Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-28 · Administracinė byla Nr. I-3026-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-06-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
I-3026-171/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01770-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3026-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-01770-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą skundu, kuriame prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. buvo laikomas įvairiose Lukiškių TI-K kamerose nežmoniškomis sąlygomis, t. y. kameros buvo perpildytos, jose laikoma po 2–8 asmenis, dėl nepakenčiamo kvapo, sklindančio nuo netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, negalėjo valgyti, prarado apetitą. Teigia, kad dėl netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinį nepatogumą.

Pareiškėjas nurodo, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta ieškinio senaties termino pradžia. Pagal teisinį reglamentavimą ieškinio senaties terminas prasideda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Paaiškino, kad yra ilgą laiką kalinamas, todėl neturėjo galimybės susipažinti su galiojančiais teisės aktais. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos žemino jo garbę ir orumą, jis patyrė didelį dvasinį skausmą, todėl atsakovas turi atlyginti neturtinę žalą. Laikymas nežmoniškomis sąlygomis yra Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, t. y. draudimas kankinti asmenis arba nežmoniškai ar žeminančiai su jais elgtis, ir dėl tokių veiksmų senatis netaikoma.

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutinka, mano, kad keliami reikalavimai yra nepagrįsti, prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo prašymą grindžia tuo, kad pareiškėjas, praleidęs Lukiškių TI-K nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m., su skundu teismui dėl žalos priteisimo kreipėsi tik po 9 metų, t. y. 2015-03-17.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, teigiant, kad jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Pažymi, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius nuolat yra viršijamas, tačiau skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimų bei LR bausmių vykdymo kodekso normų.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Lukiškių TI-K, kamerų numerių ir kalinių jose patikrinimo žurnalų laikymo terminas įstaigoje yra 10 metų, vėliau jie naikinami, todėl pateikė duomenis, kur pareiškėjas buvo laikomas kamerose nuo 2005 metų.

Atsakovės atstovas teigia, kad, atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti.

Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atsakovas pažymi ir tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, langus, stiklus, klozetus, taip pat griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl neretai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teigia, kad stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Teigia, kad pareiškėjo nurodytas neturtinės žalos dydis įrodymais nepagrįstas, o skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Be to, tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, tai lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės dėl žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m. Pagal atsakovo atstovo turimus ir pateiktus duomenis, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas suimtas nuo 2005-01-14 iki 2006-05-16 (b. l. 1–2).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013), todėl darytina išvada, kad jis per visą suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-03-17 (b. l. 3), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikant jį Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m.

Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.).

Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teise tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Klausimus, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas, ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Šiuo atveju pareiškėjas neprašo atnaujinti ieškinio senaties termino, tik nurodo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2001 metų, neturi teisinių žinių, advokato, todėl ir nežinojo, kad jo teisės buvo pažeistos.

Pareiškėjas, siekdamas gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir neturėdamas lėšų savarankiškai susirasti advokatą, galėjo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių nesikreipė įstatymo nustatytu terminu į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertintinos kaip subjektyvios, neatitinkančios nurodytų kriterijų.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 7).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl ieškinio senaties terminas neatnaujintinas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimui, kildinamam iš netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2001 m. gegužės 14 d. iki 2006 m., atlyginti neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir skundas atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. O. (J. O.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė