Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI3-4834-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-18
Bylos Nr.: eI3-4834-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00264-2021-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: A. K.
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Palangos miesto savivaldybės administracija
Advokatai: Aleksandras Jokūbauskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-4834-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00264-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 18.4.2; 18.9; 18.12; 55.1.1; 55.1.3; 57.2.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 18 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Ritai Levickytei,dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

nedalyvaujant pareiškėjui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Palangos miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus 2021-02-23 sprendimą Nr. 16PD-21-(14.16.137E), kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę (duomenys neskelbtini) ha dalį iš bendro ploto (duomenys neskelbtini) ha mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė bei rekreacinė teritorija) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas A. K. skunde ir jo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti NŽT prie ŽŪM Palangos skyriaus 2020-07-27 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant A. K. (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriam be visuomeninės nustatyta ir komercinė bei rekreacinė žemės naudojimo paskirtys. Pirmos instancijos teismas 2021-01-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas, kuris įsiteisėjo 2021-02-15, argumentuojamas tuo, jog ,,<...> LVAT taip pat nurodė, kad NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėta, kad NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype. <...> Ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas“. Pareiškėjo A. K. atstovas advokatas A. Jokūbauskas 2021-02-23 elektroniniu paštu gavo skundžiamą sprendimą, NŽT Palangos skyrius sprendžia, kad nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjui A. K. perduodant (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. NŽT Palangos skyriaus 2021-02-23 sprendimas yra nepagrįstas bei naikintinas, nes tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Regionų apygardos administracinis teismas 2021-01-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, pareiškėjui perduodant (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), turi būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Atsakovė skundžiamame sprendime nevertino, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, todėl neįvykdė aukščiau nurodytų teismų reikalavimų bei sistemiškai ir akivaizdžiai metodiškai pažeidinėja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas į išnagrinėtą analogišką administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimas įsiteisėjo 2021-02-15) yra pateikęs įrodymus (fotonuotraukas), kad dar 2019-06-26 NŽT Palangos skyriaus patalpose viešai eksponuoti teritorijų planavimo dokumentai, įskaitant nurodytą laisvu žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypų pasirinkimo neatlygintinai nuosavybės atkūrimui. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimu Nr. T1-31 suformuotas (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybinis, jis įstatymų nustatytais pagrindais neperduotas savivaldybei, neįregistruotas VĮ Registrų centras, o taip pat ši žemė nėra įgyta bet kokiai nuosavybėn. Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio nuostatomis būtent Nacionalinė žemės tarnyba yra tokios žemės, kuria gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisės subjektas. Šia faktine medžiaga paneigiami skundžiamo sprendimo teiginiai, neva, Palangos miesto savivaldybės administracija nėra pateikusi šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 patvirtinto nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) 106 punktu nustatyta, kad sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę. Atsakovė disponuoja detaliuoju planu ir žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla, todėl ginčo sklypui esant mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė ir rekreacinė teritorija), nėra jokių kliūčių vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą A. K. atžvilgiu pagal jo teiktus prašymus atsakovei. Administracinis teismas 2021-01-13 sprendimu panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių įpareigojo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjui A. K. perduodant (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovė privalėjo vadovautis Tvarkos 112 ir 113 punktų nuostatomis ir sprendimą priimti posėdyje, į kurį ne vėliau kaip prieš 10 dienų raštu (registruotu laišku) pakviesti pareiškėją ar jo atstovą, pranešant posėdžio vietą ir laiką. Kadangi administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-02-15, o ginčijamas sprendimas priimtas jau po 8 dienų, t. y. 2021-02-23, akivaizdu, kad atsakovė pažeidė Tvarkos 112 ir 113 punktų nuostatas, todėl jos priimtas sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” dalimi, kuria žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V). Tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos (Aprašo 20 ir 23 p.), o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad žemės sklypas skirtas žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančiai pastatų statybai. Iš ginčijamo sprendimo turinio akivaizdžiai matyti, jog jame liko nevertinta ta aplinkybė, kad žemės sklypui taip pat yra nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos, nors tokį vertinimą atlikti atsakovę jau buvo įpareigoję atlikti teismai. Todėl visapusiškai įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visetą, pripažintina, kad ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Ginčijamas sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė visų pagrindinių faktų (aplinkybių) ir argumentų, dėl to ir ginčijamame sprendime išdėstyti motyvai negali būti vertinami kaip aiškūs ir pakankami, t. y. atsakovei priimant sprendimą turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėtų būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Atsakovei to nepadarius, ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pažymėtina, jog analogiškos išvados buvo jau padarytos LVAT 2020-05-13 sprendime administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovė negerbia teismų įsiteisėjusių sprendimų bei piktybiškai pažeidinėja aukščiau nurodytas VAĮ nuostatas. Todėl pareiškėjas prašo, kad administracinis teismas objektyviai ir principingai įvertintų tokį atsakovės elgesį, lėmusį nesibaigiantį bylinėjimąsi. Pažymėjo, kad NŽT remiasi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. ir 2019 m. priimtais raštais, bet teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė dar neįsiteisėjusį 2020-11-05 sprendimą ir 2019 m. raštą panaikino, minėtas teismo sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Prašo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime ir jos atstovė Virginija Vermontaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Pažymi, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka) bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų. Informuoja, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015-01-29 sprendimu Nr. T2-31 ,,Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4. punktu, pagal detaliojo plano sprendinius, nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Šiuo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Nacionalinei žemės tarnybai, kaip viešojo administravimo subjektui, galioja administracinės teisės principas, nustatantis, kad viešojo administravimo subjektui draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama įstatymo. Akcentuoja, kad Nacionalinei žemės tarnybai bei jos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų, šiuo atveju – ginčyti 2015-01-29 priimto sprendimo Nr. T2-31 ,,Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Pažymi, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2018-01-31 raštu Nr. (4.171- D3-303) „Dėl informacijos pakeitimo“ Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių informavo apie tai, kad pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. 2019-08-06 raštu Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ Palangos miesto savivaldybės administracija pakartotinai išdėstė poziciją, kad remiantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 ,,Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ 2.4. punktu, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Pabrėžė, kad naujų žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus institucijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos. Daro išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, pareiškėjui A. K. perduodant (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi Palangos miesto savivaldybės administracija nepateikė šio sklypo nuosavybės teisių atkūrimo vykdymo procedūrai ir nurodė, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkti pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui. Taip pat pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas nebuvo pateiktas pareiškėjui pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, neaišku, kaip pareiškėjas jį pasirinko. Net jeigu ginčo žemės sklypas būtų pateiktas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, tai būtų ir kiti asmenys, kurie turėtų teisę rinktis. Taip pat nurodė, kad ginčo žemės sklypas nėra natūra atkuriamoje vietoje. Atsakovė NŽT prašo atmesti pareiškėjo A. K. skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jo atstovas Vytautas Korsakas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ 2.4 punktu ginčo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Sklypą numatyta naudoti visuomenės reikmėms. Minėtas Savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-31 2.4. punktas yra galiojantis, nenuginčytas, todėl nėra pagrindo teigti esą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas yra kitoks. Pagal detaliuoju planu nustatytą ir Tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-31punktu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmės, todėl minėto žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Sklypo būdą lemia Tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 2.4. punkte nurodyta pagrindinė vyraujanti, bet ne papildomai leidžiama veikla. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punktą, visuomeninės paskirties teritorijos – tai žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti, socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams, gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir inžineriniams statinių; specialiosios paskirties statiniams. Sklypą (duomenys neskelbtini), Savivaldybė galės naudoti tik visuomenės poreikiams tenkinti ir tik taip, ką numato Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (Žin., 2005, Nr. 14-450; 2013, Nr. 128-6536) 18 punktas. Rengiant detaliuosius planus yra paliekamos vietos viešajai infrastruktūrai: mokykloms, vaikų darželiams, sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams. Palangoje yra suplanuoti ištisi naujų gyvenamųjų namų kvartalai, todėl ateityje ginčo sklype visuomenei reikės papildomai ir vaikų darželių, ir mokyklų, ir sporto paskirties pastatų, ir inžinerinių statinių bei specialiosios paskirties statinių. Aiškinant sistemiškai, pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (Žin., 