- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- II-628-1035/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04110-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Pažeidėjas
- A. P.
- Nukentėjusysis
- J. P.
- Advokatai
- Antanas Bartusevičius
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P., jos atstovui advokatui Antanui Bartusevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2127-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje, ir jai paskirta 16 Eur bauda. A. P. nubausta už tai, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. 18.00 val. J. P. atvykusi į savo namo dalį (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į patalpas, kadangi A. P. savavališkai pakeitė įėjimo durų širdelę ir buvo patekusi bei savavališkai naudojosi jos buto dalimi, t. y. A. P. vykdydama savo tariamą teisę, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, J. P. padarė 33 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu, A. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, taip pat pradėti ir tęsti ikiteisminį tyrimą dėl visų J. P. ir jai talkinančių nenustatytų asmenų jos atžvilgiu vykdomų nusikalstamų veikų. Skunde nurodyta, kad kaltinimas absurdiškas. Jos buto įėjimo durys neturi širdelės. Todėl nesuprantama, kokią įėjimo durų širdelę ji galėjo pakeisti. Negalima pakeisti to, ko nėra. Jokios durų širdelės nepakeitė. Vadinasi, J. P. jokios 33 Eur turtinės žalos negalėjo padaryti ir nepadarė. Priešingai, J. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė jai daugiau nei 210 000 Eur žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, kadangi skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visus surinktus duomenis, pagrįstas visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Šalies argumentai
A. P. teismo posėdyje paaiškino, kad J. P. pažįsta, jų santykiai labai blogi, nes ši moteris suklastojo dokumentus, jos teta niekada negyveno su jos broliu ir neturėjo santuokos liudijimo. Ji (A. P.) turi 3 arų žemės sklypą, 1 aro kaina 50 000 Eur. Sklypas prie namo (duomenys neskelbtini). Konfliktas yra dėl namo. Sklypas sudaro 9 arus, iš kurių jai priklauso 3,4 arai. Namas 280 kv., dviejų aukštų su palėpe. Nedalyvavo teisminiame procese dėl namo ar sklypo. Nebuvo ginčų, kam priklauso namas. Kol jos brolis gyveno, nežinojo J. P.. 2001 m. prasidėjo teisminiai ginčai su S.. Jai S. nėra giminaitė. Santuoka nebuvo registruota. Kai S. mirė (duomenys neskelbtini), atsirado dukterėčia J. P., kuri suklastojo dokumentus, santuokos liudijimą ir pasakė, kad yra paveldėtoja. Ji nežino, kaip pasibaigė teismai. J. P. ją iškeldino iš namo. 2019 m. rugpjūčio 13 d. atėjo J. P., brolis ir dar du vyrai. Surišo jai rankas, kojas, pareikalavo visų dokumentų, brangenybių, pinigų. Sakė, kad ją užmuš, ant galvos maišą uždės. Ji tada iškvietė policiją. Ji gyveno name, kai J. P. atėjo su kitais asmenimis. Jos name gyvena 4 šeimininkai. Niekas nebuvo padalinta, namą paveldėjo iš močiutės. J. P. ją išvarė iš namo dalies, neturi vandens. Mano, kad jai priklauso ta namo dalis ir turi teisę joje būti. Įvykiai prasidėjo nuo rugpjūčio 13 d. ir tęsėsi kiekvieną savaitę. Dabar gyvena katilinėje. Į katilinę patenka pro lauko duris. Rugsėjo 6 d. J. P. atvyko su drauge ir dviem vyrais. Ji (A. P.) rugsėjo 6 d. bendravo su J. P. prie jos buto durų. Matė J. P. namo viduje, matė, kai pastaroji išlaužė spyną. Spyna buvo jos, todėl pakeitė spyną. Spyną pakeitė spalio mėnesį. J. P. keitė spyną ir ji keitė spyną. Galėjo būti, kad spyną keitė penkis kartus. Ji keitė spyną, nes turi teisę ten būti. Ji negali patekti į tualetą, gyvena kaip kalėjime. Kai S. buvo gyva, niekada nebuvo ginčų. S. niekada jų name negyveno. Rugsėjo 6 d. buvo užmūrytos durys. Ir dabar mano, kad tai yra jos nuosavybė ir jos žemė. Ją jau iškeldino, išvarė į katilinę. Negali naudotis vonios kambariu, nes iš jos atėmė raktus. Jos neturi teisės iškeldinti, nes S. dukterėčia buvo neteisėtai įkeldinta. Turi dokumentus, patvirtinančius, kad jai priklauso namo dalis.
Nukentėjusioji J. P. teismo posėdyje parodė, kad rugpjūčio 2 d. su broliu H. K. atvyko į jiems priklausančią namo dalį (duomenys neskelbtini). Sprendžia, kai tai jiems priklausanti namo dalis iš 2015 m. teismo sprendimo. Po teismo sprendimo ji laukė, kol A. P. jį įvykdys. 2017 m. kreipėsi į antstolę, nes buvo užmūrytos lauko durys. Lauko durys buvo užmūrytos po teismo sprendimo 2015 m. Teisme A. P. dalyvavo. Su antstolės pagalba A. P. lauko duris atmūrijo. 2017 m. birželio 28 d. buvo įkeldinimas. A. P. buvo pilnai apsistojusi jai priklausančioje namo dalyje. Tarp patalpų 1-3 ir 2-3 niekada nebuvo durų. Kai pateko su antstole į 1-3 patalpą, ji pastebėjo, kad yra durys. 2017 m. vyko jos priverstinis įkeldinimas. Negali remontuoti patalpų, nes yra pakeičiama spyna arba į spyną prikišama degtukų. Rugsėjo 6 d. buvo atvykusi ir savo raktu negalėjo atrakinti spynos. Rugpjūčio 2 d. įstatė savo spyną, rugsėjo 6 d. nebegalėjo jos atrakinti. Rugsėjo 6 d. į jai priklausančią namo dalį atvyko kartu su G. T. ir R. S., pakeitė spyną. Tą dieną matė A. P. kieme agresyviai nusiteikusią. Širdelė – spynos šerdelė. A. P. rugsėjo 6 d. matė, kad ji žiūrėjo pro 1-2 kambario langą. Iškvietė meistrą, išgręžė spynos šerdelę ir pateko į vidų. Teismo sprendimas nebuvo skųstas kasacine tvarka. Dabartinė situacija nėra pasikeitusi. Jos teta visada konfliktavo su A. P.. Ji davė A. P. raktus nuo lauko durų dalyvaujant antstolei, kad pastaroji turėtų galimybę išsinešti savo daiktus iš buto. A. P. savo daiktų neišsinešė, teko grąžinti juos į savo butą. Teismui paskelbus įkeldinimo protokolą, nukentėjusioji paaiškino, kad vonios kambario nebuvo, A. P. remontą darė ne savo patalpose. A. P. melagingai nurodo, kad yra mušama. Spynas keitė daugybę kartų, kad patekti į savo namo dalį. Nebuvo atvejų, kai atvykdavo su daugiau asmenų.
Liudytoja G. T. teismo posėdyje parodė, kad J. P. jai yra teta. Ji sužinojo apie bylą praeito posėdžio metu iš tetos. (duomenys neskelbtini) namo dalis priklauso J. P. ir jos tėčiui H. K. (H. K.). J. P. name negyvena. 1-1, 1-5, 1-2, 1-3 ir 1-4 namo dalis priklauso J. P. ir jos tėčiui H. K.. 2-3, 2-2, 2-1 priklauso A. P., dėl 2-5 nežino. Rugsėjo 6 d. buvo prie to namo. Atvažiavo su J. P. pažiūrėti, ar nesulaužyta spyna ir siena, vėliau atvažiavo R. S., kuris yra brokeris. Jie atvažiavo rugsėjo 6 d. ir A. P. buvo jų namo dalyje. Ji pasižiūrėjo prie durų, durys buvo užrakintos, negalėjo atidaryti, pažiūrėjo pro langą, kad A. P. sėdėjo. Žiūrėjo pro langą, kuris priklauso tėčiui ir tetai. Toje dalyje buvo A. P.. Paprašė, kad atidarytų duris, pastaroji pradėjo visokiais žodžiais kalbėti ir iškvietė policiją. Atvažiavo policija. Į namą atvyko antros dienos pusėje. Antra dienos pusė – tai po 13.00 val. Atvažiavo policija, A. P. iš tos dalies, kur buvo, išėjo į lauką pro savo namo dalį. A. P. policijos pareigūnams rodė dokumentus, kad čia jos butas. Dokumentų, kuriuos rodė, nematė. Sakė, kad jų dokumentai yra padirbti. A. P. bėgiojo, rėkė, policija pastarajai iškvietė greitąją pagalbą, ją išvežė ir jie atidarė duris, ištraukė iš spynos krapštukus. Buvo dvi spynos, viena iš jų buvo pakabinama. Jie turėjo raktus nuo spynos, kuri įstatoma. Pakabinama spyna irgi buvo jų. Pakabina spyna buvo, bet ji buvo ne jų. Duryse esančios spynos negalėjo atrakinti. Gal prieš savaitę buvo pakeistos abi spynos. Į namo dalį, kuri priklauso tėčiui ir tetai, pateko su darbuotojo pagalba. Iškvietė į pagalbą žmogų, kad padėtų patekti į jiems priklausančią namo dalį. Pakeitė abi spynas, sutvarkė sieną. Jų teta turi pagrindą patekti į butą, nes čia jos močiutės sesers namas, ji gyveno kartu su A. P. broliu, jos teta ir tėtis paveldėjo namo dalį. Jos teta tame name negyveno, ten gyveno S. su A. P. broliu. S. tikrai buvo sudariusi oficialią santuoką su A. P. broliu. Žino, kad jie gyveno kartu. S. P. gyveno tame name, po brolio mirties taip pat gyveno. Iki teismų J. P. negyveno tame name. Įvykis buvo antros dienos pusėj. Pati nematė santuokos liudijimo. Iki 2001 m. tėtis ir teta tame name negyveno.
Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad yra nekilnojamojo turto brokeris. Jis sprendžia nekilnojamojo turto – namo dalies (duomenys neskelbtini), kuri priklauso J. P. ir pastarosios broliui, reikalus. Santykiai prasidėjo 2019 m. liepos pabaigoje, buvo pradėjęs vesti klientus. Namo dalies negalėjo parodyti klientams, nes namo spyna būdavo sugadinta arba išversta siena, kuri skiria A. P. turtą ir jų turtą. Šiuo metu namo dalis yra išnuomota. Rugsėjo 6 d. kartu su J. P. vyko į komisariatą. Jie atvyko, A. P. buvo patalpose, jie negalėjo patekti į patalpas. Jis asmeniškai matė A. P. pro langą. Savininkė iškvietė policiją, kadangi negalėjo patekti į patalpas. Prisimena, kad jis ir J. P. buvo prie namo. Prie namo pirma atvažiavo J. P., jis atvažiavo savo automobiliu vėliau. Jis asmeniškai įsilaužti nebandė. A. P. buvo pasikeitusi spyną, dėl to negalėjo patekti į namus ir jų turimi raktai netiko. Prisimena įmontuojamą spyną. Policija sakė, kad negali iš A. P. paimti raktų. A. P. išėjo į savo patalpas ir išvažiavo į komisariatą. Išėjo per jų duris, prašė rakto, sakė rakto neduos, jie nuvažiavo į komisariatą. Iš teismo sprendimo nustatė, kad J. P. turi teises į patalpas. Pagal teismo sprendimą priklauso žemės dalis, namas, kiemo dalis. Jis yra pasirašęs bendradarbiavimo dėl nekilnojamojo turto sutartis. Tai neįsilaužimas, o savininkės noras patekti į savo turtą. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kai buvo išvežami baldai, yra buvęs. Rugsėjo mėnesio VĮ „Registrų centras“ išrašų nematė. 2015 m. teismo sprendime yra nurodyta, kad turi teisę naudotis tam tikromis namo dalimis. Spyna prieš rugsėjo 6 d. buvo pakeista rugpjūčio mėnesį. Kada atvažiuoja savininkė, jie nuvažiuoja ir pakeičia spyną, kad galėtų su pirkėju patekti.
Liudytojas M. B. teismo posėdyje parodė, kad jie atvyko, viską išlaužė, viską išmetė, stovėjo virtuvės baldai, dabar nieko nėra, kambariai buvo apstatyti baldais, dabar nieko nėra. 2017 m. A. P. įrengė vonią, tualetą, virtuvę, pakeitė langus, duris. Dabar jis negali įeiti, todėl nežino, kaip atrodo butas. Dabar iš A. P. viską atėmė liudytoja ir nukentėjusioji. Mano, kad namo dalis, kurią apstatė A. P., jai priklauso, ji visą laiką gyveno toje namo dalyje. Jis tame name gyveno su močiute H. P.. Dabar name jis nebegyvena. Gyveno tame name nuo 1976 m. iki 2000 m. Mano, kad A. P. priklauso namo dalis, nes močiutė pirko tą namą ir A. P. ten viską padarė. Nematė dokumentų, kad J. P. priklauso ta namo dalis, bet žino, kad močiutė pirko. Neatsimena namo paveldėjimo.
Peržiūrėjus skundą padavusio asmens atstovo pateiktą vaizdo įrašą nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad A. P. buvo atiduotas raktas nuo durų tam, kad išsineštų savo daiktus į savo patalpas. Skundą padavęs asmuo A. P. paaiškino, kad namas jai liko pagal senelės palikimą ir niekas name negyveno. J. P., jos nuomininkai neturi teisės gyventi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Iš skundo turinio matyti, kad jį padavęs asmuo A. P. nesupranta kaltinimo. Vadina kaltinimą absurdišku, nes durys neturi širdelės (teismo pastaba – kraujo varomojo organo). Skundo teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad A. P. nemoka lietuvių kalbos, o patį skundą surašė teisme jai atstovavęs advokatas, kuris taip pat akcentavo kaltinimo absurdiškumą, pateikdamas kalbininkų termino „durų širdelę“ išaiškinimus ir pabrėždamas, kad durys neturi širdies. Visgi iš bylos faktinių aplinkybių ir pačios A. P. teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ji puikiai supranta jai pareikštą kaltinimą, jog ji savavališkai pakeitė įėjimų durų spynos šerdelę, t. y. spynos vidurį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. P. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime padaryta gramatinė klaida, įvardijant durų spynos šerdelę širdele, neturėjo įtakos pareikšto kaltinimo teisingam supratimui ir galimybei gintis nuo šio kaltinimo.
Byloje nėra ginčo dėl esminių šios bylos faktinių aplinkybių, t. y. kad nukentėjusiajai 2019 m. rugsėjo 6 d., apie 18.00 val., atvykus prie namo (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo dalyje, pažymėtoje plane indeksu 1-2, buvo A. P.. Be to, nukentėjusioji negalėjo savo atrakinti ginčo namo lauko duris, kadangi netiko jos turimas raktas. Šių aplinkybių neneigia ir pati A. P., teisme pripažindama, kad tai ji keičia spynas, nes yra įsitikinusi, jog namo dalis, į kurią pretenduoja nukentėjusioji, priklauso tik jai (A. P.). Aplinkybes dėl A. P. buvimo įvykio metu ginčo patalpose ir negalėjimo pateikti į patalpas patvirtino taip pat teisme apklausti liudytojai G. T. ir R. S.. Tai matyti ir iš nukentėjusiosios teisme pateiktos nuotraukos, padarytos įvykio dieną.
Skundo parengimo nagrinėti teisme stadijoje teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas. Šiame ginče dalyvavo ir A. P., kaip atsakovė, ir nukentėjusioji J. P., kaip ieškovės S. P. teisių perėmėja. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatyta, kad ieškovei S. P. (jos teisių perėmėjams H. K. ir J. P.) skiriama naudotis ginčo namo patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4 ir 1-5 bei ji įkeldinama į šias patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusioji teisėtai gali pateikti į ginčo namo dalį, kuria 2019 m. rugsėjo 6 d. naudojosi A. P., pakeitusi įėjimo durų spynos šerdelę. Šios nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. P. veiksmai, patenkant į ginčo namo dalį, kuri įsiteisėjusiu teismo sprendimu priskirta naudotis nukentėjusiajai, ir pakeičiant įėjimo į šias patalpas durų šerdelę, laikytini savavališkais. Šie veiksmai atlikti A. P. įgyvendinant jos tariamą teisę naudotis šiomis patalpomis. Tai, kad ši teisė yra tariama, patvirtina minėta įsiteisėjusi ir privaloma vykdyti teismo nutartis.
Atsižvelgiant į jau minėtą įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomumo taisyklę, teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl A. P. argumentų, kuriais jį įrodinėja savo tariamą teisę naudotis ginčo patalpomis. Aplinkybė, kad antstolė, įkeldindama nukentėjusiąją į ginčo patalpas, buvo palikusi A. P. raktą nuo ginčo patalpų, suteikiant jai galimybę pasinaudoti vonios patalpomis, neturi reikšmės šiai bylai. Visų pirma, pati A. P. šioje byloje įrodinėjo, kad ji turi teisę naudotis visomis ginčo patalpomis, o ne tik vonios kambariu. Antra, nukentėjusiosios teigimu, pačios vonios patalpos buvo įrengtos A. P. jau po minėto teismo procesinio sprendimo priėmimo.
Teismas nepasisako dėl skundo argumentų, susijusių su J. P. veiksmų, atliktų prieš A. P., vertinimu, kadangi tai išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų. A. P. išaiškintina, kad jai turint duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ji turi teisę su pareiškimu kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai A. P. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, paskyrė nuobaudą laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 12-ANR_N-2127-2019 palikti nepakeistą ir A. P. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.