- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2-2483-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-16211-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Advokatai
- Dominykas Varnas, Daiva Vaškelienė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovui, advokatui Dominykui Varnui atsakovei J. D., jos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, trečiajam asmeniui A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei J. D., trečiajam asmeniui A. K., dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės ieškovo naudai priteisti 3626,97 Lt skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove bendrai valdo jų paveldėtą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Iki 2010 metų jame buvo tik vienas elektros energijos linijos įvadas ir mokėtojas už šią energiją buvo vienas ieškovas. 2002 m. rugsėjį - 2010 m. gruodį ieškovas atliko 89 mokėjimus už jo ir atsakovės šiame bendrame name suvartotą elektros energiją. Bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Sumokėdamas minėtas 89 įmokas, ieškovas patyrė 7253,95 Lt išlaidų, susijusių su bendru daiktu (turtu). Ši prievolė buvo solidari po 1/2 dalį (be to, ir turtas yra valdomas lygiomis dalimis). Tai reiškia, kad minėtos sumos 1/2 dalį (3626,97 Lt) atsakovė privalėjo ir privalo ieškovui kompensuoti. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Ieškovas atskaitė jam pačiam tenkančią 7253,95 Lt bendrų išlaidų dalį, likusi dalis priteistina iš atsakovės. Prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Nemotyvuotas atsakovės atsakymas, neva „viskas buvo mokama“ bei prieštaravimuose teismui nurodomi motyvai, neva atsakovė įteikdavo ieškovui atitinkamas sumas, yra nepagrįsti. Jokie atlikti mokėjimai nebuvo kompensuojami ar grąžinami ieškovui. Atsakovė su prieštaravimais pateikėjos pačios surašytus nežinia kada surašytus raštelius, tačiau nei jie, nei atsivesti jai palankūs liudytojai negalės patvirtinti pinigų perdavimo ieškovui fakto. Tokios aplinkybės gali būti patvirtinamos tik rašytiniais įrodymais arba faktų pripažinimu. Protingi ir apdairūs asmenys nesielgia taip, kaip nurodo elgusis atsakovė, tariamai sumokėdama ieškovui tiek, kiek ieškovas pasakydavo mokėti. Ieškovas pats mokėjo už elektrą, išskyrus du mokėjimus, kuriuos atliko A. K.. Kadangi atsakovė atsakovė nemokėdavo už elektrą, ieškovas kartais atjungdavo elektrą. Ieškovas prašo tenkinti ieškinį iš dalies, iš reikalavimo sumos atimant 73 Lt ir 81 Lt, sumokėtus A. K..
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su A. L. pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas, A. L., daugiau kaip 16 (šešiolika) metų gražiuoju nesutinka spręsti klausimo dėl naudojimosi po 1/2 dalį paveldėtu gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kurio naudingas plotas 183,87 kv.m., nors naudojimosi tvarka yra aiški daugiau kaip šešiolika metų: brolis (ieškovas A. L.) naudojasi pirmuoju gyvenamojo namo aukštu, o atsakovė, įsirengusi atskirą įėjimą naudojasi antruoju gyvenamojo namo aukštu, tačiau iki šiol negali gauti A. L. sutikimo nusistatyti naudojimosi tvarką bei atsidalinti pastatą realiosiomis dalimis. A. L. daugiau kaip šešiolika metų trukdydamas atsidalinti nuosavybės teise priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, nedavė sutikimo ir įsirengti atskiro elektros apskaitos prietaiso, kuris būtų tiesiogiai prijungtas prie AB „VST“ skirstomųjų elektros tinklų, taigi sutarties su AB „VST“ Kauno skyriumi iki 2010 m. gruodžio mėnesio neturėjo, kadangi ieškovo sutikimą dėl atskiro