1997, Nr. 90-2256) 34 punktą piliečiams kaip kompensacija yra perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, bet ne visuomeninės paskirties teritorijos. Jei paskirtis ir būdas nėra svarbūs, tai pagal tokią seką turėtų būti išdalinti parkai, inžinerinių tinklų koridoriai, pajūrio juostos ir kitos visai visuomenei skirtos teritorijos. Toks teisės aktų aiškinimas nėra pagrįstas. Svarbu tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje. Jei teismas nuspręstų, kad pagal planavimo dokumentus tai nėra visuomenės poreikiams skirtas sklypas, pareiškėjo reikalavimas jam perduoti ginčo sklypą negalėtų būti tenkinamas, nes tai nėra jam priklausiusi posesija, o eilėje dėl kompensacinių sklypų gavimo pirmumo teisę turi kiti asmenys, bet ne pareiškėjas. Nėra pagrindo pareiškėjui perduoti visuomeniniams tikslams paliktą žemę, kuri yra ne pareiškėjo turėtos žemės vietoje ir yra numatyta naudoti visos visuomeninės interesams tenkinti: valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams (mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams, gydymo paskirties pastatams) ir jų funkcijoms vykdyti, socialinei infrastruktūrai – sporto paskirties pastatams ir inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Palangos skyriaus 2021-02-23 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo; įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę (duomenys neskelbtini) ha dalį iš bendro ploto (duomenys neskelbtini) ha mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė bei rekreacinė teritorija) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. neskundžiamu sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla pirmosios instancijos teisme – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino iš dalies pareiškėjo skundą bei panaikino NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta nevykdyti nuosavybės teisių atkūrimo perduodant pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype, ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatuota, kad nėra pagrindo naikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 ,,Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo“ patvirtino teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detalųjį planą ir 2.4. punktu, pagal detaliojo plano sprendinius, nustatė žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą – visuomeninės paskirties teritorijos. Detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys. NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareiškėjui informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2687 „Dėl informacijos pateikimo“ išdėstytą poziciją, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl minėto sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Pareiškėjo skundą NŽT direktorius išnagrinėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 1SS-1860-(5.59 E.) „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo“. Dėl NŽT ir NŽT Palangos skyriaus priimtų sprendimų panaikinimo pagal pareiškėjo skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje sprendimas dar nėra priimtas. Todėl, vadovaujantis VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) administracinė procedūra nutraukiama.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 13 d.

sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nuspręsta pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies, panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2020 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

2021 m. vasario 23 d. buvo priimtas skundžiamas NŽT Palangos skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl teismo sprendimo vykdymo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)”, kuriuo atsisakyta A. K. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha dalį (duomenys neskelbtini) ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” 2.4 punktą, žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius yra nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Akcentuoja skundžiamame sprendime, kad atsakovei nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų – šiuo atveju ginčyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Atsakovė rėmėsi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-01-31 raštu Nr. (4.171-D3-303) ,,Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog ginčo žemės sklypas reikalingas miesto reikmėms, todėl žemės sklypo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiam pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise, ir 2019-08-06 raštu Nr. (4.17)-D3-2687, kuriame pakartota išdėstyta pozicija ir kuris Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų neįsiteisėjusiu 2020-11-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas (pastarasis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje yra reglamentuojami principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš minėtų principų – objektyvumo principas, reiškiantis, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 9 punktas). VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose (akto redakcija, galiojanti nuo 2020-11-01 iki 2021-07-01) nustatyta, jog administraciniame sprendime turi būti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad šios VAĮ straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-756/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3761-552/2020). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502 -212/2012 ir kt.).

Taigi, nustačius, kad viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, yra pagrindas tokį aktą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. NŽT (jos struktūriniai padaliniai) taip pat yra viešojo administravimo subjektas, dėl to šios įstaigos priimamiems sprendimams irgi taikytinos VAĮ 10 straipsnio nuostatos.

