Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. B., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui M. B., institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo patenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad su atsakovas ieškovei buvo sakęs, jog pripažįsta, kad yra dukros G. tėvas. Vaikams išlaikymą teikia nereguliariai – kelis kartus davė po 100 eurų, nupirko dovaną vaiko gimimo dienos proga. Su vaikais bendrauja labai retai. Vaikai pradės lankyti darželį nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Ieškovė gyvena savivaldybei priklausančiame bute, reikia mokėti tik už komunalinius patarnavimus, iš savivaldybės gauna kompensaciją už šilumą, taip pat gauna socialinę pašalpą iš savivaldybės – 350 Eur, bei išmoką už kiekvieną vaiką – po 30 Eur. Paaiškina, kad vaikai yra sveiki, specialių poreikių neturi. Sutinka, kad atsakovas mokėtų išlaikymą vaikams kiekvienam po 160 Eur per mėnesį. Neprieštarauja, kad būtų nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais.

Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu pripažino, kad yra vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Sutinka mokėti išlaikymą vaikams G. ir R. po 160 Eur per mėnesį kiekvienam bei sutinka sumokėti išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Paaiškina, kad šiuo metu dirba UAB ,,Danės perlas“, jo darbinės pajamos sudaro iki 1000 Eur per mėnesį. Gyvena su gyvenimo drauge nuomojamame trijų kambarių bute (moka 580 Eur per mėnesį už buto nuomą ir komunalinius mokesčius), kitų išlaikytinių neturi. Neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Prašo, kad būtų nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Paaiškina, kad jo gyvenimo draugė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, kadangi vaikai nuolat gyvena su motina; dėl išlaikymo priteisimo – mano, kad išlaikymas vaikams po 160 Eur per mėnesį, kaip šalys susitarė, yra pakankamas išlaikymas tokio amžiaus vaikams; dėl tėvystės nustatymo – atsakovas pripažįsta dukters tėvystę, todėl ginčo šioje dalyje nėra; dėl atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo – vaikai gali bendrauti su tėvu kas antrą savaitgalį nuo 10 val. iki 19 val. bei, jei šalys sutinka, ir savaitės viduryje vieną vakarą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais įrodymais, nustatyta, ieškovė ir atsakovas nėra sudarę santuokos, šalys yra nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Taip pat nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio G. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaiko gimimo liudijime duomenų apie vaiko tėvą nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas M. B. yra jai gimusios dukros G. tėvas, nes jie nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, turėjo intymių santykių, po kurių gimė dukra. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė ir atsakovas nuo 2017 m. spalio mėn. gyvena atskirai. Šalių nepilnametis sūnus R. B. ir ieškovės dukra G. B. gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką V. B., gim. (duomenys neskelbtini)

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. numato, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnis,). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad jis yra vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, teismo vertinimu, tai yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas M. B. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CK 3.148 straipsnio 1 dalis), o nepilnametė G. B. – yra jo dukra. Todėl ieškovės ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 197, 185 straipsniai). Atsakovui išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis). Ieškovė vaiko pavardės pakeisti neprašė, todėl vaikui paliekama esama pavardė.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame nurodyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad šalių R. B. ir M. B. nepilnamečiai vaikai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su motina ieškove R. B., ji vaikais rūpinasi, prižiūri, auklėja. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad vaikų G. B. ir R. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų, šalių interesus, todėl G. B. ir R. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina R. B. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Viena iš tėvų pareigų vaikui yra išlaikymo jam teikimas. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir nenumato jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant tėvai gali būti atleidžiami nuo šios imperatyvios pareigos. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.,) bet skiriamas dėmesys ir vaiko lavinimui, žaislams ir kitiems tik kūdikiui skirtiems daiktams. Kaip byloje nustatyta, šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, viena augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus (dar turi sūnų V. B., gim. ) (duomenys neskelbtini), gauna socialinę išmoką vaikams iš savivaldybės po – 30 Eur per mėnesį už kiekvieną vaiką bei socialinę pašalpą iš savivaldybės – 350 Eur per mėnesį. Ieškovė su vaikais gyvena socialiniame bute, nuomos mokesčio nemoka, taipogi iš savivaldybės administracijos gauna kompensaciją mokesčiams už buto šildymą ir karštą vandenį. Kitokių pajamų bei jokio turto ieškovė neturi. Atsakovas dirba UAB ,,Danės perlas“, jo darbinės mėnesinės pajamos sudaro iki 1000 Eur per mėnesį; atsakovas su gyvenimo drauge gyvena nuomojamame trijų kambarių bute Klaipėdoje, už kurio nuomą bei komunalinius patarnavimus moka apie 580 Eur per mėnesį.

Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų nepilnamečių vaikų G. B. ir R. B. amžių, jų poreikius, šių dienų kainas, į tai, jog abi šalys teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovas vaikams teiktų išlaikymą po 160 Eur per mėnesį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams G. B. ir R. B. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 160 Eur (vaikui G. B. nuo 2018 m. vasario 1 d.; vaikui R. B. nuo 2018 m. kovo 1 d.) iki jų pilnametystės. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį. Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog 160 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui yra pakankamas. Mano, jog jis realus, galintis patenkinti šalių vaikų būtiniausius poreikius, bei atitinka atsakovo turtinę padėtį.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina nepilnamečių vaikų motina – R. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra vaikų G. B. ir R. B. tėvas ir būdamas vaikų tėvu, pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų R. ir dukrą G. nevykdė nuo 2017 metų spalio mėnesio. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas vaikų išlaikymui yra davęs ieškovei po 100 Eur kelis kartus, bei gimtadienio proga vaikams nupirkęs dovanas. Atsakovas šios aplinkybės neginčija. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikų išlaikymui pinigų neteikė, iš atsakovo priteistinas vaiko G. išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius, skaičiuojant po 160 Eur per mėnesį (iš viso 480 Eur) ir vaiko R. išlaikymo įsiskolinimas už 4 mėnesius, skaičiuojant po 160 Eur per mėnesį (iš viso 640 Eur), t.y. iš viso 1120 Eur.

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė prašymą nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. B. ir R. B.. Ieškovė neprieštarauja, jog būtų nustatyta tėvo bendravimo tvarka su vaikais, tačiau nesutinka, kad atsakovas ilgam laikotarpiui išsivežtų vaikus, nurodydama, jog vaikai yra emociškai prisirišę prie motinos ir atsakovas neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaikais, nesupranta vaikų poreikių ir norų.

CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Teismas pabrėžia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.

Sprendžiant atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimą, svarbu įvertinti aplinkybę, kad šalių vaikai yra mažamečiai ir jie nuolat gyveno su mama, tokio amžiaus vaikams nakvynė naujoje vietoje be jų motinos gali sukelti stresą, todėl reikalingas adaptacinis laikotarpis. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, vadovaudamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, mano, jog yra tikslinga nustatyti pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, kurio metu vaikai su tėvu bendrauja kas antrą savaitgalį (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį) be nakvynių, o bendravimas su nakvyne prasidėtų tik po vienerių metų.

Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad pradžioje tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį) be nakvynių, t.y. pasiimant vaikus kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį (arba sekmadienį) 10 val. 00 min iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. 00 min.

Praėjus vienerių metų pereinamajam laikotarpiui, atsižvelgus į vaikų poreikius ir interesus, suteikti atsakovui teisę pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį 10 val. 00 min. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. 00 min. bei kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. 00 min. paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. 00 min.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismo vertinimu, taip pat yra tikslinga nustatyti, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui atsakovas, t.y. po metų laiko, atsakovas praleistų su vaikais vieną savaitę vasaros atostogų, suderinęs atostogų grafiką su ieškove prieš 1 mėnesį.

Šventinėmis dienomis, teik pereinamuoju laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, tėvas su vaikais bendrauja poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, neporiniais metais - pirmąją Kalėdų dieną; poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, neporiniais – antrąją, pasiimdamas vaikus 10 val. 00 min. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus 19 val. 00 min. į jų gyvenamąją vietą.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-T-2617-24208 ieškovė 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. vasario 2 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-2227 ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikta 2018 m. gegužės 31 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3386, iš kurios nustatyta, kad ieškovės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 250,25 Eur.

Teismui patenkinus 80 % ieškovės ieškinio reikalavimų, už ieškovės patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 349 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 349 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus 80 % ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 200,20 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o ji - M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (vaikui G. B. nuo 2018 m. vasario 1 d.; vaikui R. B. nuo 2018 m. kovo 1 d.) iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G. B., gim. (duomenys neskelbtini), 480 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti pereinamąjį M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaikais G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo vienerių metų laikotarpį:

- M. B. su vaikais G. B. ir R. B. bendrauja pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį (pasirinktinai šeštadienį arba sekmadienį) be nakvynės, t.y. pasiimant vaikus kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį (arba sekmadienį) 10 val. 00 min. iš jų gyvenamosios vietos ir pristatant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val. 00 min.

- M. B. su vaikais bendrauja poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, neporiniais metais - pirmąją Kalėdų dieną; poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, neporiniais – antrąją, pasiimdamas vaikus 10 val. 00 min. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus 19 val. 00 min. į jų gyvenamąją vietą.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokią M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. B. ir R. B. tvarką:

M. B. bendrauja su vaikais pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 10 val. 00 min. paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val. 00 min. M. B. bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį nuo 17 val. 00 min., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20 val. 00 min.M. B. su vaikais bendrauja poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, neporiniais metais - pirmąją Kalėdų dieną; poriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, neporiniais – antrąją, pasiimdamas vaikus 10 val. 00 min. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaikus 19 val. 00 min. į jų gyvenamąją vietą. M. B. bendrauja su vaikais vieną savaitę vasaros atostogų, suderinęs atostogų grafiką su ieškove prieš 1 mėnesį.

Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 349 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) bei 200,20 Eur bylinėjimosi išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.