Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Broniaus Januškos (pirmininko) ir Mefodijos Povilaitienės (pranešėjos), sekretoriaujant Jolantai Tumasaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Vygandui Barkauskui bei Arvydui Lingaičiui, atsakovo atstovui Deividui Velkui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui I. T., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Anykštos redakcija“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims VŠĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, I. T. bei R. S. dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Savo reikalavimus Bendrovė pagrindė tuo, jog atsakovas sprendimuose padarė nepagrįstą išvadą, kad publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ teiginyje „... todėl tikėtina Š. sodybos padegimo versija - V. T. brolių ir seserų keršto akcija ...“ paskelbta informacija savo turiniu yra laikytina nuomone, kurioje paskelbtos naujos žinios apie tai, jog Š. sodybos padegimo versija yra V. T. brolių ir seserų keršto akcija. Nepagrįsta ir ta atsakovo sprendimų išvada, kad viešosios informacijos rengėjo pozicija, jog V. T. broliai ir seserys yra susiję su Š. sodybos padegimu ir nesuderinama su nekaltumo prezumpcijos principu, todėl vertintina kaip pažeidžianti pareiškėjos garbę ir orumą. Minėtoje publikacijoje jokie duomenys apie trečiuosius suinteresuotus asmenis R. S. ir I. T., kurių atitikimas tikrovei galėtų būti nustatinėjamas, nebuvo skelbiami, tik buvo išdėstyta laikraščio „Anykšta“ žurnalisto V.L. nuomonė. Įstatymo 2 str. 33 d. nustatyta, kad nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Minėtame straipsnyje buvo rašoma apie plačiai visoje šalyje nuskambėjusį nusikaltimą, kai 2006-09-18 buvo tyčia padegta pareiškėjo direktorės ir laikraščio „Anykšta" redaktorės G. Š. ir jos vyro, laikraščio „Anykšta" žurnalisto V.Š. sodyba, esanti Kušlių kaime, Anykščių raj. savivaldybėje, sudegintas šeimos automobilis ir kitas turtas. Buvo nustatyta, kad tai tyčinis padegimas, kadangi buvo rasta nusikaltimo pėdsakų - degaus skysčio talpa, popieriaus skiautės, degiu skysčiu aplietos sienos ir kt., be to, pagal ugnies paliktus pėdsakus gaisras taip pat buvo būdingas tyčiniam padegimui. Įvykus nusikaltimui, ypač tokiam rezonansiniam, kaip šiuo atveju, keliamos įvairios nusikaltimo versijos. Suprantama, kad tuo atveju, kai tyčia sunaikinamas laikraščio redaktorės ir laikraščio žurnalisto turtas, viena iš realiausių versijų yra kerštas už laikraštyje išspausdintus straipsnius. Publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ („Anykšta“, 2006-09-21, Nr. 104/7653) laikraščio „Anykšta“ žurnalistas A.L. išsakė savo nuomonę, kokios galimos šio nusikaltimo versijos. Žurnalisto A. L. nuomone, viena iš tikėtinų versijų gali būti tokia, kad tai gali būti mirusio Anykščių rajono gyventojo V. T. giminių kerštas. Tokiai nuomonei susidaryti A.L. turėjo pakankamai pagrindo.

Pareiškėjos leidžiamame laikraštyje „Anykšta“ 2005-2006 m. buvo išspausdinti keli straipsniai, kuriuose buvo rašoma apie visoje šalyje nuskambėjusį įvykį, kai 2005 m. gruodžio mėn. nuo bendrojo organizmo išsekimo mirė Anykščių raj. savivaldybės Puodžių kaimo gyventojas, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. S. ir I. T. brolis V. T. („Anykščių ligoninėje - žmogus iš „Osvencimo“, „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“, „Tragišką brolio likimą sesuo užkerėjo“ „Savivaldybės buhalterė nekalta dėl brolio mirties“, „Buhalterė ketino išvežti mirusio brolio turtą“). Straipsniuose buvo rašoma tiek apie V. T. mirties aplinkybes, tiek apie jo giminaičių tarpusavio santykius, ginčus dėl turto ir pan.