elektros įvado įvedimo pavyko gauti tik 2010 m. liepos 27 d. Todėl nuo 2002 metų buvo įsirengusi kontrolinį elektros skaitiklį savo naudojamoje dalyje, antrajame gyvenamo aukšte, nes pagrindinis elektros skaitiklis buvo įrengtas pirmajame gyvenamojo namo aukšte, kuriuo naudojosi ir šiuo metu naudojasi A. L.. Pagal kontrolinio elektros skaitiklio parodymus, kiekvieną mėnesį grynuosius pinigus perduodavo broliui A. L., kuris buvo sudaręs sutartį su AB „VST“ kaip pagrindinis abonentas ir galėjo atsiskaityti pagal pagrindinio elektros skaitiklio parodymus. Kiekvieną mėnesį įteikdavo grynuosius pinigus po 80-90 Lt už suvartotą elektros energiją A. L.. Atsakovės artimam giminaičiui, krikšto sūnui K. A. atsakovė laikinai leido gyventi antrajame gyvenamojo namo aukšte, kadangi pati šiuo metu gyvena Kauno mieste. Paduodama grynuosius pinigus ieškovui į rankas, vedė apskaitą savo sąsiuvinyje, tačiau brolio pasirašyti jame, jog pinigus jis gavo, neprašė. Kaip matyti iš kreditoriaus sudarytos lentelės, pats kreditorius už elektros energiją pagal pagrindinio elektros skaitiklio parodymus mokėjo kur kas mažesnes pinigų sumas, negu atsakovė jam kas mėnesį įteikdavo. 1995 metais sudarydama žodinį susitarimą dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją su savo broliu A. L., gyvenamojo namo antrajame aukšte, įsirengė kontrolinį elektros skaitiklį paties ieškovo pasiūlymu. Taigi, minėtą prietaisą įsirengė būtent dėl to, kad pagal kontrolinio skaitiklio parodymus galėtų teisingai atsiskaityti su pagrindinio elektros skaitiklio turėtoju ieškovu A. L.. Ieškovas A. L. elgiasi kaip nesąžininga sutarties šalis, siekdamas gauti nepagrįstą naudą sau, kadangi už suvartotą elektros energiją pagal atsakovės įsirengtą kontrolinį elektros skaitiklį, atsakovė yra jam sumokėjusi, todėl nėra skolinga. Be to ieškovas nuo 2010 metų gruodžio mėn. sunaudoja tiek pat elektros energijos, kiek ir sunaudodavo iki 2010 metų, kai buvo įvestas atskiras skaitiklis, t.y. po 200-230 kW/mėn. Faktas, jog ieškovas 10 metų nesikreipė į teismą rodo, kad atsakovė atsiskaitydavo su ieškovu už elektros energiją. Atsakovė nurodo, kad 2002 – 2006 metais už elektrą mokėdavo simboliškai – po 40 - 60 Lt per metus. 2003 metų rudenį – 2004 metų pavasarį atsakovei priklausančiose patalpose gyveno pilietis (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 metų lapkričio mėnesio atsakovė sunaudodavo apie 200 kW elektros energijos per mėnesį.
Tretysis asmuo A. K. nurodė, kad 2006 metų birželio mėnesį patalpose buvo įvestas kontrolinis skaitiklis. Elektros sunaudodavo po 200 kW per mėnesį. 2006 – 2008 metais vienam mėnesiui važiuodavo į Norvegiją. Nuo 2006 metų spalio mėnesio iki 2008 metų pavasario patalpose gyveno du asmenys ir 2 mažamečiai vaikai (2004 ir 2005 metų gimimo). Nuo 2008 metų patalpose gyveno 3 mažamečiai vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. D. ir A. L. (b.l. 162-163); ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia atsiskaitymo už elektrą knygelių nuorašais (b.l. 43-147); 2006 metų lapkričio mėnesio sąskaita, 2007 metų vasario mėnesio sąskaita, 2007 metų rugsėjo mėnesio sąskaita, 2010 metų balandžio mėnesio sąskaita pateiktos nepridėjus jų apmokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų (b.l. 95, 98, 105, 133); 2010 metų rugpjūčio mėnesio sąskaita ir 2010 metų spalio mėnesio sąskaita apmokėtos A. K. (b.l. 136, 141, 177-179); atsakovė pateikė savo sudarytą ir užpildytą apskaitos už suvartotą elektros energiją lentelę, kurioje nurodyti metai, mėnesiai ir kainos (b.l. 155).
Dėl bendraturčių pareigos mokėti mokesčius
CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.82 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 6.9 str. 1 d. nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.
Dėl šalių teisinių santykių
Kasacinis teismas, aiškindamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pasisakęs, kad įrodinėjimo procese teismas gali pripažinti faktą įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, t. y. įvertinus ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, susiformuoja jo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas mokesčių už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo faktui įrodyti pateikė atsiskaitymo už elektrą knygelių nuorašus (b.l. 43-147), kuriais atsiskaitė su elektros energijos tiekėju, viso 7253,95 Lt sumai (b.l. 39-40). Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas atsiskaitė su elektros energijos tiekėju už pateiktą elektros energiją, tačiau neigia, kad nevykdė pareigos solidariai apmokėti mokesčius (b.l. 152-153). Priešingai, ji nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, pagal kurį ieškovė pagal kontrolinio skaitiklio rodmenis kiekvieną mėnesį įteikdavo grynuosius pinigus po 80-90 Lt už suvartotą elektros energiją ieškovui A. L.. Paduodama grynuosius pinigus ieškovui, vedė apskaitą savo sąsiuvinyje, tačiau brolio pasirašyti, jog jis pinigus gavo, neprašė (b.l. 152-153). Kvalifikuojant tarp šalių susiformavusius civilinius teisinius santykius, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Atsakovės nurodyto susitarimo buvimo faktą patvirtino tretysis asmuo, tačiau ieškovas susitarimo faktą neigia. Vadovaujantis šalių procesinio lygiateisiškumo, ir rungimosi principais (CPK 12 straipsnis), bei, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl atsakovės atsiskaitymo su ieškovu CK 4.76 str. nustatytu pagrindu, o ieškovui pinigų pervedimo faktą elektros energijos tiekėjui pagal CK 4.82 str. 3 d. grindžiant rašytiniais įrodymais (b.l. 43-147), laikytina, kad būtent atsakovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad ji įvykdė vieną iš atsakovės nurodomo žodinio susitarimo esminių sąlygų - atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškovu už apmokant sąskaitas už suvartotą elektros energiją jo patirtas išlaidas.
Dėl šalių žodinio susitarimo buvimo fakto
Esminės žodinio susitarimo kurį buvus nurodo atsakovė sąlygos yra: pinigų perdavimas ieškovui ir ieškovo įsipareigojimas sumokėti už suvartotą elektros energiją. Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nustatyti buvus bent vienam pinigų perdavimo ieškovui faktui, t.y. nenustatyta, kad atsakovė ar tretysis asmuo, veikdamas atsakovės interesais, perdavė ieškovui pinigus, taip atsiskaitydami su ieškovu už jų suvartotos elektros energijos dalį. Atsakovės pateikta jos pačios sudaryta ir užpildyta apskaitos už suvartotą elektros energiją lentelė, kurioje nurodyti metai, mėnesiai ir kainos (b.l. 155) nepatvirtina, kad ji pati ar tretysis asmuo A. K. atsiskaitė su ieškovu už suvartotą elektros energiją, t.y. nepatvirtina nei atitinkamo susitarimo nei paties atsiskaitymo su ieškovu fakto. Iš atsakovės pateiktos minėtos lentelės nėra įmanoma nustatyti datos, kada ši lentelė buvo pradėta pildyti. Pažymėtina, kad priešingai tariamam šalių susitarimui, 2010 metų rugpjūčio mėnesio sąskaitą ir 2010 metų spalio mėnesio sąskaitą apmokėjo A. K. (b.l. 136, 141, 177-179), todėl teismas laiko, kad nėra pagrindo nustatyti, kad bendraturčiai buvo susitarę dėl mokesčių mokėjimo tvarkos.