Iš LVAT 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo turinio matyti, jog nustačius pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą ir įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), LVAT taip pat nurodė, kad NŽT Palangos skyriui ir NŽT priimant ginčijamus sprendimus turėjo būti įvertinta ne tik tai, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), bet ir tai, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija. Tik įvertinus aplinkybes dėl visų galimų žemės sklypo naudojimo būdų aktualių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą, kontekste, galėjo būti priimtas sprendimas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pažymėta, kad NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype. Iš esmės tai buvo pakartota ir aptarta jau minėtu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų įsiteisėjusiu 2021 m. sausio 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovė skundžiamame sprendime nevertino, kad žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, todėl neįvykdė nurodytų teismų reikalavimų bei sistemiškai pažeidinėja Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Teismas šiai pozicijai pritaria.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, 2.4 punkte nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pagal detaliojo plano sprendinius naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (V). Tačiau iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos (Aprašo 20 ir 23 p.), o detaliojo plano aiškinamajame rašte, be kita ko, nurodyta, kad ,,Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai. Esant poreikiui, siūloma sklypą palikti Savivaldybės reikmėms. Sklype galėtų atsirasti vaikų darželis, bendruomenės namai ar rajono pocentriui reikalingas traukos objektas su komercine, aptarnavimo ir pramogų veiklomis“.

Kaip matyti iš skundžiamo 2021-02-23 sprendimo, atsakovė nurodė, kad žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos (žemės sklypas reikalingas Palangos miesto savivaldybės poreikiams), tačiau nepagrindė to aktualiomis teisės normomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Be to, atsakovė skundžiamu sprendimu vėl neįvertino to, kad pagal detalųjį planą ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, kadangi iš detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad žemės sklypui taip pat nustatyti naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos ir rekreacinės teritorijos. Atsakovė skundžiame sprendime apsiribojo nurodydama, kad ,,jai nesuteikta teisė vertinti ir keisti Palangos miesto savivaldybės tarybos priimtų sprendimų – šiuo atveju ginčyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015-01-29 sprendimo Nr. T2-31 „Dėl teritorijos Kunigiškėse, Palangoje, detaliojo plano patvirtinimo ir naudojimo būdo nustatymo” ir keisti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, nustatant, kad šis žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija“, neatsižvelgdama, kad jau 2015 m. detaliuoju planu nustatyta, jog žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, bei nepagrįsdama šios skundžiamo sprendimo dalies aktualiomis ginčui teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, nors pati skundžiamame sprendime nurodo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ bei kitais teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, skundžiamas 2021-02-23 sprendimas visiškai nesiderina su gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, nes kaip minėta, šiuo sprendimu pakartotinai nevertinta tai, kad pagal detalųjį planą ginčo žemės sklypas gali būti naudojamas komercinių objektų statybai ir kaip rekreacinė teritorija, nepagrįsta teisės normomis, kodėl nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros perduodant pareiškėjui ginčo žemės sklypą, nors LVAT ir pirmosios instancijos teismas įsiteisėjusiu sprendimu tai buvo nurodęs atlikti. Tai vertintina kaip atsakovės piktybiniai įstatymo pažeidimai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, <...> taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymas) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).