2006-08-30 laikraščio „Anykšta“ redakcijai buvo atsiųstas grasinantis elektroninis laiškas, 2006m. rugsėjo mėn. viduryje buvo gautas anoniminis laiškas, kuriame iškoneveikti laikraščio žurnalistai, redaktorei G. Š. buvo grasinta telefonu, o 2006-09-18 padegtas jos turtas. Minėti sutapimai, įgalino kelti vieną iš versijų, kad su padegimu galėjo būti susiję laikraščio „Anykšta“ publikacijomis nepatenkinti asmenys, tarp jų ir mirusiojo V. T. giminaičiai, nors buvo išdėstytos ir kitos galimos padegimo versijos.

Žodžių junginys „tikėtina... versija“, bet kuriuo atveju negali būti vertinama kaip žinia.

Žodyne žodis „tikėtinas“ apibūdinamas kaip: kuriuo galima tikėti; „versija“ apibūdinamas kaip: vienas iš kelių skirtingų to paties dalyko aiškinimų. Tai reiškia, kad autorius žodžių junginiu „tikėtina ... versija“ išreiškė nuomonę, prielaidą, kad pareiškėjo leidžiamo laikraščio „Anykšta“ redaktorės ir laikraščio žurnalisto sodybos ir kito turto padegimas gali būti mirusiojo V. T. brolių ir seserų kerštas, tačiau niekada neteigė, kad tai tretieji asmenys R. S., I. T. ar kiti mirusiojo V. T. giminaičiai padegė šią sodybą t. y. jokių žinių nepaskleidė. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002-11-13 nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-1349/2002) nurodė, kad kai duomenys skelbiami žiniasklaidos priemonėje, ji turi tam tikrą interpretavimo laisvę, tai reiškia, kad jos perteikiami duomenys gali būti ne visiškai tikslūs dėl to, kad vartojamos literatūrinės išraiškos priemonės, siekiant tam tikrus aspektus paryškinti ar sustiprinti įspūdį vartotojui.

2006-09-19 trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos LTV1 kanalo informacinėje laidoje „Panorama“ buvo paskleista iš esmės analogiška, tik labiau apibendrinanti informacija: „Redakcijos kolektyvas kelia vienintelę versiją, kad tai yra kerštas už publikacijas, už kritines publikacijas, ir sprendžiant iš to, kokie yra gauti laiškai, mes manome, kad tai susiję su plačiai šalyje pagarsėjusia istorija apie išsekusio V. T. mirtį“. Atsakovas padarė išvadą, kad ši laidoje „Panorama“ pateikta informacija „... laikytina laikraščio „Anykšta“ žurnalisto A. L. nuomone, kuria išsakoma viešosios informacijos rengėjo pozicija apie keliamą vienintelę Š. sodybos padegimo versiją.

2006-09-19 laidoje „Panorama“ buvo kalbama apie „vienintelę versiją“, ir tai atsakovas įvertino kaip žurnalisto V.L. nuomonę, o publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ buvo rašoma apie „tikėtiną versiją“, tačiau tai atsakovas jau įvertino kaip žurnalisto V. L.pateiktą žinią. Nenuosekli atsakovo išvada, jog publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ žodžiai „V. T. broliai ir seserys“ yra apie trečiąjį suinteresuotąjį asmenį I. T. ir visus brolius ir seseris in corpore. Tuo tarpu pasisakydamas dėl laidos „Panorama“, atsakovas jau daro išvadą, kad žodžiai „V. T. artimieji, giminės“ trečiojo suinteresuotojo asmens I. T. neliečia. Tiek teisės normos, tiek papročiai šiuos žodžius laiko iš esmės sinonimais, o LR Civilinio kodekso 3.130 str. 1 d. nustatyta, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. LR Civilinio kodekso 3.135 str. 1 d. nustatyta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Nors atsakovas savo sprendimų rezoliucinėse dalyse įspėjo laikraščio „Anykšta“ redaktorę G. Š., tačiau ji nėra tinkamu subjektu, kuriam gali būti pateiktas toks įspėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad 2006-09-18 buvo padegta būtent G. Š. sodyba bei tai, kad publikacijos „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ rengimo ir atidavimo spaudai metu G. Š. iš viso nebuvo Lietuvoje, minėti sprendimai yra nepagrįsti.

