Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjai A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Atsakovių ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

Skundo dalis tenkinama, skundo dalis atmetama.

Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas sumažintos ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pareiškėjai. Pareiškėja skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2014-03-31 nutartimi atnaujino trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti (b. l. 35–37).

Dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ministerijos 2008-08-18 sprendimu Nr. 11SP-2840 pareiškėjai nuo 2008-08-08 paskirta 605,11 Lt valstybinė pensija (b. l. 40). Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai valstybinė pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (b. l. 42–43). Pareiškėja Ministerijai 2013-11-04 pateikė prašymą išmokėti valstybinės pensijos dalį (b. l. 41). Ministerija 2013-11-12 sprendime Nr. 1D-10106(11) nurodė, kad, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., pareiškėjos prašymo dalies dėl valstybinės pensijos, sumažintos pagal laikinojo įstatymo 5 str., išmokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemoką dienos, likusią prašymo dalį atmetė. Ministerija minėtame sprendime taip pat nurodė, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato, todėl Ministerija išmokėti pareiškėjai valstybinės pensijos nepriemoką neturi teisinio pagrindo (b. l. 45–46).

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d., Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011-12-20 ir 2012-12-20, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Taigi Konstitucinis Teismas minėtuose nutarimuose iš esmės konstatavo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sumažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010 m. iki 2011 m.) ir sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo pratęsimas 2012 ir 2013 m. neprieštaravo Konstitucijai. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 str. pareiškėjai buvo taikomas tuo metu, kai pareiškėja dirbo Užsienio reikalų ministerijoje Finansų departamento Diplomatinių atstovybių išlaidų ir turto apskaitos skyriaus vyriausiąja specialiste (b. l. 74). Konstitucinis Teismas 2016-01-26 priėmė nutarimą „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo dirbantiems teisėjams, valstybės tarnautojams“ pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek ja nebuvo draudžiama valstybės tarnautojams gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 str., konstituciniams teisinės valstybės, socialinės orientacijos, atsakingo valdymo principams. Konstitucinis Teismas nutraukė bylos dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. atitikties Konstitucijai.

Pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-01-31 nepagrįstai neišmokėta 2 946,92 Eur (10 175,12 Lt) dydžio pensijos dalis pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (b. l. 42). Pažymėtina, kad Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą neginčija pensijos nepriemokos dydžio. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjai priteistina dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos 2 946,92 Eur dydžio nepriemoka. Pareiškėjos reikalavimas priteisti jai laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2013-09-30 neišmokėtą pensijos dalį dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo netenkintinas.

Pareiškėja pensijos nepriemoką prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Dėl sprendimo panaikinimo.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-11-12 sprendimą Nr. 1D-10106(11). Ginčijamo sprendimo dalyje Ministerija nurodė, kad, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime nustatyta, kad Konstitucijai neprieštarauja Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, nes nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šio teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Teismas iš esmės sutinka su šioje sprendimo dalyje nurodytais argumentais, todėl šios Ministerijos 2013-11-12 sprendimo Nr. 1D-10106(11) dalies naikinti nėra teisinio pagrindo. Kitoje ginčijamo sprendimo dalyje dėl pareiškėjai sumažintos pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. Ministerija nurodė, kad, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., nenagrinės pareiškėjos prašymo šioje dalyje, nes praėjo daugiau kaip 6 mėn. nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas atsakovės sprendimas grindžiamas netinkama teisės norma (LVAT 2014-09-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552 1377/2014). Vadovaujantis minėtose LVAT praktika, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. redakcijos nuostatos, pagal kurias suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per 3 metus nuo tos dienos, kurią sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Skundžiama sprendimo dalis nėra grindžiama jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleistas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatytas skundo padavimo terminas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Ministerija, nagrinėdama pareiškėjos prašymą, nepagrįstai vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. įtvirtintu terminu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo. Netinkamai taikant ir aiškinant teisės aktus priimto skundžiamo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Ministerijos 2013-11-12 sprendimo Nr. 1D-10106(11) dalis, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies išmokėjimo, naikintina. Kadangi klausimams dėl valstybinių pensijų išmokėjimo nenustatyta privaloma išankstinė administracinių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nėra pagrindo Ministerijai grąžinti pareiškėjos skundą nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-11-12 sprendimo Nr. 1D-10106(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti A. M. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Priteisti pareiškėjai A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 2 946,92 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt šešis eurus devyniasdešimt du euro centus) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo.

Kitoje dalyje pareiškėjos A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.