- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e1-415-1208/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06275-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Jūratės Štreimikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, anksčiau buvusi teista, teistumas išnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. B. (toliau – ir R. B.) (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.
Šiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. B. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 30 min. ji vairavo savo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, nes ryte išgėrė sidro, o iš vakaro buvo taip pat gėrusi alkoholio, nes turėjo svečių. Ji viena važiavo iš namų, tai yra iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Vežė pažįstamui degtinės butelį, nes jis jai paskambino ir to paprašė, kadangi buvo sunkios pagirios, paprašė pagelbėti. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), ją sustabdė nežymėto policijos automobilio pareigūnai. Prie jos priėjęs policininkas pasakė, jog reikia pasitikrinti blaivumą ir paprašė papūsti į alkotesterį, kur pučiama per atstumą. Ji pūtė, bet nežino, ar jai pavyko, ar ne. Pareigūnas pasakė išlipti iš automobilio ir prieiti prie policijos automobilio pasitikrinti blaivumą. Ji prisipažino, kad yra vartojusi alkoholio. Jai alkotesteriu du kartus patikrino blaivumą, tačiau, kiek įpūtė pirmą kartą, neatsimena, antrą kartą įpūtė lyg 1,8 promilės. Su alkotesterio parodymais sutiko. Ką policininkams sakė dėl savo vairuotojo pažymėjimo, neatsimena, bet lyg pareigūnai patikrinę pasakė, kad jis negalioja. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas jos vardu, yra po sugyventinio mirties likęs jai. Šio automobilio ji nevairuodavo, nes neturi teisės vairuoti automobilio. Jei reikėdavo kur pavažiuoti, visada paprašydavo pažįstamų, kad ją pavežtų su automobiliu (duomenys neskelbtini). Žino ir supranta, kad vairuoti neblaiviai negalima, žino ir tai, jog negalima vairuoti, kai neturi tam teisės, tačiau vis tiek surizikavo ir vairavo automobilį būdama neblaivi ir be teisių. Nieko blogo nepagalvojo, tuo metu jai taip atrodė. (duomenys neskelbtini) buvo pirmas ir vienintelis kartas, kad taip neatsakingai ji pasielgė. Teisės vairuoti neturi, nes ji buvo atimta labai seniai, gal 2005 m., po to nebuvo įgijusi teisės vairuoti, net nebandė. Pajamų sumokėti baudai neturi, nes niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, santaupų neturi. Pragyvena su neįgalia mama, kurią prižiūri ir slaugo, tik iš jos 500 Eur pensijos (b. l. 81-84).
Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjos Inetos Grindelytės tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) Birštono policijos komisariate buvo gautas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto Karolio Daugėlos tarnybinis pranešimas apie užfiksuotą neblaivią vairuotoją. Automobilis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. B. (b. l. 6-8).
Iš byloje esančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos specialisto Karolio Daugėlos tarnybinio pranešimo matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su specialiste Agne Kvedaravičiūte tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 12 val. 30 min(duomenys neskelbtini), kelio 3319 (duomenys neskelbtini), 2.56 km, koordinatės: 505425,6047558, patikrinimui sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotoja R. B. buvo patikrinta alkoholio matuokliu Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARRF-0061, patikros Nr. 2066140. 12 val. 31 min. prietaisas užfiksavo 1,98 promilių neblaivumą. Vairuotoja su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Ji teigė, kad iš vakaro vartojo alkoholį. 12 val. 48 min. vairuotoja dar kartą patikrinta alkoholio matuokliu, prietaisas užfiksavo 1,81 promilių neblaivumą. Patikrinus duomenų bazę paaiškėjo, kad vairuotoja neturi teisės vairuoti, kadangi ši teisė jai atimta (b. l. 26).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) 2,56 km. Apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-19).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūno kūno kamera užfiksuoti vaizdo įrašai. Nurodyta, kad vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240217-122724UTC+0200.mp4", kurio trukmė 5:58 min., užfiksuota, jog policijos pareigūnas išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie sustojusio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių. Prie automobilio vairo sėdi moteris, kaip vėliau nustatyta, R. B.. Vairuotojo durelių stiklas pilnai atidarytas. Priėjęs pareigūnas pasisveikina, prisistato ir paaiškina, jog yra tikrinamas vairuotojų blaivumas bei tai, kad reikės papūsti į alkotesterį. Tuo tarpu automobilis rieda atgal, pareigūnas paprašo sustabdyti automobilį. R. B. užtraukia rankinį stabdį. Pareigūnas paaiškina, kaip reikia papūsti į bekontaktį alkoholio matuoklį, tačiau to padaryti R. B. nepavyksta. Pareigūnui paklausus, vairuotoja R. B. atsako, jog ji yra "alaus biški išgėrus". Pareigūnas paprašo pastatyti kelkraštyje automobilį, užgesinti variklį ir prieiti prie policijos automobilio pasitikrinti blaivumą. Taip pat paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. R. B. atsako, jog jo neturi. Pokalbio metu R. B. pareigūnui patvirtina, jog jos teisė vairuoti kelių transporto priemones jai yra atimta. Priėjusi prie policijos pareigūnų specialiais ženklais nežymėto tarnybinio automobilio, pareigūnui paėmus alkoholio matuoklį, R. B. pasako "tai nereikia, galiu pasakyti alaus gėriau, jau sakiau". Pareigūnas paaiškina R. B. atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmes. R. B. alkoholio matuokliu patikrinamas jos blaivumas (vaizdo įraše nuo 03:05 min.). Pirmo tikrinimo metu - 12:31 val. R. B. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Pareigūnas paaiškina, jog po 15 min. bus atliktas pakartotinas neblaivumo patikrinimas bei atlieka bendrą R. B. būklės įvertinimą. Vaizdo įraše pavadinimu "PSS-20240217-124617UTC+0200.mp4", kurio trukmė 3:31 min., užfiksuotas antras vairuotojos R. B. blaivumo patikrinimas (vaizdo įraše nuo 01:14 min). Antro tikrinimo metu - 12:48 val. R. B. nustatytas 1,81 promilių neblaivumas (b. l. 20-22).
