudytojos S. G. parodymai apie tai, kad po kelių minučių kai M. B. išbėgo iš laiptinės, matė jį ramų, normaliu žingsniu išeinantį iš lifto, alkoholio kvapo neužuodė.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino 200 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o be to nukentėjusiosios jis posėdžio metu atsiprašė, pastaroji atleido ir teismo neprašė skirti griežtos bausmės. Be to teigia, kad nukentėjusioji teisme nurodė, jog jokių grasinimų ar kitokio pobūdžio neteisėto poveikio iš jo nebuvo.

Taip pat apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė, kad dvi nusikalstamos veikos (išžaginimas, seksualinis prievartavimas) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turto sunaikinimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimo kategorijos ir neteisėti veiksmai nebuvo iš anksto planuoti, kas rodo žymiai mažesnį neteisėtų veiksmų pavojingumą. Skunde teigia, kad išžaginimo sudėties požymiai labai migloti, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais (nukentėjusiosios apatinis trikotažas nesugadintas ir įvykio metu nuo M. B. nenumautas; teisme nukentėjusioji nurodė, kad tuo metu nematė, ką aš jai, būdamas už nugaros, dariau).

Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje neužsiminta apie jo sukurtą faktinę šeimą bei du jo nepilnamečius vaikus (Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini)), kuriuos išlaiko ir su sugyventine L. V. veda bendrą ūkį, nuomoja butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Be to nuteistasis nurodo, jog ėmėsi priemonių susirasti darbą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. K. ir jo gynėjas gynėjai prašė tenkintii apeliacinį skundą, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. K. pripažino kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., pagal BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. ir 150 str. 2 d., ir pagal BK 187 sr. 3 d., pasikėsinus išžaginti, seksualiai prievartauti nukentėjusiąją M. B., bei sugadinus jos nedidelės vertės turtą. Apeliantas savo skunde išdėstė nuomonę, kad įrodymai byloje dėl pasikėsinimo išžaginti sudėties požymių yra ,,...migloti...“, tačiau nenurodė dėl to jokių argumentų ir skunde iš esmės neneigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skunde paminėtos aplinkybės apie tai, kad nebuvo suplėšytas ir numautas nukentėjusiosios apatinis trikotažas, kad M. B. nebuvo nustatyti sužalojimai, kad pati nukentėjusioji prieš įvykį gėrė alkoholinius gėrimus, kad įvykio vietoje nebuvo rasti rankų pėdsakai, yra tik faktiniai duomenys, kurie, be kita ko, nėra inkriminuoti Ž. K. ir nepaneigia jo kaltės apylinkės teismo teisingai kvalifikuotų nusikalstamų veikų padaryme.

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės terminu, kuris, nuteistojo teigimu, yra per didelis – neadekvatus jo nusikalstamam elgesiui, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kilusiems padariniams, ir nustatytas, neatsižvelgiant į jo asmenį teigiamai apibūdinančius duomenis – atlygintą padarytą žalą, išlaikomą šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, jo pastangas susirasti darbą.

Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu Ž. K. buvo pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti du sunkius tyčinius nusikaltimus (BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d.) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam minėtų straipsnių sankcijose numatytas bausmes (laisvės atėmimą ir areštą), atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamąjį apibūdinančius duomenis (ankščiau ne sykį teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 167-170), nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio). Teismas nenustatė apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau, kolegijos nuomone, nepagrįstai nekonstatavo Ž. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – tai, kad jis nukentėjusiajai atlygino padarytą turtinę žalą, nors apie tai paminėjo skundžiamame nuosprendyje. Be to pažymėtina, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, jog visas tris nusikalstamas veikas apeliantas padarė idealiojoje sutaptyje, tačiau neakcentavo to, jog dvi nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kas aiškiai byloja apie mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą, o tai svarbus veiksnys, sprendžiant bausmių skyrimo klausimą.

Taigi, apylinkės teismas iš esmės pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, ir BK 187 str. 3 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nes neišnykus teisumui už ankščiau padarytus tyčinius nusikaltimus, Ž. K., nepraėjus nei 2 metams po lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos (BVK 157 str., 362 str.), vėl pažeidė baudžiamuosius įstatymus – pasikėsino į itin griežtai Baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes – žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, bei svetimą nuosavybę. Visa tai rodo didesnį apelianto pavojingumą visuomenei, tačiau, kolegijos nuomone, teismas nepakankamai įvertino Ž. K. teisinę padėtį lengvinančias aplinkybes ir nepagrįstai paskyrė už inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius didesnes bausmes.

Nukentėjusioji byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 200 Lt turtinės žalos (t. 1, b. l. 77), kuri jai buvo atlyginta (t. 2, b. l. 97). Tai teisiamajame posėdyje patvirtino ir M. B., nurodydama, kad turtinė žala jai atlyginta ir jokių pretenzijų nuteistajam neturi (t. 2, b. l. 154). BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 9 punkte išaiškinta teismams, kad savanoriškas nuostolių atlyginimas ar žalos pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atsilygino iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Iki priimant skundžiamą nuosprendį (2010-05-13), nukentėjusiajai nuteistojo gynėjas Ž. K. padarytą 200 Lt turtinę žalą atlygino – tai rodo pozityvų apelianto požiūrį į nukentėjusį asmenį ir, kolegijos nuomone, yra pagrindas šią aplinkybę pripažinti Ž. K. atsakomybę lengvinančia. Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

BK 61 str. 1 d. nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, tarp jų į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Jau buvo minėta, kad dvi Ž. K. padarytos nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o tai reiškia, kad šios veikos yra mažiau pavojingos už baigtus nusikaltimus. Tokiu būdu kolegija, įvertinusi pačios nuteistosios teisiamajame posėdyje išdėstytą abejingą poziciją dėl kaltininkui skirtinos bausmės (t. 2, b. l. 154), atsižvelgusi į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kitas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, jog Ž. K. paskirtos bausmės yra per griežtos ir turi būti sumažintos, atitinkamai skiriant ir galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 str. nuostatas. Taigi, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl Ž. K. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 4 p.).

Byloje yra duomenų, jog Ž. K. turi du nepilnamečius vaikus, tačiau yra du sykius išsituokęs (t. 1, b. l. 188) ir gyvena su sugyventine L. V. (t. 2, b. l. 96), kaip pats nurodė skunde, nuomojamame bute. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo darbinius santykius, jis negyvena kartu su savo vaikais, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantas savo nepilnamečiams vaikams teikia reikalingą materialinę ir moralinę pagalbą. Paminėtos aplinkybės ir tai, kad nuteistasis po nusikalstamų veikų padarymo ėmėsi priemonių susirasti darbą (t. 2, b. l. 182), apibūdina jį teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas dar labiau švelninti Ž. K. baudžiamąją atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Ž. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų 1 mėnesio, pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 150 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 metų, pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. paskirtą areštą sumažinti iki 25 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir Ž. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį paliki nepakeistą.