Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. skundas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės tarybos 2013 m. vasario 14 d. nutarimas paliktas nepakeistu;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2012-12-26 11,00 val. Kauno g. 2, Vilniuje, būdamas UAB NPC vadybininku, atsakingu už pastato administravimą, neužtikrino, kad nuo pastato stogo laiku būtų pažalintas ledas ar sniego ir ledo masė, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais V. M. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-14 sprendimu patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.2 punkto reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 str.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. kovo 5 d. buvo gautas V. M. skundas, kuriame nurodytais motyvais ir argumentais buvo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos komisijos 2013 m. vasario 14 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi šio skundo netenkino ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės tarybos 2013 m. vasario 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė aplinkybės, jog automobiliui žala galėjo būti padaryta ir kitoje vietoje, o ne minėto namo kieme. Liudytojo teiginiai, kad automobilis po įvykio apie mėnesį stovėjo toje pačioje vietoje ir tai neva paneigia galimybę, jog automobilis galėjo būti apgadintas kitoje vietoje, yra visiškai nepagrįsti ir nelogiški. Svarbu nustatyti, kurioje vietoje automobilis stovėjo ir galėjo būti apgadintas iki įvykio, o ne po jo.

Pažymima, kad byloje liko tinkamai nenustatyta įvykio vieta. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybės, kad automobilis galėjo būti apgadintas ir ne dėl nuo namo stogo nukritusio sniego ir formaliai rėmėsi tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuris galimai surašytas netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos ATPK nustatytų reikalavimų.

Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nebuvo nustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu vadybininkas pažeidė jam priskirtinas pareigas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad namo vadybininkas negali nuolatos stebėti namo stogo būklės. Stogo valymo darbai atliekami periodiškai ir kai yra tokių darbų poreikis. Jei didelis sniego sluoksnis susikaupia per trumpą laiką ir namo vadybininkas nėra apie tai informuojamas, jis neturi jokių objektyvių galimybių atlikti papildomus stogo valymo darbus.

Pabrėžia, kad apie susikaupusį sniego sluoksnį ant namo stogo nebuvo pranešta. Pareigą stebėti namo būklę bei kontroliuoti, kad sniegas, susikaupęs ant namo stogo, būtų nuvalytas, turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai šią pareigą vykdė.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

V. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 161 str., kuriame nurodyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su tokiu veiksmų kvalifikavimu, teigiant, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas automobilis apgadintas nuo namo, esančio adresu Kauno g. 2, Vilniuje, stogo nukritusio sniego.

Kaip numato Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 7.2 p., administratorius organizuoja namo bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) ir namo būklės nuolatinį stebėjimą. Administratorius turi paskirti namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą ir organizuoti pastebėtų defektų šalinimą. Minėtų nuostatų 7.3 p. nurodyta, kad nustačius ar gavus informaciją apie statinio, jo konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerijos įrangos būklę, įvykus avarijai, skubiai imtis priemonių avarinei būklei likviduoti, gyventojų ir praeivių saugumui užtikrinti ar apsaugoti žmones ir aplinką nuo galimų pasekmių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantas dirba UAB „Namų priežiūros centro“ pastatų administravimo vadybininku, pagal savo darbines funkcijas vykdančiam organizacines ir administravimo pastatų tvarkymo funkcijas. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 7.2 p. nuostatomis, pastatų administravimo vadybininko uždavinys – vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą ir organizuoti pastebėtų defektų šalinimą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. M., kuriam priklausantis automobilis ir buvo apgadintas nuo namo stogo nukritusio sniego, parodė, kad gyvena name, esančiame Kauno g. 2, Vilniuje. 2012-12-25 d. vakare, automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į namus, automobilį pastatė kieme, netoli nuo įėjimo durų į laiptinę. Į namo stogus nesidairė, atitvarų, draudžiančių toje vietoje statyti automobilį nebuvo. Sekančios dienos ryte jam pranešė kaimynai, kad apgadintas kieme stovintis jo automobilis. Išėjęs į kiemą pamatė, kad ant automobilio variklio dangčio, stiklo bei stogo guli ledo ir sniego gabalai. Suprato, kad sankaupa nukrito nuo stogo ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai konstatavo automobilio apgadinimo faktą. Į UAB „Namų priežiūros centrą“ nesikreipė ir jų darbuotojų apie įvykį neinformavo, nes nemanė, kad tai padaryti yra būtina. Automobilis apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir jo remontas kainavo daugiau nei 1000 litų. Liudytojas nurodė, kad bute, esančiame Kauno g. 2, Vilnius, gyvena apie tris metus ir nėra matęs, kad būtų valomos sniego ar ledo sankaupos nuo namo stogo. Tik po jo automobilio apgadinimo, prie namo esančios pavojingos vietos buvo atitvertos, tačiau jo nuomone, minėta priemonė negali pilnai apsaugoti nuo nelaimių. Liudytojo nuomone, problema nebus tinkamai išspręsta, kol ant namo stogo nebus sumontuoti specialūs atitvarai, neleidžiantys susidariusioms sniego ir ledo sankaupoms kristi ant žemės. Jis bei kiti gyventojai moka UAB „Namų priežiūros centrui“ už namo priežiūrą mokesčius, tačiau namo priežiūra vykdoma aplaidžiai.

Atsižvelgdamas į šio liudytojo parodymus ir įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymo Nr. 30-2050 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo 7.2 ir 7.3 punktų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. M., dirbdamas UAB „Namų priežiūros centro“ pastatų administravimo vadybininku, netinkamai organizavo pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu Kauno g. 2, Vilniuje, priežiūrą, dėl ko buvo pažeistos minėtos teisės akto nuostatos. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas ėmėsi visų jam priklausančių veiksmų ir tam skyrė realiai protingas pastangas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks apelianto argumentas nepagrįstas. Liudytojas M. M. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio vietoje jis gyvenas tris metus, tačiau, nei karto nebuvo valomos sniego ir ledo sankaupos nuo namo stogo. Po nagrinėjamo įvykio pavojingos vietos buvo tiesiog atitvertos, tačiau, nebuvo imtasi jokių papildomų atsargumo priemonių, kad analogiški įvykiai ateityje nepasikartotų.

Atmetant apelianto argumentą, kad automobilis VW Golf galėjo būti apgadintas kitoje vietoje, pažymėtina, kad minėtos transporto priemonės savininkas, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-12-25 d. vakare automobiliu VW Golf atvykęs į namus, automobilį pastatė kieme, netoli nuo įėjimo durų į laiptinę. Į namo stogus nesidairė, atitvarų, draudžiančių toje vietoje statyti automobilį nebuvo. Sekančios dienos ryte jam pranešė kaimynai, kad apgadintas kieme stovintis jo automobilis. Iš šių parodymų seka, kad minėtas automobilis iš tos vietos, kurioje buvo rastas apgadintas, nakties metu niekur nebuvo patrauktas.

Atmestinas ir apelianto argumentas, kad stebėti namo būklę bei kontroliuoti, kad sniegas, susikaupęs ant namo stogo, būtų nuvalytas, turi ir Vilniaus miesto savivaldybė. Pažymėtina, kad pažeidimo vieta (Kauno g. 2, Vilnius) priklauso UAB „Namų priežiūros centras“ veikimo teritorijai, todėl ir šio namo priežiūrą privalėjo organizuoti ir vykdyti būtent šis juridinis asmuo, bet ne Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Namų priežiūros centras“, paskirdamas V. M. pastatų administravimo vadybininku, jam buvo perduotos ir šio juridinio asmens pareigos - pagal savo darbines funkcijas vykdyti organizacines ir administravimo pastatų tvarkymo funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, V. M. apeliacinio skundo netenkinti.