- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- II-382-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00360-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. A. A. A., (duomenys neskelbtini)
- Institucija
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovui Rimantui Stroliui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių T. A. A. A., gimusios (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), ir M. A. O. O., gimusios (duomenys neskelbtini) (ILTU (duomenys neskelbtini)), atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimų Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimais Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 nusprendė įleisti T. A. A. A. ir M. A. O. O. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti jas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b.l. 5-7, 27-29).
Pareiškėjų T. A. A. A. ir M. A. O. O. atstovas advokatas Dmitrijus Korsakovas skundais prašo panaikinti Migracijos departamento sprendimų Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti joms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jas VSAT prie LR VRM netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunduose nurodo, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų (b.l. 2-4, 24-26).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamus nutarimus, atsiliepimu prašo skundų netenkinti. Nurodo, kad pareiškėjos T. A. A. A. ir M. A. O. O. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą. Jos buvo užregistruotos MIGRIS 2021 m. rugsėjo 3 d., per 6 mėnesius nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, todėl vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalimi, jos buvo įleistos į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintos laikino apgyvendinimo vietoje. Prieš priimant šį sprendimą, buvo tikrinamos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 nurodytos aplinkybės, kaip to reikalauja UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalies nuostatos. Pareiškėjos neturėjo su savimi kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jų tapatybę ir jo nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu. Šią aplinkybę Migracijos departamentas vertina kaip įrodymą, jog Lietuvos Respublika nebuvo pareiškėjų kelionės tikslas, pareiškėjos gali išvykti į kitą Europos valstybę, pasislėpti. Be to, pareiškėja T. A. A. A. nebendradarbiavo, apibendrinus asmens pasakojimą ir tai, kad ji nepateikė jokių pasakojimą pagrindžiančių įrodymų, nėra nustatyta išvykimo iš kilmės šalies priežastis, kuri sąlygotų tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumą. Priežasčių prilygstančių „persekiojimui” dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) tyrimo metu nebuvo nustatyta. Taip pat nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jos gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Kadangi buvo nustatytos UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė ginčytinus sprendimus apgyvendinti pareiškėjas laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijami sprendimai priimti įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl jie yra pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo. Migracijos tarnyba pabrėžia, kad šiuo metu T. A. A. A. ir M. A. O. O. neturi prieglobsčio prašytojo statuso, nes Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 21M38091, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio. Šis sprendimas jau yra įsiteisėjęs, skundą dėl Migracijos tarnybos sprendimo nesuteikti prieglobsčio išnagrinėjus 2021 m. gruodžio 7 d. Migracijos departamento 2-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, skundą dėl pastarosios Institucijos sprendimo 2022 m. vasario 21 d. išnagrinėjus Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, o skundą dėl administracinio teismo sprendimo –2022 m. kovo 23 d. išnagrinėjus Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Taip pat Institucija pažymi, jog pareiškėjų skundų teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti, prieštaraujantys objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjų atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai įleisti jas į Lietuvos Respubliką ir jas apgyvendinti, nesuteikiant teisės joms laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjos nėra sulaikytos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (2022 m. kovo 24 d. byla Nr. A-1846-525/2022). Visų antra, pagal UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pareiškėja T. A. A. A. nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, į Lietuvos Respubliką pareiškėjos atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamos migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Šios nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjoms pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Taip pat pareiškėjų kelionės tikslas nebuvo Lietuvos Respublika (T. A. A. A. prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties.
Migracijos departamentas pabrėžė, kad LVAT formuojamoje praktikoje konstatavo, jog Migracijos departamento sprendimas dėl apgyvendinimo, nors formaliai nepanaikintas, tačiau nuo tos dienos, kai užsienietis nustojo būti prieglobsčio prašytojas, nebegali būti taikomas, nes pareiškėjui apgyvendinimas taikomas pagal apylinkės teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymo priemonės kaip neteisėtai kirtusiam sieną užsieniečiui (2022 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. A-2015-815/2022) Institucija traktuoja, kad šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl užsieniečių skundų nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jie atmestini. Atsiliepime į skundą teigiama, jog Migracijos departamentas, ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjų nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais (b.l. 52-55).
Teismo posėdžio metu pareiškėja T. A. A. A. prašė skundą tenkinti jos nurodytais motyvais. Ji paaiškino, kad jos kelionės tikslas buvo Lietuva, atvyko ieškoti laisvės. Ji negali grįžti į savo kilmės šalį, nes ten jai grėsmę kelia tėvai. Ji tikrai nepasislėps. Ji prašo galimybės laisvai judėti, nes daugiau psichologiškai nebegali gyventi (duomenys neskelbtini) pabėgėlių priėmimo centre, vaikai nori judėti. Su vyru kontakto nebeturi, nes jis pasitraukė į (duomenys neskelbtini). Ji nebenori su juo bendrauti ir jie išsiskyrė. Ji neturi Lietuvoje banko sąskaitos, tačiau lėšų gyventi turės. Ji turi giminaičių Europoje, kurie atsiųs jai pinigų. Pabėgėlių priėmimo centre ji praleido jau 10 mėnesių. Lietuvoje ji giminių neturi, pas kuriuos galėtų prisiglausti. Ji bendradarbiauja su pareigūnais ir kitais darbuotojais (b.l. 127-128).
Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas prašė atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko neteisėtai. Jai nesuteikė prieglobsčio Lietuvoje. LVAT skundą dėl prieglobsčio atmetė, ji nėra prieglobsčio prašytoja. Jos statusas yra pasikeitęs. Ji neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį. VSAT kreipėsi dėl pareiškėjos sulaikymo centre be teisės išeiti už teritorijos ribų, teismas patenkino prašymą. Pagal teismo sprendimą jai apribota teisė laisvai judėti iki 2022 m. spalio 11 d., dėl to ir dėl atsiliepime minėtų priežasčių prašo skundą atmesti ir Migracijos departamento sprendimą palikti galioti (b.l. 128).
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ . UTPĮ 5 straipsnio 6 dalis numato, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
UTPĮ 140⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ekstraordinarinis užsieniečių teisinės padėties reguliavimas, kuris šiuo metu yra taikomas dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl užsieniečių masinio antplūdžio. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.
UTPĮ 140⁸ straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu Migracijos departamentas priimdamas sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Pareiškėjoms skundžiamais sprendimais skirtas apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pagrindu, kad egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pasislėpimo rizikos veiksnys – užsienietės neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jų asmens tapatybę ir (ar) pilietybę, o pareiškėjai T. A. A. A. dar ir dėl to, kad nustatytas UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pasislėpimo rizikos veiksnys - prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjoms taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą UTPĮ 113 straipsnio prasme, bet UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Teismas nustatė, kad užsienietės, prisistačiusios (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietėmis, T. A. A. A. ir M. A. O. O. 2021 m. rugpjūčio 3 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną asmenų grupėje, neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė, tik kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą. Pareiškėja T.A. A. A. neturėjo kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jos ir vaiko tapatybę, jų nepateikė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebendradarbiavo, pasakojimas apie išvykimo iš kilmės šalies priežastis nebuvo įtikinamas, prieštaringas, jame trūko konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, pats pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, sąlygojusias išvykimą iš kilmės valstybės, nors tokia galimybė jai buvo sudaryta, taip pat duomenų, kad kilmės valstybė negalėjo ar nenorėjo suteikti jai apsaugos nuo tariamo šeimos narių persekiojimo. Vadinasi Migracijos departamento išvada dėl nebendradarbiavimo yra pagrįsta.
Dėl šių priežasčių Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21M38091 nusprendė nesuteikti pareiškėjoms T. A. A. A. ir M. A. O. O. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjas T. A. A. A. ir M.A. O. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždrausti pareiškėjai T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi T. A. A. A. 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymą pavedė VSAT (b.l. 63-73).
2021 m. lapkričio 24 d. pareiškėjų atstovas adv. Paulius Vinkleris su skundu kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento sprendimą, įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį (b.l. 74-76).
Migracijos departamento prie LR VRM 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. 6K-2050 pareiškėjų skundą atmetė (b.l. 77-79).
Nesutikdamos su 2021 m. lapkričio 4 d. Migracijos departamento sprendimu ir su 2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos sprendimu, pareiškėjos kreipėsi į teismą.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą iš patenkino iš dalies - sutrumpino pareiškėjai T. A. A. A. nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminus iki 2 metų, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 80-95). Pareiškėjos apskundė šį sprendimą Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimais Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 nusprendė įleisti pareiškėjas T. A. A. A. ir M. A. O. O. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti jas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b.l. 96-105).
Įvertinus tai, kad pareiškėja T. A. A. A. su dukra M. A. O. O. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą kirsdamos sieną, neturėjo su savimi kelionės dokumentų, pilnametė pareiškėja prieglobsčio pasiprašė tik būdama sulaikyta, neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, nepateikė duomenų, patvirtinančių jos pasakojimo apie išvykimo iš kilmės šalies priežastis, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį 2022 m. vasario 23 d. galutinis sprendimas dar nebuvo nepriimtas, visa tai rodo, kad ji nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais išspręsti užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą. Be to, apklausų metu T. A. A. A. net neslėpė, kad jos vyrui pasisekė per Lenkijos teritorijas patekti į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašyti prieglobsčio ten, kad ji siekia susijungti su vyru ir tai padaryti ne Lietuvos Respublikoje. Ji skundė Migracijos departamento sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio ir išsiųsti iš šalies. Tik gavusi nepalankų teismo sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėja pakeitė savo poziciją, Migracijos tarnybai ir teismui teikdama prieštaringą informaciją. Prieglobsčio prašymo svarstymo metu nurodė, kad bėgo iš šalies dėl galimybės gyventi su išrinktu vyru, su kuriuo prieš tėvų valią sukūrė šeimą, kadangi vyro neįleido į Lietuvą, įleido tik ją su vaiku, vyras per Lenkiją išvyko į (duomenys neskelbtini), ten pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir laukia sprendimo, jie abu nori grįžti į normalų gyvenimą su vaikais, teisme jau aiškino, kad vyras ją palikęs vienas išvyko per Lenkiją į (duomenys neskelbtini), todėl ji neketina su juo ateityje palaikyti santykių. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad užsienietė T. A. A. A. su vaiku gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsieniečius apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, buvo teisėtas ir pagrįstas.
Teismas nenustatė, kad Migracijos departamento užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises. Užsienietės neturi ekonominių, socialinių, šeiminių ryšių Lietuvos Respublikoje, tačiau pareiškėjos teigimu tokį ryšį turi (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietėms pritaikius švelnesnę priemonę, jos gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjos nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jos bendradarbiauja su pareigūnais, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė jas sulaikyti, nėra padarę, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Be to, atsižvelgtina, kad jau vykdant 2022 m. vasario 23 d. sprendimus Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 Lietuvos Vyriausiasis teismas 2021 m. kovo 23 d. priėmė galutinį sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjoms, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą ir paliko galioti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą (b.l. 106-116). Taigi Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. 21M38091 dėl prieglobsčio nesuteikimo pareiškėjoms ir jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pakeistas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimu, įsiteisėjo.
Migracijos departamentui 2022 m. balandžio 5 d. kreipusis į apylinkės teismą dėl jau alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjoms skyrimo, jau UTPĮ 140⁸ straipsnio 7 dalies ir 140¹⁹ straipsnio pagrindu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjoms paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 11 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas užsieniečių išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (b.l. 119-123). Pagal UTPĮ 116 straipsnio 3 dalį teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento.
Esant tokiai situacijai, vertintina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimai. Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363, nors formaliai nepanaikinti, tačiau nuo 2022 m. balandžio 11 d. nebegali būti taikomi, nes pareiškėjoms apgyvendinimas taikomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą byloje Nr. A20.-314-1155/2022. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl Užsieniečių skundo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti, jie atmestini. Pareiškėjams taikomo apgyvendinimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas šiuo metu gali būti sprendžiamas, skundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjų T. A. A. A. ir M. A. O. O. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo skundus dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 23 d. sprendimų Nr. 22S4359 ir Nr. 22S4363 panaikinimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.