Aptartas atsakovo ginčijamas sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis gero administravimo principo nuostatų ir laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu pretendento teisę atkurti nuosavybės teises.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pagal ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas kritiškai vertina tai, kad atsakovė skundžiame sprendime nurodė, kad remiasi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019-08-06 raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687, nes, kaip minėta, 2019-08-06 raštas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų neįsiteisėjusiu 2020-11-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas (pastarasis sprendimas apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu skundžiamas 2021-02-23 sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes yra nepagrįstas teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti NŽT specialistus vykdyti procedūras dėl perdavimo A. K. nuosavybėn neatlygintinai pagal eilę (duomenys neskelbtini) ha dalį iš bendro ploto (duomenys neskelbtini) ha mišrios paskirties (visuomeninė, komercinė bei rekreacinė teritorija) žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Dėl pastarojo pareiškėjo reikalavimo pažymėtina, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas NŽT (ar jo struktūrinį padalinį) priimti konkretų sprendimą (pvz. sprendimą dėl vykdymo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) turėtų perimti NŽT įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkintinas iš dalies ir NŽT Palangos skyrius įpareigotinas priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas, apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą. Viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai. Teismas, spręsdamas visuomeninius konfliktus, neturi pareigos už viešojo administravimo sistemos subjektą parinkti teisinį kvalifikavimą, bei po to, pats tą teisinį kvalifikavimą vertinti. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Teismo nuomone, atsakovė turėtų atsižvelgti į tai, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Be to, atsakovė turėtų atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktą, be kita ko, numatantį, jog kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų bei komercinės paskirties objektų statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus tuos atvejus, kai pilietis nuosavybės teise turėjo mažesnį žemės sklypą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius. Taigi, paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtos miestams, išpirkimo atvejai yra išvardinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taikant šias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, yra reikšminga tinkamai apibrėžti sąlygas, kurioms esant žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. priskirta miestams, įgyja išperkamos, t. y. negrąžinamos natūra, žemės teisinį statusą. Pirmoji įstatymu nustatyta sąlyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi būti priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Antroji sąlyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo būdu apibrėžiami Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje. Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, kuris reiškia, jog nuosavybės subjektui yra garantuojama teisė reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių. Įstatymų leidėjas turi pareigą priimti įstatymus, saugojančius savininko nuosavybės teises nuo neteisėto kėsinimosi. Konstitucija garantuoja, kad niekas negali paimti nuosavybės savavališkai ir ne teisės pagrindu. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Atsižvelgiant į šias nuosavybės teisinių santykių konstitucinio reguliavimo nuostatas, paaiškintas Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarime nagrinėjant nuosavybės teisių į žemę, esančią miestų teritorijoje, atkūrimo suvaržymų konstitucingumą, darytina išvada, jog ne tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grąžinama natūra, ar išperkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei reiškia, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrą konkretų nuosavybės objektą. Pažymėtina, jog detalusis planas yra viena iš įstatymu nustatytų privalomų sąlygų žemei išpirkti, tačiau jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstą visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemės grąžinimui, kurio metu atliekamos Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 ir 106¹ punktuose numatytos procedūros. Priešingai aiškinant įstatymą galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciškai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. nutarime) pagrindo būtų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, atsakovė turėtų įvertinti ir tai, ar ginčo žemės sklypui yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negalėjo būti patenkintas kitaip nei negrąžinant žemės natūra pareiškėjui, kadangi skundžiamame sprendime apsiribota nurodant, kad atsakovė remiasi Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018-01-31 raštu Nr. (4.171- D3-303) „Dėl informacijos pakeitimo“, kuriame nurodyta, jog pagal detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms. Atsakovė skundžiamame sprendime nenurodo, kad remiasi kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ginčo sklypas reikalingas nurodytiems tikslams – miesto reikmėms ir visuomenės poreikiams tenkinti, taip pat nevertino ginčo žemės sklypo statuso pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose bei teismo posėdžio metu nurodyti kiti ginčijamo sprendimo priėmimo argumentai (pvz., kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra buvusioje pretendento posesijoje, todėl šiuo atveju netaikomos teisės normos, kurios reglamentuoja žemės grąžinimą natūra, kai ji yra turėtos posesijos vietoje, o jeigu ginčo žemės sklypas būtų pateiktas pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimui, tai būtų ir kiti asmenys, kurie turėtų teisę rinktis, ir kt.), siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negali būti vertinami pareiškėjo ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovė galėjo išdėstyti pačiame skundžiamame administraciniame sprendime. Ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-04-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-88-756/2018 ir kt.).

Likusieji pareiškėjo ir kitų proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas ir jo atstovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – 22,5 Eur sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šioje byloje pareiškėjo skundo pirmas reikalavimas tenkintinas pilnai, kitas reikalavimas – tenkintas iš dalies. Taigi, vertintina, kad pareiškėjo skundas patenkintas 75 proc.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 2225 patvirtinimo matyti, kad pareiškėjo atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas 2021-03-11 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovės priteistinas 16,88 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021-02-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. (duomenys neskelbtini) ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 16,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusią pareiškėjo A. K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius