Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Klaipėdos skyriaus atstovei Olgai Aleksierienei, 2009 m. lapkričio 16 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P.Š. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009-09-15 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareigūnė 2009 m. rugpjūčio 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad P.Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytą tvarką, kadangi iki 2009 m. gegužės 15 d. nesumokėjo už 2009 m. balandžio mėnesį priskaičiuotų 26 241,31 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2009 m. birželio 15 d. nesumokėjo už 2009 m. gegužės mėnesį priskaičiuotų 27 245,49 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2009 m. liepos 15 d. nesumokėjo už 2009 m. birželio mėnesį priskaičiuotų 26 329,30 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 25 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalį.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareigūno (toliau – ir Institucijos) 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimu P.Š. pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį paskirta 1 750 litų byla.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Teismo pranešimas 2009 m. lapkričio 3 d. buvo siųstas P.Š. nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 26). 2009 m. lapkričio 3 d. grįžo vokas su pranešimu, kuriame nurodyta, jog adresas nežinomas (b.l.28). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis (b.l. 30), P.Š. 2008 m. rugpjūčio 18 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini). Pakartotinai teismas 2009 m. lapkričio 10 d. išsiuntė pranešimą P.Š. į darbovietę UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) . Tą pačią dieną grįžo vokas, ant kurio užrašyta, jog įmonės nėra (b.l. 29). Juridinių asmenų registro duomenimis (b.l. 31), UAB (duomenys neskelbtini) įmonė yra bankrutuojanti. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnis proceso dalyvius ir atstovus pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Nurodytu teisės normos pagrindu teismas konstatuoja, jog P.Š. tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų, susidariusių delspinigių apskaičiavimo arba (ir) jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimą, veiką, dėl kurios neteisėtai buvo sumažintos valstybinio draudimo įmokos, išmokos, vengimą registruotis draudėju, neįsileidimą valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimą jiems dokumentų arba jų nuslėpimą, finansinių ataskaitų ar pranešimo apie asmens priėmimą į darbą pavėluotą pateikimą arba nepateikimą, klaidingos informacijos suteikimą, neteisingų duomenų apie gautas pajamas, reikalingų valstybinio socialinio draudimo pensijai ar pašalpai skirti, įrašymą į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu P.Š. suformuotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkto reikalavimus. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga draudėjui teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų. Taisyklių 25 punkte numatyta, jog draudėjai, skaičiuodami darbo užmokesčio sumas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat mokėdami socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.8 ir 20.9 punktų nustatytais atvejais, apskaičiuoja socialinio draudimo įmokas šių Taisyklių 20.1–20.10 punktuose nustatyta tvarka už kiekvieną mėnesį ir sumoka jas į Fondą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šių Taisyklių 26 punkte numatytus atvejus. Mokėjimo nurodymai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundu neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą. Rašytiniais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 18), aktu (b.l. 19), skundžiamu nutarimu (b.l. 17), valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansine ataskaita (b.l. 21), 2009 m. liepos 17 d. atsakovo raštu Nr. IB-68 (b.l. 22) nustatyta, jog P.Š., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytą tvarką, kadangi iki 2009 m. gegužės 15 d. nesumokėjo už 2009 m. balandžio mėnesį priskaičiuotų 26 241,31 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2009 m. birželio 15 d. nesumokėjo už 2009 m. gegužės mėnesį priskaičiuotų 27 245,49 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2009 m. liepos 15 d. nesumokėjo už 2009 m. birželio mėnesį priskaičiuotų 26 329,30 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų.

P.Š. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas.

P.Š. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir iki minimalios sumažinti paskirtą baudą.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009).

Prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo grindžiamas aplinkybe, kad P.Š. vadovaujamai įmonei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b.l. 14) UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, tačiau ši aplinkybė nesuponuoja galimybės sumažinti paskirtą baudą. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 2 dalies 4 punkte pateikta bankrutuojančios įmonės sąvoka – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. Iškėlus bankroto bylą, teismas privalo atlikti Bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus (paskirti įmonės likvidatorių, pranešti Juridinių asmenų registrui, uždėti įmonės nekilnojamajam ir kitam ilgalaikiam materialiam turtui areštą ir kt. veiksmus). Tokiu būdu bankroto bylos iškėlimas dar nereiškia bankrutavusios įmonės statuso.

P.Š. nepateikė jokių duomenų apie savo šeimos sudėtį, finansinę padėtį, duomenų apie darbo užmokestį. Pažyma apie asmens įdarbinimus už 2008 m. lapkričio 1 d. – 2009 m. lapkričio 13 d. laikotarpį (b.l. 32) ir atsakovės atstovės paaiškinimu nustatyta, jog P.Š. šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).. Atsakovės atstovė paaiškino, jog šių metų II ketvirtį deklaruota draudžiamų pajamų 11 142.65 Lt, III ketvirtį deklaruota draudžiamų pajamų suma yra 13 632.40 Lt. Šios aplinkybės nelaikomos išskirtinėmis, dėl kurių neturėtų būti skiriama pažeidimo sankcijoje numatyta nuobauda. ATPK 30¹ straipsnio taikymą galėtų lemti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismas konstatuoja, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurios itin švelnintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę ir leistų pagrįstai manyti, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galėtų būti pasiekti skiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą.

ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų. P.Š. nenustačius atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, t.y. 1 750 Lt bauda.

Įstatymas nenumato administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančios institucijos (pareigūno) teisės skiriant nuobaudą neatsižvelgti į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, aiškiai įvardintą ATPK 31 straipsnio 1 dalyje. Tuo atveju, kai pažeidimą padaręs asmuo nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, nepripažinti to jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima tik tuo atveju, jei administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (pareigūnui), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, kyla abejonių dėl paties ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimo fakto, t.y. pažeidimą padariusio asmens nuoširdumo. Tokį savo sprendimą administracinę nuobaudą skirianti institucija (pareigūnas) turi tinkamai motyvuoti (ATPK 286 straipsnis).

Iš skundo motyvų matyti, jog P.Š. pripažįsta pažeidimą ir dėl jo gailisi, todėl ši aplinkybė pripažįstama lengvinančia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, P.Š. skirtinas baudos minimumas, t.y. 500 litų bauda.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, skundas tenkintinas ir nutarimas keistinas. Nutarimas keistinas, paskiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pažeidimo sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą, kuriuo P.Š. pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį paskirta 1 750 litų bauda, pakeisti. P.Š. pagal 188⁶ straipsnio 1 dalį paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.