- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-443-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00995-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- T. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Svetlanos Jurgaitienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 1 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012-01-30 nuosprendžiu, pakeistu 2012-05-31 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p. – 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-06-05, bausmės pabaiga – 2019-06-05.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-02-01 nutarimu Nr. 93-81 nutarta nuteistajam T. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistajam neatlikus 3 metų 4 mėnesių 7 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2016-01-28) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-03-04 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo T. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. L. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nutartį ir tenkinti jo prašymą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisija yra sudaryta iš kvalifikuotų darbuotojų, kurie bendrauja su nuteistaisiais, mato jų elgesio raidą, todėl jos išvados negali būti vertinamos kaip nepagrįstos. Mano, kad teismas nepagrįstai vertina jo praeities klaidas, t. y. ankstesnį teistumą dėl kurio bausmės vykdymas buvo atidėtas. Atkreipė dėmesį, kad teismas nevertino tų aplinkybių, jog nuteistajam yra suteikta teisė vykti be sargybos, jis dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų, turėjo galimybę išvykti 3 dienų atostogoms, yra skatintas 6 kartus, nebaustas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas gali toliau tęsti pataisos procesą būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas taip pat pripažino, kad yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžia, kad nusikalstamos veikos pobūdis jau buvo įvertintas skiriant bausmę, todėl pakartotinis jo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą yra negalimas. Šiuo atveju lygtinis paleidimas neturėtų būti prilyginamas visiškam atleidimui nuo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. L. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2016-01-26 atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. L. priklauso žemos rizikos grupei – 11 balų iš 168 galimų, tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Nors skundu apygardos teismui T. L. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo skatintas, jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, T. L. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.
Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar egzistuoja net trys kriminogeniniai veiksniai, prognozuojantys nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą, t. y. gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu. Tuo tarpu duomenų rodančių, kad šiuos veiksnius nuteistasis stengiasi aktyviai šalinti bylos medžiagoje nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę T. L. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastarasis pripažįsta, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl alkoholio poveikio. Nepaisant to, duomenų, kad nuteistasis būtų dalyvavęs kokiose nors programose susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, jo žalos visuomenei tendencijomis, kokie šios programos lankymo rezultatai, pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Tai, kad nuteistasis nėra aktyvus pataisos proceso dalyvis patvirtina ir tos aplinkybės, jog T. L. dalyvavo tik privalomose pataisos įstaigoje vykdomose programose, tačiau jokiose papildomose socialinėse reabilitacijos programose jis nedalyvavo, tokiu būdu nesistengė aktyviai mažinti galimų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui, iš esmės keisti savo mąstymą ir elgesį. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, jo rizikos rodikliai yra visiškai nepakitę (11 balų pagal OASys vertinimo metodiką). Išdėstytos aplinkybės neleidžia konstatuoti nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir taikyti jam įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas. Šią išvadą sustiprina ir tos aplinkybės, jog iš ankstesnių apelianto teistumų matyti, kad T. L. buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau parodytas teismo pasitikėjimas nesustabdė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, kas taip pat kelia pagrįstas abejones, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. L. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. L. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-03-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo T. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.