(duomenys neskelbtini) neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. B. 12 val. 31 min. buvo nustatytas 1,98 promilių neblaivumas, 12 val. 48 min. - 1,81 promilių neblaivumas. Užfiksuoti kiti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdama pataikyti pirštu į nosies galą užsimerkusi negali. Su tikrinimo rezultatais R. B. sutiko, aktą pasirašė (b. l. 44).
Iš VĮ Regitra duomenų ir transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra R. B. (b. l. 27, 28).
Iš VšĮ "Emprekis" pateiktų duomenų matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kurio techniniai duomenys atitinka įtariamosios R. B. automobilio, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1560 Eur su PVM (b. l. 30).
Iš vairuotojų registro duomenų nustatyta, kad R. B. teisės vairuoti kelių transporto priemones ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 53, 54).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji R. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį kaltinamajai, būdama neblaivi, jai nustatytas 1,98 promilių neblaivumas. Kaltinamoji, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad dėl savo elgesio labai gailisi. Ji pripažino, kad įvykio ryte išgėrė alkoholio - sidro, iš vakaro taip pat vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir patikrintas jos neblaivumas. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai – tarnybiniai pranešimai dėl kaltinamosios sustabdymo ir neblaivumo patikrinimo, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno kamerų, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje esantys įrodymai. Taigi, darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. B. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilės, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo R. B. skirti BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, o jos vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.
Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 116-126).
Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančią aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia, kad R. B. padarė nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia, jog R. B. nedirba, anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, dalies jai paskirtų administracinių baudų nėra sumokėjusi. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, nes šios teisės nesusigrąžino teisės aktų nustatyta tvarka po to, kai ši teisė buvo atimta. Baudžiamasis įstatymas numato, kad švelniausia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė bauda įprastai skiriama pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui. R. B. laikoma anksčiau neteista, tačiau kartu pažymėtina, jog bauda yra ekonominio pobūdžio bausmė, kurią skiriant, privalu įvertinti ir realias galimybes paskirtą baudą sumokėti. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, pragyvena iš mamos gaunamų socialinių išmokų, todėl baudos paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kadangi jos atlikimo galimybės nagrinėjamu atveju būtų itin menkos.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta R. B. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas didesnis nei arešto bausmės vidurkis. Pagrindo mažinti arešto bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamosios padarytos veikos pavojingumas yra didelis, ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, dienos metu, be to, ignoruodama aplinkybę, kad apskritai neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Iš asmeniui registruotų administracinių nusižengimų matyti, kad anksčiau R. B. taip pat vairavo transporto priemonę ir viršijo leistiną greitį, nors teisės vairuoti transporto priemones ji nėra įgijusi, kas R. B. charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti administraciniu nusižengimus asmenį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad prokuroro prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, R. B. nesiekia tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Svarbu ir tai, kad jei R. B. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl tokios bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą ir pareigas - registruotis Užimtumo tarnyboje ar dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, kad nusikaltimas padarytas šviesiu paros (dienos) metu, kuomet tiek transporto priemonių, tiek pėsčiųjų eismas intensyvesnis, esant vidutiniam kaltinamosios neblaivumo laipsniui, kaltinamosios asmenybę, nustatytinas 3 (trijų) metų draudimo naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
R. B. nusikaltimą padarė naudodamasi kelių transporto priemone – automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios R. B. nebūtų turėjusi galimybės padaryti jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso R. B.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu vidutinė minėto automobilio vertė su PVM buvo 1 560 Eur. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė, todėl R. B. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.
V. Kiti klausimai
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Ikiteisminio tyrimo metu laikinai (nuo (duomenys neskelbtini)) apribota R. B. nuosavybės teisė į jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas R. B. nuosavybės teisės į šį automobilį apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,
nusprendžia:
R. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, R. B. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant R. B. bausmės atidėjimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti R. B. nuosavybės teise priklausantį lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Laikiną R. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.
Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones R. B. atėmimą 3 (trejiems) metams.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti R. B., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:
1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;
4) paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
5) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.