Sistemiškai vertinant šias teisės normas, akivaizdu, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas Įstatymo 50 str. 2 d. 1 p. prasme ir asmuo, kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį 22 str. 7 d. prasme, yra skirtingi subjektai. Kadangi dėl Įstatymo pažeidimo atsakovas įspėjo netinkamą subjektą ir dėl šios priežasties atsakovo sprendimai naikintini.

Be to, išleidžiant 2006-09-21 laikraštį „Anykšta“, G. Š. nebuvo atsakinga turinį, nes buvo eilinėse atostogose bei komandiruota į Turkiją. Sužinojusi apie padegimą G. Š. nutraukė komandiruotę ir į Lietuvą grįžo 2006-09-20 vėlai vakare, kai laikraščio „Anykšta“ 2006-09-21 numerio maketas jau buvo atiduotas spausdinti. Šį laikraščio numerį kaip atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo pasirašė laikraščio „Anykšta“ redaktorės pavaduotojas J.J..

Vertinant publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ paskelbtą teiginį „<...> todėl tikėtina Š. sodybos padegimo versija - V. T. brolių ir seserų keršto akcija <...>“, būtina atsižvelgti ir į tai, kad pagrindiniai visuomenės informavimo principai įpareigoja gerbti žmogų, visuomenės informavimo priemonėse teikti teisingą, tikslią ir nešališką informaciją, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, laikytis nekaltumo prezumpcijos principo (Įstatymo 3 str. 2 ir 3d., 19 str. 3d., 41 str.2 d. 1p.), be to, draudžiama skelbti nepagrįstus, nepatvirtintus, neįrodytus, faktais neparemtus kaltinimus (Kodekso 37, 38 str.). Žinios, paskelbtos teiginyje „<...> todėl tikėtina Š. sodybos padegimo versija - V. T. brolių ir seserų keršto akcija <...>“, vertinimui inspektoriaus sprendimuose įtakos turėjo ne tik sakinio, kuriame paskelbta nagrinėjama žinia, bet ir visos publikacijos konstrukcija bei kontekstas, pasisakymo aplinkybės, kita reikšminga informacija, sužinota I. T. ir R. S. skundų tyrimo metu.

Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras R. J. telefoninio pokalbio metu yra patvirtinęs, jog I. T. bei R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustos kaip liudytojos, bet ne kaip įtariamosios. Ši informacija yra itin svarbi vertinant apie trečiuosius suinteresuotus asmenis paskelbtą informaciją, ypač žinias dėl galimo jų dalyvavimo nusikalstamoje veikloje, todėl, siekiant nepažeisti asmens nekaltumo prezumpcijos principo, tokia informacija neturėjo būti nutylėta.