Civilinių teisinių santykių dalyviai, palyginus su kitomis teisės šakomis, turi plačias elgesio laisvės ribas. Jie gali įgyti teises tiek įstatymo pagrindu, tiek įstatyme specialiai nenumatytais, tačiau jam neprieštaraujančiais pagrindais (CK 1.136 straipsnis). Įstatyme vienodai pripažįstamos tiek įstatymo pagrindu, tiek jam neprieštaraujančiais pagrindais įgytos teisės ir garantuojama teisminė pažeistų civilinių teisių gynyba (CK 1.138 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad bendrieji įstatyminiai civilinių teisinių santykių principai: teisingumo, protingumo, sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis), negalėjimo turėti naudos iš įstatymo nežinojimo principas (ignorantia legis nocet) (CK 1.6 straipsnis), ir kt. sukuria civilinių teisinių santykių dalyvių pareigą įgyjant ir įgyvendinant civilines teises ir pareigas elgtis pakankamai apdairiai, rūpestingai, t. y. patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių, ir nepasunkėtų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tam tikra šių civilinių teisinių santykių principų išraiška yra ir CK normose, nustatančiose reikalavimus sandorio formai ir įrodinėjimo ypatumus kilusiuose ginčuose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė rašytinės sutarties dėl atsiskaitymo su ieškovu už suvartotą elektros energiją nesudarė, todėl kartu prisiėmė riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Ieškovas žodinio susitarimo buvimo faktą neigia, o byloje esantys rašytiniai įrodymai, ar bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų paaiškinimai nepatvirtina šio susitarimo buvimo fakto.
Dėl prievolės įvykdymo fakto įrodinėjimo
Nustačius, kad vadovaujantis CK 6.9 str. 1 d., atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovui jai tenkančią mokesčio už suvartotą elektros energiją dalį, nagrinėtinas pinigų perdavimo ieškovui ir prievolės įvykdymo patvirtinimo faktas. CK 6.65 str. nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimą, grąžinti skolos dokumentą arba pažymėti pakvitavime, kad negali šio dokumento grąžinti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, iki jam bus išduotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymą. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei teigiant, kad atsiskaitė su ieškovu, prievolės įvykdymo faktą turi įrodyti būtent atsakovė. Jai neturint pakvitavimo apie prievolės įvykdymą (CK 6.65 str), atsakovė negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovė turi įrodyti prievolės įvykdymo faktą bendra tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas A. L. atsiskaitė su paslaugos teikėju už elektros energiją (b.l. 43-147), išskyrus 2010 metų rugpjūčio mėnesio sąskaitą ir 2010 metų spalio mėnesio sąskaitą, kurias apmokėjo A. K. (b.l. 136, 141, 177-179), tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, kad atsakovė perdavė jai tenkančią pinigų sumą ieškovui. Atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimai dėl pinigų perdavimo fakto yra vertintini, kaip bylos išnagrinėjimo rezultatu suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kurie yra priešingi ieškovo paaiškinimams ir neparemti nei rašytiniais įrodymais nei liudytojų parodymais, todėl atmestini. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą; išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo teismas daro remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo yra gausi, išsami ir nuosekli (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas konstatuoja, kad atsakovės pateikta jos vienašališkai sudaryta ir užpildyta apskaitos už suvartotą elektros energiją lentelė, kurioje nurodyti metai, mėnesiai ir kainos (b.l. 155), negali patvirtinti fakto, kad ieškovas gavo iš atsakovės jos nurodytas sumas už atsakovei tenkančią suvartotos elektros energijos dalį. Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl pinigų perdavimo fakto įrodinėjimo našta dėl šio fakto tenka atsakovei. Atsakovei nepateikus duomenų apie savo prievolės įvykdymą 6.65 str. nustatyta tvarka, ji turėjo pareigą šį faktą įrodyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas sprendžia, kad, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą (ieškovo, atsakovės, trečiojo asmens paaiškinimai, atsakovės sudaryta ir užpildyta apskaitos už suvartotą elektros energiją lentelė) pagal suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, konstatuotina, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų teismui daryti besąlygišką išvadą, kad atsakovė įrodė pinigų ieškovui perdavimo faktą. Laikytina, kad ieškovas, kaip solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės, kaip bendraskolės, lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.
Dėl atsakovei tenkančios mokesčių dalies dydžio
Atsakovės argumentai dėl to, kad mokesčiai už suvartotą elektrą neturėjo būti priteisti iš atsakovės tais laikotarpiais, kai tretysis asmuo buvo išvykęs ir faktiškai negyveno jai priklausančiose patalpose yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad tretysis asmuo ir atsakovė apskritai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad atsakovės nurodomais laikotarpiais, niekas negyveno nagrinėjamose patalpose. Pažymėtina, kad teismo posėdyje atsakovė ir tretysis asmuo paaiškino, kad vidutiniškai sunaudodavo po 200 kW elektros energijos per mėnesį. Dėl šių priežasčių yra teisinga mokesčius už sunaudotą elektros energiją už visą ginčo laikotarpį skaičiuoti proporcingai nuosavybės teise turėtai daliai, t.y. po ½ dalį.
Dėl priteistinos sumos dydžio
Ieškovas su ieškiniu teismui pateikė 2006 metų lapkričio mėnesio sąskaitą, 2007 metų vasario mėnesio sąskaitą, 2007 metų rugsėjo mėnesio sąskaitą, 2010 metų balandžio mėnesio sąskaitą. Tačiau ieškovas nepateikė jų apmokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų (b.l. 95, 98, 105, 133). Teismas konstatuoja, kad pačių sąskaitų užpildymo faktas, nepateikus šių sąskaitų apmokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų, nepatvirtina, kad ieškovas šias sąskaitas faktiškai apmokėjo. Todėl, byloje nesant duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad šios sąskaitos buvo apmokėtos, laikytina, kad ieškovas šioje dalyje neįrodė ieškinio reikalavimų, todėl dalimi mažintina iš atsakovės ieškovui priteistina suma. CK 6.50 str. 1 d. nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tretysis asmuo A. K. yra jos krikšto sūnus, kuris, atsakovės sutikimu gyvena atsakovei priklausančiose patalpose (šių aplinkybių ieškovas neginčija). Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus nustatyta, kad pagal 2010 metų rugpjūčio mėnesio sąskaitą ir 2010 metų spalio mėnesio sąskaitą atsakovės naudai CK 6.50 str. 1 d. nustatyta tvarka pavedimus atliko A. K. (b.l. 136, 141, 177-179), iš viso sumokėdamas 81,00 Lt ir 73,35 Lt. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, reikalavimo suma mažintina ir iš atsakovės ieškovui priteistina 3626,97 – ((89,90 + 93,39 + 110,88 + 94,50) / 2) - (81,00 + 73,35) = 3278,29 Lt.
CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, tenkintinas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo ir iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškinį tenkinant iš dalies (92 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 27,00 + 82,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8, 42), taip pat turėjo 400,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 6-7), viso patyrė 509,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurių 468,28 Lt (92 proc.) priteistina ieškovui iš atsakovės.
Ieškinį tenkinant iš dalies, 8 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatei atstovaujant atsakovę priteistina valstybei iš ieškovo t.y. 760,00 * 8 proc. = 60,80 Lt (CPK 99 str. 2 d.).
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos 18,74 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti ieškovui A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 3278,29 Lt (trys tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt aštuoni litai 29 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,28 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt aštuoni litai 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 60,80 Lt (šešiasdešimt litų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovės J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 18,74 Lt (aštuoniolika litų 74 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.