Remdamasis šiais argumentais ir vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr.1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. 5 pastraipa, atsakovas savo sprendimuose pažymėjo, kad laikraščio „Anykšta“ redakcija, išreikšdama nuomonę apie įvykius, reiškinius, poelgius ir kt., paskelbė naujas žinias, žeminančias trečiųjų suinteresuotųjų asmenų I. T. bei R. S. garbę ir orumą, pažeidžiančias šių asmenų nekaltumo prezumpcijos principą, todėl redakciją įspėjo. Tokiam vertinimui įtakos turi ir viešosios informacijos rengėjo santykis su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis iki publikacijos paskelbimo, nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio tarp trečiojo suinteresuotojo asmens R. S. ir pareiškėjos vyksta teisminis ginčas dėl laikraščio „Anykšta“ publikacijose paskelbtos informacijos (civ. b. Nr.2-29-754/2007 (2-676-754/2006) bei garbės ir orumo, teisės į atvaizdą gynimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Prielaidą, kad konkrečiu atveju pareiškėjo leidžiamo laikraščio „Anykšta“ redakcija netinkamai laikėsi nešališkumo principo, sustiprina ir publikacijoje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ skirtas ypatingas viešosios informacijos rengėjo dėmesys „V. T. brolių ir seserų keršto akcijai“ kaip labiausiai „tikėtinai Š. sodybos padegimo versijai“, kurią savo rengtoje publikacijoje savarankiškai iškėlė laikraščio „Anykšta“ žurnalistas A.L. Iš publikacijos turinio analizės matyti, kad ši versija pateikta kaip pagrindinė, ji aprašyta pirmoji, jos aprašymui skirta daugiausia tekstinės informacijos. Iš skundo teismui motyvų matyti, kad tokia versija kaip pagrindine pareiškėjas nė kiek neabejoja. Būtent tokia informacija (nuomonė) apie „vienintelę versiją“ buvo paskelbta televizijos informacinėje žinių laidoje „Panorama“ (LTV, 2006-09-19). Minėtos televizijos laidos siužete apie padegimą laikraščio „Anykšta“ redaktorės G. Š. ir šio laikraščio žurnalisto V. Š. sodyboje buvo paskelbtas toks laikraščio „Anykšta“ žurnalisto A.L. teiginys: „<...> Redakcijos kolektyvas kelia vienintelę versiją, kad tai kerštas už publikacijas, už kritines publikacijas, ir sprendžiant iš to, kokie yra gauti laiškai, mes manome, kad tai susiję su plačiai šalyje pagarsėjusia istorija apie išsekusio V. T. mirtį“. Būtent šio teiginio dalyje „<..> redakcijos kolektyvas kelia vienintelę versiją, kad <...> tai susiję su plačiai šalyje pagarsėjusia istorija apie išsekusio V. T. mirtį <...>“ pateikiama informacija yra laikytina laikraščio „Anykšta“ žurnalisto A.L.nuomone, kuria išsakoma viešosios informacijos rengėjo pozicija apie laikraščio „Anykšta“ redakcijos kolektyvo keliamą „vienintelę“ Š. sodybos padegimo versiją, tačiau apie jokius kaltuosius ar susijusius su nusikalstama veika (sodybos padegimu) asmenis nėra pasisakyta. Nagrinėjamu teiginiu nėra įvardijami konkretūs asmenys, o nagrinėjamo sakinio sintaksė ir semantinė sandara neleidžia betarpiškai susieti V. T. giminių (tarp jų ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų I. T. bei R. S.) su padegimo kaip konkretaus nusikaltimo vykdytojais ar bendrininkais.

Įstatymo 54 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad „<...> Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo: <...> 7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas <...>“. Konkrečiu atveju laidoje „Panorama“ paskelbtos informacijos šaltinis, kaip minėta, buvo laikraščio „Anykšta“ žurnalistas A.L., o jo pateikta informacija laidos turinio požiūriu įvertinta kaip nuomonė. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai prašo naikinti visą inspektoriaus 2007-02-09 sprendimą Nr. S-115.

Įstatymo 50 str. 1 d. 1-3 p. yra nustatytos inspektoriaus funkcijos nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų garbės ir orumo, teisės į privataus gyvenimo apsaugą asmens duomenų tvarkymo pažeidimų visuomenės informavimo priemonėse. Inspektorius sprendimus priima ne tik atsižvelgdamas į tai, kaip visuomenės informavimo priemonėse laikomasi pagrindinių visuomenės informavimo principų, nustatytų specialiuose visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, bet remiasi ir teismų praktika. Inspektorius nesikiša į teisingumo vykdymą ir jo nevykdo, todėl pareiškėjo motyvai, susiję su abejonėmis dėl inspektoriaus kompetencijos pripažint trečiųjų asmenų garbės ir orumo pažeidimą, atmestini.

Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 22 str. 7 d. dėl nustatytų pažeidimų įspėjo konkretų fizinį, t.y. laikraščio „Anykšta“ redaktorę G. Š., o ne juridinį asmenį.

Įstatymo 2 str. 62 d. pateikta „viešo informacijos rengėjo“ sąvoka apima ne tik juridinius, bet ir fizinius asmenis, neturinčius juridiniams asmenims būdingo civilinio-teisinio subjektiškumo ir kitų juridinio asmens požymių. Be to, minimo straipsnio dalyje aiškiai nurodyta, kad „redakcija“ yra vienas iš viešosios informacijos rengėjams priskirtinų savarankiškų subjektų. Redakcijas kaip struktūrinius padalinius paprastai steigia visuomenės informavimo priemonės, veikiančios leidybos ar periodikos srityje. Kadangi pagal Įstatymo nuostatas „viešosios informacijos rengėjais“ taip pat yra ir transliuotojai (retransliuotojai), kurie paprastai nesteigiamos redakcinės kolegijos arba redakcijos skyriai, Įstatymo 22str. 2 d. minimas juridinio asmens reikalavimas būtent taikytinas transliuotojų ir retransliuotojų veikloje. Minėtas teisės normas reikia vertinti sistemiškai visų įstatymų ir teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimo sritį, nuostatų požiūriu. Visuomenės informavimo teisės šakoje, kuri turi tiek viešosios, tiek privatinės teisės požymių, yra konkrečių teisės normų, kuriose tiesiogiai atsakomybės subjektais už atitinkamą pažeidimą visuomenės informavimo priemonėse yra įvardinti visuomenės informavimo priemonių vyriausieji redaktoriai ar už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingi asmenys (LR ATPK 207⁹ str. 1 d.; ATPK 214⁸ straipsnio 1 d.). Įstatymo 22 str. 7 d. yra suformuluota pareiga kiekvienam viešosios informacijos rengėjui ar jo dalyviui paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, laidos vedėją), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Laikraščio „Anykšta“ redaktore publikacijos „Keršte žurnalistams išsiliejo ugnimi“ rengimo bei paskelbimo metu buvo G. Š., nepaisant to, kad jos tuo metu nebuvo Lietuvoje. Be to, aplinkybės apie asmens atsakingo už visuomenės informavimo priemonės turinį, išvykas, komandiruotes ir pan., nėra objektyviai negali būti žinomos inspektoriui.

Todėl laikytina, kad „Anykšta" redaktorė G. Š. yra tinkamas atsakomybės subjektas, kuriam tenka atsakomybė už redaguojamos visuomenės informavimo priemonės turinį, ir kuriam inspektorius teisėtai adresavo įspėjimą. Tokia praktika dėl subjekto atsakomybės už spaudo publikacijose padarytus pažeidimus suformuota Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2005-12-22 nutartyje (adm. byloje Nr. N(8)-1920-05), 2007-01-25 nutartyje (adm. b. Nr. N14-172/07), taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismo 2006-12-18 sprendime (adm. b. Nr.1-5292-19/2006).

Vadovaujantis Įstatymo 50 str. l d. žurnalistikos inspektorius, kaip valstybės pareigūnas prižiūri kaip įgyvendinamos visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, taigi atsakovas veikė jam suteiktų įgalinimų ribose ir UAB „Anykštos redakcijos“ vadovę G. Š. įspėjo teisėtai.

Tuo tarpu Bendrovės direktoriaus kai kurie įsakymai yra neteisėti ir negaliojantys, kadangi viršija jos kompetencijos ribas. Nesant pateiktų dokumentų, įsakymas dėl redaktoriaus-direktorės G. Š. siuntimo į komandiruotę, kuris nėra registruotas, kuriame nieko nepasakyta apie darbo užmokesčio mokėjimą pavadavimo metu pavaduojančiam asmeniui, neturi juridinės galios ir yra neteisėtas. Šiuo klausimu privalėjo būti priimtas bendrovės valdybos sprendimas, komandiruoti redaktorę ir skirti ar neskirti ją pavaduojantį asmenį. Kadangi juridinį asmenį darbo ir kituose teisiniuose santykiuose atstovauja jų savininkai, vadovai, valdymo organų vadovai ir kiti asmenys, o darbdavio ir įgalioto asmens sąvoka yra įtvirtinta LR darbo kodekso 14,16,18,24 str., LR akcinių bendrovių įstatymo 4, 34, 37 str., LR civilinio kodekso 2.50 str. 2 d., šių bendrovių steigimo dokumentuose, įstatuose bei kituose teisės aktuose, atsakovas pasirinko tinkamą subjektą ir jį teisėtai įspėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad I. T. 2006-10-19 skundu informavo Inspektorių, jog laikraščio „Anykšta“ 2006-09-21 paskelbtame straipsnyje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ buvo paskelbta versija susijusi su Š. sodybos padegimu, o kaltais dėl padegimo įvardijami V. T. broliai ir seserys. Nurodė, kad paskleista informacija pažeidė tiek pareiškėjos tiek jos artimųjų nekaltumo prezumpciją, žemino garbę bei orumą, todėl prašė Inspektorių išnagrinėti skundą dėl minėtame straipsnyje paskelbtų išvadų (b.l. 79).

R. S. 2006-10-20 Tarnybai pranešė, jog laikraščio „Anykšta“ 2005-12-13 paskelbtame straipnyje “Anykščių ligoninėje - žmogus iš “Osvencimo”, 2005-12-15 ir 2005-12-17 paskelbtuose straipniuose “Tragišką brolių likimą sesuo užkerėjo”, 2006-08-20 paskelbtame straipnyje “Buchalterė ketino išsivežti mirusio brolio turtą” bei 2005-09-21 paskelbtame straipnyje “Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi” buvo žemina jos garbė ir orumas, kišamasi į asmeninį gyvenimą, sąmoningai skelbiama žeminanti informacija, negavus leidimo patalpinta mirudio brolio fotografija. Todėl prašė Inspektorių ištirti jos skundą ir kaltų asmenų atžvilgiu taikyti poveikio priemones (b.l. 93-94).

Inspektorius, 2007-02-07 sprendimu Nr.S-107 bei 2007-02-09 sprendimu Nr.S-115 pripažino, jog laikraščio „Anykšta“ redakcija 2006-09-21 straipsnyje „Kerštas žurnalistams išsiliejo ugnimi“ paskelbdama informaciją apie I. T. bei R. S. pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 ir 3d., 41 str. 2d. 1, 4 ir 5p. bei Kodekso 6, 8, 37, 38 str. nuostatas, todėl šio laikraščio redaktorę G. Š. įspėjo (b.l. 33-38, 39-43)

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės reikalavimų panaikinti Inspektoriaus 2007-02-07 sprendimą Nr.S-107 bei Inpektoriaus 2007-02-09 sprendimą Nr.S-115, kuriais įspėta laikraščio “Anykšta” redaktorė G. Š., pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš teismui pateikto skundo matyti, kad Bendrovė nagrinėjamoje byloje save įvardija pareiškėja (b.l. 4).

Teisinių paslaugų sutartis patvirtina, jog advokato V.Barkausko kontorai pavedama ginti būtent Bendrovės interesus (b.l. 14).

LR ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o 23 str. 2 d. 5 p. nurodoma, kas yra prašymo (skundo) dalyku šio įstatymo prasme - konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, bei jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagrindas kreiptis teisminės gynybos yra tuomet, kai pažeidžiama teisė ar teisėtas interesas, ir šis pažeidimas pasireiškia konkrečiais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu) ar aktu.

LR ABTĮ 5 str. 3 d. nurodoma, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą: 1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą; 2) pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų kreipimąsi dėl kitų asmenų teisių gynimo; 3) pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo; 4) pagal vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų kreipimąsi dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo; 5) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.

Iš skundžiamų Inspektoriaus 2007-02-07 sprendimu Nr.S-107 bei 2007-02-09 sprendimu Nr.S-115 matyti, jog jie priimti ne Bendrovės, o konkrečiai laikraščio „Anykšta“ redaktorės G. Š. atžvilgiu ir įspėta buvo redaktorė G. Š..

Atsižvelgus į tai darytina išvada, jog Bendrovės teisės bei teisėti interesai Inspektoriaus 2007-02-07 sprendimu Nr.S-107 bei 2007-02-09 sprendimu Nr.S-115 pažeisti nebuvo. Bendrovė nepatenka ir į LR ABTĮ 5 str. 3 d. 2-5 p. nurodytų subjektų ratą, galinčių teismine tvarka ginti kitų asmenų teises ir interesus, todėl reikalavimo teisės minėtus sprendimus panaikinti pareiškėja neturi.

Esant tokiai teisinei ir faktinei darytina išvada, jog Bendrovė nelaikytina tinkama pareiškėja ginčijant Inspektoriaus 2007-02-07 sprendimą Nr.S-107 bei 2007-02-09 sprendimą Nr.S-115, todėl skundo reikalavimai minėtus sprendimus panaikinti yra atmestini.

LR ABTĮ 44 str. 1 d. nurodoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi Bendrovės skundo reikalavimai atmestini, jai nepriteistinos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos UAB “Anykštos redakcija” skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą