Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir R. G., sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R.P. pripažinta kalta ir nubausta

- pagal LR BK 322 str. ( 1996-06-11 įstatymo Nr. I-1375 redakcija ) penkių minimalių gyvenimo lygių ( šešių šimtų dvidešimt penkių Lt ) bauda;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) ( 2002 m. epizodas ) šešių minimalių gyvenimo lygių ( septynių šimtų penkiasdešimties Lt ) bauda;

- pagal LR BK 300 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) ( 2004 m. epizodas ) septynių minimalių gyvenimo lygių ( aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių Lt) bauda ;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė vienuolikos minimalių gyvenimo lygių ( vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt penkių Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. P. laikotarpyje nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) ( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Panevėžys ) buhalterinę apskaitą, nepagrįstai, nepagrindžiant apskaitos dokumentais apskaitė:

1. 2001 m. rugpjūčio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pirkėjų skolos padidinimo bei atsargų sumažinimo 395888,66 Lt operacijas;

2. 2002 m. pirkėjų skolos sumažinimo bei sąnaudų padidinimą 111016,77 Lt suma;

3. 2001 m. rugsėjo 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio skolos tiekėjams padidinimo bei pelno ( nuostolio ) mažinimo 89611,45 Lt operacijas;

4. 2002 m. bendrovės skolos tiekėjams sumažinimo bei pelno ( nuostolio ) didinimo 59801,38 Lt operacijas,

tuo ji pažeidė 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4 str. 4 d. ir 12 str. 1 d., o nuo 2002 m. sausio 1 d. pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX –574 12 str. 1 d., nes šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais.

Be to, ji pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 punkto reikalavimus, nes 2002-07-06– 2002-12-31 laikotarpiu kasos knygoje esančių įrašų nepatvirtino parašais, tų pačių taisyklių 8 punkto 3 dalies reikalavimų, nes 2002-01-01 - 2002-12-31 laikotarpiu nepatikrino įrašų apie išmokėtas sumas teisingumo, 2002-07-06 - 2002-12- 31 laikotarpiu darbo užmokesčio žiniaraščių nepatvirtino savo parašu. Dėl to dėl apskaitoje susidarė neatitikimai tarp pirminiuose dokumentuose nurodytų sumų bei kasos knygoje atvaizduotų sumų ir iš dokumentų negalima nustatyti faktiškai išmokėtų sumų:

1. Pagal 2002 m. vasario 28 d. kasos išlaidų orderį Nr.002 iš kasos išmokėta 1799,72 Lt darbo užmokesčiui išmokėti už sausio mėnesį, tačiau pagal 2002 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr.1 darbuotojams buvo išmokėta 2109,12 Lt, dėl ko nebuvo negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 309,40 Lt;

2. Pagal 2002 m. kovo 30d. kasos išlaidų orderį Nr.004 iš kasos išmokėta 1799,72 Lt darbo užmokesčio išmokėti už vasario mėnesį, tačiau apskaityta, pagal 2002 m. vasario mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr.002 darbuotojams buvo išmokėta 2109,12 Lt, dėl ko nebuvo negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 309,40 Lt;

3. Pagal 2002 m. balandžio 30d. kasos išlaidų orderį Nr.006 iš kasos išmokėta 1883,14 darbo užmokesčiui išmokėti už kovo mėnesį, tačiau pagal 2002 m. kovo mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr.003 darbuotojams buvo išmokėta 2109,12 Lt, dėl ko nebuvo negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 309,40 Lt;

4. Pagal 2002 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr.011 iš kasos išmokėta 2937,85 Lt darbo užmokesčiui išmokėti už birželio mėnesį, tačiau pagal 2002 m. birželio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 006 darbuotojams buvo išmokėta 3308,14 Lt, dėl ko negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 370,29 Lt ;

5. Pagal 2002 m. lapkričio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 022 iš kasos išmokėta K. Š. 3009,62 Lt darbo užmokesčiui išmokėti už spalio mėnesį, pagal 2002 m. spalio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 10/1 darbuotojams buvo išmokėta 3009,62 Lt ir pagal darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 10/2 darbuotojams buvo išmokėta 178,05 Lt, dėl ko negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 178,05 Lt;

6. Pagal 2002 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr.026 iš kasos išmokėta 2407,90 Lt darbo užmokesčiui išmokėti už lapkričio mėnesį, tačiau pagal 2002 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 011 darbuotojams buvo išmokėta 2585,95 Lt, dėl ko negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 178,05 Lt;

7. Pagal 2002 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraštį Nr. 012 darbuotojams buvo išmokėta 2585,95 Lt, kurį ji įtraukė į buhalterinę apskaitą, tačiau kasos išlaidų orderis nesurašytas, kasos knygoje ši operacija nepavaizduota, dėl ko negalima nustatyti iš kokių lėšų buvo sumokėta 178,05 Lt;

Dėl šių pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

R. P. 2002 m. birželio 14 d. Panevėžyje savo socialinio draudimo pažymėjime SD (duomenys neskelbtini) rankraštiniais įrašais parašė įrašą Nr. 22, įrašydama, kad ji „ 2002-06-14 atleista iš UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos DSĮ 27 str.“, nenustatytam asmeniui suklastojus direktoriaus S. Č. parašą, bei 2002 m. birželio 14 d. rankraštiniais įrašais užpildė pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, į jį įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2002-06-14 yra atleista iš UAB (duomenys neskelbtini), nenustatytam asmeniui suklastojus direktoriaus S. Č. parašą, šį pranešimą 2002 m. birželio 28 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, adresu Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m.

R. P. 2004 m. sausio 7 d., Nevėžio g. 2 Panevėžio m., nurodė V. J. suklastoti 2004-01-07 pranešimą Panevėžio m. apygardos teismui, pateikdama rankraštiniais įrašais surašytą tekstą ir nurodė surašyti kompiuteriu žinomai neteisingus duomenis, kad 2003-01-27 V. J. atliko UAB (duomenys neskelbtini)patikrinimą bei nustatė, jog bendrovės įsiskolinimas R. P. yra 5246,49 Lt; nenustatytu laiku, nenustatytam asmeniui kompiuteriu atspausdinus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę pažymą Nr. 002, įrašant žinomai neteisingus duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas R. P. 2003-01-13 sudarė 5246,49 Lt, nenustatytam asmeniui suklastojus K. Š. parašą, 2004 m. sausio 14 d. šiuos žinomai suklastotus dokumentus – 2004-01-07 pranešimą Panevėžio m. apygardos teismui ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę pažymą Nr.002, R. P. pateikė Panevėžio apygardos teismo teisėjai B. V., adresu: Elektros g. 9, Panevėžio m.

N. R. P. prašo panaikinti apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir ją išteisinti, nesant jos veikose nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė kokiais įrodymais rėmėsi nustatydamas jos kaltę, neanalizavo ir nemotyvavo kiekvieno iš epizodų. Dėl to byla buvo išnagrinėta neišsamiai, teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismas dėl veikos, numatytos LR BK 322 str., rėmėsi specialistės L. M. – B. paaiškinimais, jos išvada, iš kurios matyti, kad specialistei nebuvo pateikti visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai. Juose nurodoma tik bendra suma. Nebuvo išsaugota ir pateikta dalis dokumentų todėl iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

Teismas spręsdamas R. P. atsakomybės klausimą, vadovavosi 1992 m. birželio 18 d. LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (toliau BAPĮ) Nr.I-2654 8 str. 2 d., bei 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau BAĮ) Nr. IX-574 11 str. l d., kur nustatytos buhalterio atsakomybės ribos. Šiuo atveju R. P. atsakomybė kiltų tik esant neteisingiems buhalteriniams įrašams, tačiau byloje nėra jokių įrodymų paneigiančių UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų įrašų teisingumą. Tik ištyrus apskaitos dokumentus būtų galima nustatyti ar UAB buhalteriniai įrašai, kuriais yra užfiksuotos finansinės operacijos yra teisingi ar ne.

Vadovaujantis 1992 m. birželio 18 d. LR BAPĮ Nr.I-2654 20 str. bei 2001 m. lapkričio 6 d. LR BAĮ Nr. IX-574 19 str., už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą yra atsakingas administracijos vadovas. Teismas konstatavo, kad R. P. pažeidė minėtų įstatymų punktus, nes apie buhalterės darbo rezultatų - apskaitos registrų, pirminių dokumentų dingimą raštu nepranešė įmonės vadovui. Teismas taip pat konstatavo, kad jokie buhalteriniai dokumentai nėra dingę. Tokios teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja viena kitai. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad visi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo pateikti, yra nepagrįsti įrodymais. Teismas nesiaiškino priežastinio ryšio tarp R. P. veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Tai, kad ji įstatymų nustatyta tvarka nepranešė apie pirminių dokumentų dingimą įmonės vadovui, neturėjo jokios įtakos nustatant UAB (duomenys neskelbtini) 2001-2002 metų veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinant turtą. Šiuo atveju priežastis dėl kurios negalima buvo nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2001-2002 metų veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turto buvo ta, kad nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti tvarkomieji, buhalterinės apskaitos dokumentai ir ūkines operacijas pagrindžiantys dokumentai (specialisto išvada Nr.5-5-8 b.l. 128-146 T.1 ). Už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovas nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos ir įsakymu nepaskyręs R. P. atsakinga už buhalterinių dokumentų saugojimą, R. P. veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR BK 223 str .l d. sudėties.

Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nustatė, kad R. P. pažeidė 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.179 Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3 p. reikalavimus, nes 2002-01-01-2002-12-31 laikotarpiu mokėjimo žiniaraščių pabaigoje neįrašė faktiškai išmokėtų bei deponuotų pinigų sumos; 16 p. reikalavimus, nes 2001-06-01 - 2002-12-31 kasos knygoje esančių įrašų nepatvirtino parašais, dėl ko apskaitoje susidarė neatitikimai tarp pirminiuose dokumentuose nurodytų sumų ir kasos knygoje atvaizduotų sumų; 8 p. 3 d., nes 2001-05-17 2002-12-31 laikotarpiu nepatikrino mokėjimo žiniaraščiuose padarytų įrašų apie išmokėtas sumas ir žiniaraščių nepatvirtino savo parašu, todėl dėl šių pažeidimų pagal pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) 2001-2002 metų veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Teismo nuosprendis šioje dalyje nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl yra naikintinas. Liudytojas S. Č. - UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadovas, nurodė, kad bendrovėje kasininko pareigybės nebuvo, grynuosius pinigus išmokėdavo ir priimdavo tiek jis pats, tiek G. B., kuris taip pat paliudijo, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasininko etato nebuvo. Šias funkcijas vykdė buhalterė R. P. ir direktorius. Kasos knygą vedė buhalterė arba direktorius.

Nuteistoji ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Skundas tenkinamas dalinai.

Dėl veikos, numatytos 1961 m. BK 322 str.

Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog kaltinimas pagal BK 322 str. suformuluotas nekonkrečiai. Veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 322 str. ( 1996-06-11 įstatymo Nr. I-1375 redakcija) numatė atsakomybę už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą arba apskaitos dokumentų neišsaugojimą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, ūkinės, finansinės būklės rezultatų ar įvertinti turto. Ši veika nėra dekriminalizuota, analogiška veika yra uždrausta ir naujojo 2000 m. BK 223 str. R. P. buvo kaltinama konkrečia kaltinime nurodyta veika, atitinkančia 1961 m. BK 322 str. sudėtį, ji aprašyta pakankamai aiškiai ir suprantamai - nurodytas veikos padarymo laikas, būdas, nurodyta kurios konkrečiai operacijos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos neteisingai, t.y., 2001 m. rugpjūčio 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pirkėjų skolos padidinimas bei atsargų sumažinimas 395888,66 Lt, 2002 m. pirkėjų skolos sumažinimas bei sąnaudų padidinimas 111016,77 Lt sumai; 2001 m. rugsėjo 1 d. - 2001 m. gruodžio 31 d. laikotarpio skolų tiekėjams padidinimas bei pelno ( nuostolio ) mažinimas 89611,45 Lt, 2002 m. bendrovės skolos tiekėjams sumažinimas bei pelno ( nuostolio ) didinimas 59801,38 Lt, 2001 m. gegužės 17 d. - 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro ( benzino, dyzelio, dujų ) sunaudojimas, prekių skirtų perparduoti, savikainos įtraukimas į sąnaudas bei kitų atsargų ( atsarginių detalių, inventoriaus ir t.t. ) panaudojimas, konkrečiai išdėstyti Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimai.

Kaltinime nurodyta, kuriuos įstatymų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, reikalavimus apeliantė pažeidė, nurodytos šios veikos pasekmės – dėl išvardintų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų specialistės L. M. –B. paaiškinimų matyti, jog dėl 2001 08 01 - 2001 12 31 laikotarpio ir 2002 m. neteisingo ūkinių operacijų apskaitymo suvestiniuose sąskaitų apyvartos žiniaraščiuose nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, ūkinės finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto, o dėl kasos operacijų pažeidimų nebuvo galima nustatyti faktiškai išmokėtos iš bendrovės kasos darbo užmokesčio sumos bei tuo pačiu nebuvo galima įvertinti grynųjų pinigų likučio, esančio bendrovės turto sudėtyje, taigi, dalinai negalima įvertinti įmonės turto.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas vertindamas įrodymus rėmėsi neištirtais teisminio nagrinėjimo metu įrodymais ir tuo pažeidė LR BK 20 str. 5 d. nuostatas, nes byloje nėra specialisto išvadoje minimų kai kurių dokumentų ( darbo užmokesčio žiniaraščių Nr. 10/2, 2002 m. gruodžio 30 d. kasos išlaidų orderių Nr.026, 2002 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščių Nr.012, 2002m. vasario mėn.Nr.2, 2002m.kovo mėn. Nr.3, 2002 m.spalio mėn.), teismas netyrė specialisto išvados tikrumo. Iš teisiamojo posėdžio protokolo ( T.4, b.l. 221) matyti, jog teismas ištyrė šiuos duomenis, perskaitydamas specialisto išvadą, bei apklausdamas specialistę L. M. B., kuri patvirtino savo išvadas bei dėl jų davė papildomus paaiškinimus. Niekas iš dalyvaujančių byloje asmenų apžiūrėti šiuos dokumentus neprašė. Abejonių dėl specialistės nešališkumo bei kompetencijos nekeliama. Todėl teismas BPK 20 str. 5d. reikalavimų nepažeidė. Be to, minėtų dokumentų originalai išreikalauti bei apžiūrėti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Apie jų duomenis apklausta apeliantė R. P., liudytojai S. Č., G. B., V. J., specialistė L. M.-B.. Naujų duomenų, reikšmingų vertinant apeliantės veiką, negauta.

Byloje nepaneigti apeliantės skundo argumentai, jog nebuvo išsaugoti ir tyrimui pateikti visi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai. Liudytojas S. Č., dirbęs įmonės vadovu, nepaneigė apeliantės teiginio, jog dokumentų saugojimo tvarka įmonėje nustatyta nebuvo, atsakingi už dokumentų saugumą asmenys nustatyta tvarka nebuvo paskirti. R. P. dokumentus laisvai nešdavosi namo ir ten tvarkydavo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog paėmimo metu dokumentų trūko, jie pateikti ne vienu kartu. Liudytoja L. S. patvirtino, jog jai po R. P. pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, kilo įtarimas, jog trūksta buhalterinių dokumentų. Mokesčių inspekcijai pareikalavus pateikti buhalterinius dokumentus, dalis jų buvo rasta bendrovėje, kitą dalį iš namų atnešė R. P.. Dokumentai buvo nesunumeruoti, ant aplankalų nebuvo nurodyta kokie dokumentai juose yra. Mokesčių inspekcijoje nurodė, jog pateikti ne visi reikalingi dokumentai. Tuomet įmonės patalpose dar buvo rasta dokumentų. Dalį dokumentų iš namų atnešė R. P.. Kolegija pastebi, jog kaltinimai dėl apskaitos dokumentų neišsaugojimo byloje niekam nėra pareikšti, todėl jie nenagrinėjami. Tiek pagal galiojusio iki 2002-01-01 Buhalterinės apskaitos įstatymo 24 str., tiek pagal nuo 2002-01-01 įsigaliojusio Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., atsakomybė už apskaitos dokumentų išsaugojimą tenka ūkio subjekto vadovui. Įvertinus byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą apie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai saugojimą, byloje nėra paneigti R. P. parodymai, jog kaltinime nurodyti kuro sunaudojimo operacijas, prekių skirtų perparduoti, savikainos įtraukimo į sąnaudas operacijas bei kitų atsargų panaudojimo operacijas pagrindžiantys dokumentai buvo, tačiau neatsakingai saugant, galėjo būti prarasti. Liudytoja V. J. patvirtino, jog R. P. pavedimu, padėdama jai tvarkyti apskaitą, dalį šių dokumentų matė, pati nurašinėjo sunaudotą kurą. Pagal specialistės L. M.-B. paaiškinimus, matyti, jog iš kitų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų negalima nustatyti, ar šie dokumentai neišsaugoti, ar nebuvo vedami. Todėl nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių šiuos R. P. parodymus, minėta kaltinimo pagal BK 322 str. dalis iš nuosprendžio pašalintina.

Tačiau dokumentų neišsaugojimas nustatant bei konstatuojant kitus teismo nuosprendyje išdėstytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, už kuriuos nuteista R. P., nėra reikšminga aplinkybė. Nustatyta, jog suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (2 t., 15 p.) pirkėjų skolos buvo padidintos 395 888,66 Lt suma, mažinant atsargas (D240/K200); 2002 m. suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (2 t., 16pl.) pirkėjų skolos buvo sumažintos 111 016,77 Lt suma, didinant sąnaudas (K240/D611); 2001 08 01 - 2001 12 31 laikotarpio suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (2 t., 15 l.) bendrovės skolos tiekėjams buvo padidintos 89 611,45 Lt suma, didinant nuostolį (K450/D341); 2002 m. suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (2t., 16 p.) bendrovės skolos tiekėjams buvo sumažintos 59 801,38 Lt suma, didinant nepaskirstytą pelną arba mažinant nuostolį (D450/K340). Iš specialistės L. M.-B. paaiškinimų matyti, jog pagal tai, kaip yra užfiksuotos UAB registruose, šios aukščiau nurodytos keturių rūšių ūkinės operacijos iš viso negalimos, t.y., jos realiai negalėjo vykti. Apeliacinės instancijos teismui išreikalavus R. P. nurodytą dokumentą - PVM sąskaitą faktūrą iš UAB (duomenys neskelbtini) matyti, jog joje nurodyta nuolaidos UAB (duomenys neskelbtini) suma 59708 Lt yra panaši, tačiau nesutampa su bendrovės skolos tiekėjams sumažinimo bei pelno ( nuostolio ) didinimo 59801,38 Lt operacijų suma, todėl ir ši sąskaita R. P. paaiškinimų nepatvirtina. Be to, specialistė L. M.-B. paaiškino, jog laikantis norminių aktų reikalavimų, R. P. nurodytu būdu įforminti nuolaidą buhalterinėje apskaitoje negalima. Šioje byloje nėra pareikšti kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos vedimo, t.y., dėl sąmoningo neįvykusių ūkinių operacijų fiksavimo buhalterinėje apskaitoje, tačiau yra įrodyta ir visiškai pakanka duomenų konstatuoti, jog dėl netinkamo ūkinių operacijų minėtuose registruose atvaizdavimo, nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, ūkinės finansinės būklės rezultatų bei įvertinti turto. Šiuo atveju nustatant aplaidų apskaitos vedimą dokumentų neišsaugojimas įtakos neturėjo.

Iš byloje esančių raštų ir paėmimo protokolų ( t.1, b.l. 5-6, 55-59,60, 61, 96,98, 125 ) matyti, kurių dokumentų tyrimo metu buvo reikalauta iš UAB (duomenys neskelbtini) ir kurie dokumentai buvo paimti. Tyrimo metu minėti paimtieji registrai – 2001 ir 2002 m. suvestiniai sąskaitų apyvartos žiniaraščiai nors yra nepasirašyti, tačiau sudaryti pačios R. P., ką ji pripažįsta. Šiuos registrus buvo privaloma vesti ir jie yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dalis. Iš specialistės L. M.-B. paaiškinimų matyti, jog būtent šių žiniaraščių duomenų pagrindu buvo sudarytos ir pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai UAB (duomenys neskelbtini) 2001m. ir 2002 m. finansinės atskaitomybės. Akivaizdu, jog aplaidus apskaitos tvarkymas šiuo atveju nustatytas iš buhalterinės apskaitos registrų (suvestinių žiniaraščių), kuriuos vedė pati R. P. bei jų pagrindu sudarinėjo UAB (duomenys neskelbtini) finansinę atskaitomybę.

Dalinai sutiktina su apeliantės skundo teiginiais dėl kasos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3, 16 bei 8 p. 3 d. inkriminavimo.

Šių taisyklių 8.3 p. nustato kasininko pareigas mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą pinigų sumą, taip pat neišmokėtą pinigų sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti. UAB (duomenys neskelbtini) kasininko pareigybės nebuvo. Įmonės vadovo įsakymu R. P. kasininko pareigos nebuvo pavestos ir faktiškai ji šių pareigų neprivalėjo vykdyti. Nustatyta, jog pinigus iš kasos paimdavo bei atlyginimus pagal R. P. sudarytą žiniaraštį išmokėdavo įmonės vadovas S. Č., o jam susirgus - G. B., ką patvirtina šių liudytojų parodymai. Todėl iš nuosprendžio pašalintina aplinkybė, jog R. P. nevykdė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3 p. reikalavimų, bei, jog ji išmokėjo kasos išlaidų orderiuose Nr. 002, 004, 006, 011, 022, 026 nurodytas sumas.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 28 p. redakcija, galiojusi iki 2002-07-06, nustatė, jog įmonėse, kuriose neprivaloma buhalterinės apskaitos tarnyba ir nėra kasininko pareigybės, kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį pasirašo šių įmonių vadovai. Jie nustato atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarką ir terminus. Tokios įmonės nevykdo šių taisyklių 7, 8, 12, 13, 16, 17, 18 ir 22–27 punktų nuostatų, kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus. LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo, galiojusio iki 2002-01-01, 7 str. 2d. uždarosiose akcinėse bendrovėse nustatė privalomą buhalterinę tarnybą. Nuo 2002-01-01 įsigaliojęs LR Buhalterinės apskaitos įstatymas uždarosioms akcinėms bendrovėms privalomos buhalterinės tarnybos nebenustatė. Tuo tarpu, pasikeitus šioms įstatymų nuostatoms, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatos dėl 7, 8, 12, 13, 16, 17, 18 ir 22–27 punktų nevykdymo liko nepakeistos iki 2002-07-06, kuomet naujoje šių taisyklių redakcijoje buvo numatyta, jog taisyklių 12, 13, 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų nevykdo neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, užsienio ūkio subjektų atstovybės, advokatų kontoros, notarų biurai. Kasos pajamų ir išlaidų orderį vienoje vietoje pasirašo ūkio subjektų, kuriuose nėra buhalterinės apskaitos tarnybos arba vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir nėra kasininko pareigybės, vadovai. Todėl daroma išvada, jog nuo 2002-01-01 iki 2002-07-06 UAB (duomenys neskelbtini) galėjo būti taikoma nuostata, jog neprivalu vykdyti minėtų taisyklių 7, 8, 12, 13, 16, 17, 18 ir 22–27 p. reikalavimų. Šių taisyklių 16 p. įpareigoja buhalterį kasos knygoje esančius įrašus patvirtinti parašais, 8p. 3d. įpareigoja buhalterį patikrinti mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str., R. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere visą kaltinime nurodytą laikotarpį turėjo bendrą pareigą užtikrinti, jog buhalteriniai įrašai būtų teisingi. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8 p. 3 d. šią pareigą tik atkartoja bei numato buhalterio pareigą išmokėtas sumas patvirtinti savo parašu. Iš to seka, jog R. P. visą kaltinime nurodytą laikotarpį privalėjo užtikrinti įrašų teisingumą, tačiau laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2002-07-06 neprivalėjo parašu patvirtinti išmokėtų bei deponuotų sumų mokėjimo žiniaraščiuose ir kasos knygoje esančių įrašų. Todėl šioje dalyje nuosprendyje iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, jog nuo 2002-07-06 iki 2002-12-31 R. P. nevykdė šių taisyklių 16 punkto, 8 punkto 3 dalies reikalavimų šiuose punktuose nurodytus buhalterinius įrašus tvirtinti parašais. Kvalifikuojant R. P. veiką šį aplinkybė esmės nekeičia, nes nustatyti neatitikimai tarp buhalterinių dokumentų neleidžia nustatyti tikrųjų išmokėtų darbo užmokesčio sumų, o tai yra R. P. nevykdymo buhalterės pareigos sutikrinti buhalterinius įrašus bei užtikrinti jų teisingumą pasekmė.

Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje rasta suklastotų dokumentų. Kaltinime nurodytuose kasos išlaidų orderiuose yra suklastoti S. Č. parašai, ką patvirtina specialistų išvados byloje. Be to, kaltinime nurodyti darbo užmokesčio žiniaraščiai už įmonės vadovą taip pat pasirašyti ne S. Č.. Iš specialisto išvados ( t.2, b.l. 115-166) matyti, jog parašai, patvirtinantys R. P. išmokėtas darbo užmokesčio sumas 2002 m. sausio, vasario, kovo, birželio žiniaraščiuose ir gi yra ne jos. Tai rodo, jog vedant UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą buvo klastojami apskaitos dokumentai. Tačiau dėl sunkesnio nusikaltimo - apgaulingo UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos vedimo, klastojant dokumentus, byloje kaltinimai nėra pareikšti. Bylos nagrinėjimo teisme ribas nustato BPK 255 str. – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl pirmos instancijos teismas apskaitos dokumentų klastojimo aplinkybių nenagrinėjo pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 320 str. bylą patikrina tiek, kiek prašoma skunde ir negali bloginti nuteistojo padėties labiau, nei to prašoma, o šiuo atveju bloginti nuteistosios padėtį neprašoma. Tačiau, tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje buvo suklastotų dokumentų, nešalina apeliantės atsakomybės dėl aplaidaus apskaitos vedimo pagal tuo metu galiojusio BK 322 str.

Iš R. P. ir V. J. parodymų apeliacinės instancijos teismo posėdyje matyti, jog dalį kaltinime nurodytų darbo užmokesčio žiniaraščių surašė pati R. P., dalį jos pavedimu V. J.. Liudytojai S. Č., G. B., apžiūrėję šiuos žiniaraščius, patvirtino, jog parašai, patvirtinantys jiems išmokėtas darbo užmokesčio sumas, šiuose žiniaraščiuose yra jų. R. P., apžiūrėjusi įrašus kasos knygoje, patvirtino, jog knygos paskutiniai įrašai įrašyti jos. Todėl įrodyta, minėti žiniaraščiai bei kasos knyga, į kurią įtraukti kaltinime nurodytų kasos išlaidų orderių duomenys, yra tie patys dokumentai, pildyti ir apskaityti dirbant buhaltere R. P.. Dalį šių dokumentų surašė ji pati. Iš specialistės L. M. –B. paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog šiuose dokumentuose surašyti buhalterinės apskaitos duomenys kaltinime nurodytu būdu tarpusavyje neatitinka, tačiau jie turėtų atitikti, jei apskaita būtų vesta pagal norminių aktų nustatytus reikalavimus.

Atmestini apeliantės teiginiai, jog neatitikimai susidarė vien todėl, jog R. P. nebuvo išmokėtas atlyginimas už 2002 m. sausio, vasario, kovo, birželio, spalio mėn., esą, dėl to iš kasos buvo paimta mažiau pinigų. Šis skirtumas yra įmonės įsiskolinimas R. P., nesumokėjus darbo užmokesčio. Sutiktina su apeliantės teiginiais, jog specialisto išvadoje nustatytas ir kaltinime nurodytas skirtumas tarp sumų, nurodytų kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose atitinka R. P. priskaitytas darbo užmokesčio sumas bei bendrą 1654,59 lito sumą, tačiau jei šios sumos nebuvo išmokėtos, tai pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 8.1 p., 8.2 p. tuose pačiuose žiniaraščiuose bei atskirai sudarytuose deponuotų sumų žiniaraščiuose turėjo būti pažymėta, jog jos deponuotos. Žiniaraščiuose to nėra. Specialistės L. M. –B. paaiškinimai patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje šios sumos deponuotos nebuvo. Be to, pagal 2002 m. darbo užmokesčio žiniaraščius darbuotojams turėjo būti išmokėta 29937,17 Lt, pagal 2002 m. kasos išlaidų orderius išmokėta 28104,53 Lt, o pagal R. P. sudarytą 2002 m. suvestinį sąskaitų apyvartos žiniaraštį per kasą išmokėta 30499,46 Lt darbo užmokesčio ( T.5, b.l. 136). Šie darbo užmokesčio sumų skirtumai parodo, jog minėtuose 2002 m. sausio, vasario, kovo, birželio, spalio mėn., kasos išlaidų orderiuose bei darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytos sumos buvo tarpusavyje derinamos, t.y., vienos prie kitų pritaikomos, tačiau tai padaryta ne iki galo – nenurodytas sumų deponavimas, kasos išlaidų orderiuose ir darbo užmokesčio žiniaraščiuose įrašytos sumos neatitinka duomenų, sutrauktų į suvestinę, kurių pagrindu buvo daroma įmonės finansinė atskaitomybė. Šios aplinkybės patvirtina, jog iš R. P. taip vestos apskaitos negalima nustatyti tikrosios padėties, t.y., kiek iš kasos per 2002 m. buvo išmokėta darbo užmokesčio.

Pagal veikų padarymo metu galiojusių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 8 str. 2d., vyriausiasis finansininkas (buhalteris) tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, jo nurodymai dėl buhalterinės apskaitos yra privalomi visiems įmonės darbuotojams. Ta pati nuostata, jog buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą liko 2002-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. Todėl R. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, tvarkydama įmonės buhalterinę apskaitą, privalėjo patikrinti bei užtikrinti, jog buhalteriniai įrašai būtų teisingi. Byloje nėra jokių duomenų, jog R. P. tai padaryti buvo trukdoma. Priešingai, iš liudytojų S. Č., G. B. ir kitų, pačios apeliantės parodymų nustatyta, jog ji kaltinime nurodytu laiku turėjo galimybę prieiti prie visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, net galimybę juos neštis namo. R. P. vykdydama savo darbo funkcijas neabejotinai galėjo ir privalėjo matyti buhalterinės apskaitos trūkumus. Todėl R. P. veika atitinka aplaidų apskaitos vedimą, numatytą veikos padarymo metu galiojusio 1961 m. BK 322 str. ( 1996-06-11 įstatymo Nr. I-1375 redakcija ). Nuosprendis keičiamas pagal BPK 328 str. 3p. dėl dalies teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, pašalinant iš nuosprendžio R. P. inkriminuotus Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3 pažeidimus bei laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2002-07-06 šių taisyklių 16 str. ir 8 str. 3p. pažeidimus, taip pat pašalinant kuro sunaudojimo, prekių skirtų perparduoti, savikainos įtraukimo į sąnaudas bei kitų atsargų panaudojimo operacijų nepagrindimą apskaitos dokumentais.

Dėl šių aplinkybių pašalinimo veikos pobūdis bei apimtis žymiai nesikeičia, todėl keisti pagal 1961 m. BK 322 str. R. P. paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl veikų, numatytų BK 300 str. 1d.

R. P. skundo teiginiai, jog ji 2002-06-14 buvo atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) atmestini.

Tokie duomenys yra įrašyti UAB (duomenys neskelbtini) 2002-06-14 įsakyme Nr. 12, ant kurio yra įmonės direktoriaus S. Č. parašas. Tačiau teismas, aiškindamasis, ar apeliantė iš tiesų buvo atleista, pagrįstai neapsiribojo vien šio dokumento įrašų turiniu, o vertino visumą byloje surinktų įrodymų, jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog R. P. nurodomu laiku iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) atleista nebuvo. Šios teismo išvados yra pagrįstos byloje surinktais bei ištirtais įrodymais ir, kaip teigiama skunde, nėra prielaidos.

Atleidus asmenį iš darbo, darbo santykiai nutrūksta, apie jo atleidimą padaromi įrašai socialinio draudimo pažymėjime, apie tai įmonė praneša Valstybinio socialinio draudimo teritoriniam skyriui. Be to, atleidus iš darbo įmonės buhalterį, įstatymų nustatyta tvarka turi būti išspręstas tolimesnis įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimas - priimtas naujas buhalteris ar sudaryta sutartis su atitinkama įmone. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog R. P. po tariamo atleidimo iš darbo 2002-06-14 toliau tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, joks kitas buhalteris nebuvo priimtas, ką patvirtina nuoseklūs liudytojų A. B., G. B., S. Č. D. G., K. Š. parodymai.

Liudytoja A. B. parodė, kad R. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, dokumentus tvarkyti nešdavosi namo. Apie tai, kad R. P. pagal dokumentus atleista iš darbo, sužinojo tik iš „Sodros“. Jokio prašymo atleisti kaltinamąją iš darbo ji nematė, buvo įsitikinusi, kad tuo laikotarpiu R. P. dirbo, ateidavo į darbą.

Liudytojas G. B. parodė, kad vienu metu įmonės darbuotojai pastebėjo, jog R. P. nors ir dirbo, tačiau vengė pasirašyti ant buhalterinių dokumentų. Tada išsiaiškino, kad „Sodrai“ buvo pateikti dokumentai apie tai, jog R. P. atleista iš bendrovės. Direktorius S. Č. neigė atleidęs R. P.. Spręsdama susidariusią problemą, įmonės vadovybė sutarė, kad vėl priims kaltinamąją į darbą, nes nežinojo, ką toliau daryti.

Liudytojas S. Č. parodė, jog jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bendrovėje buhaltere dirbo R. P., kuri tvarkė buhalterinę apskaitą. Aptariamu laikotarpiu daugiau asmenų, atsakingų už buhalterinės apskaitos tvarkymą, be R. P. nebuvo. Jokio įsakymo, kad ji atleidžiama iš darbo, S. Č. niekada nėra rašęs, jos iš darbo neatleido. Jis įmonėje buvo palikęs kelis tuščius lapus su savo parašais, kad jam pačiam nesant būtų galima padaryti bankinius pavedimus, tačiau ar visi šie lapai buvo sunaudoti, nežino.

Liudytojas D. G. parodė, kad R. P. UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo nuo įmonės veiklos pradžios. Ji ateidavo, pasiimdavo buhalterinius dokumentus ir nešdavosi juos tvarkyti namo. Niekas kitas aptariamu laikotarpiu be kaltinamosios buhalterinių dokumentų netvarkė. 2002 m. spalio mėnesį jis iš K. Š. sužinojo, jog ši nuėjus į socialinio draudimo skyrių sužinojo, kad R. P. yra atleista iš darbo. Tačiau R. P. faktiškai dirbo, ji pastoviai eidavo į darbą, tvarkydavo dokumentus. Paklausus R. P., ji atsakė, kad ją atleido direktorius S. Č., tačiau S. Č. teigė, kad jis kaltinamosios iš darbo neatleido. Kadangi įmonės vadovybė nežinojo ką daryti, tai iš naujo sudarė su R. P. darbo sutartį ir priėmė ją į darbą.

Liudytoja K. Š. parodė, kad ji 2002 m. iš socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus sužinojo, jog R. P. R. P. yra atleista iš UAB (duomenys neskelbtini), nors iš darbuotojų niekas apie jos atleidimą nieko nežinojo. R. P. ateidavo į darbą ir tvarkydavo bendrovės buhalterinę apskaitą. R. P. ateidavo, pasiimdavo reikalingus buhalterinius dokumentus, juos parsinešdavo namo, po to sutvarkiusi apskaitą dokumentus grąžindavo.

R. P. pripažįsta, jog laikotarpiu po tariamo atleidimo iš darbo iki pakartotinio priėmimo į darbą padėjusi UAB (duomenys neskelbtini) tvarkyti buhalteriją, taigi faktiškai ir toliau dirbusi.

Iš 2002-06-14 pranešimo matyti, jog apie R. P. atleidimą iš darbo pranešta VSDFV Panevėžio skyriui. Apie R. P. atleidimą iš darbo įrašyta jos SODRos pažymėjime. R. P. neneigia savo SODRos pažymėjime įrašiusi apie atleidimą iš darbo bei pateikusi pranešimą apie atleidimą iš darbo VSDFV Panevėžio skyriui, tačiau nurodo, jog šį pranešimą į VSDFV pristatė kartu su S. Č.. Prieš tai ji šiuos dokumentus buvo pateikusi pasirašyti S. Č., o iš jo gavo jau pasirašytus.

Liudytojas S. Č. neigė patvirtinęs savo parašu minėtus pranešimą bei įrašą SODRos pažymėjime ir nurodo nežinąs, kas už jį šiuose dokumentuose pasirašė. Pranešimo į SODRą su R. P. nevežė.

S. Č. parodymus, jog jis ant šių dokumentų nesirašė, atitinka 2004-07-30 specialisto išvados Nr. 11-2006 duomenys( T.2, b.l. 115-139 ). Iš jos matyti, jog 2002-06-14 pranešime Nr. 001 „Sodrai“ apie apdraustosios socialiniu draudimu R. P. atleidimą iš darbo skirtyje „Įmonės vadovas“ už S. Č. pasirašė ne S. Č.. R. P. socialinio draudimo pažymėjime serija SD Nr. (duomenys neskelbtini) 18-19 lapuose įraše Nr. 22, t.y., apie R. P. atleidimą iš UAB (duomenys neskelbtini), už direktorių S. Č. taip pat pasirašė ne S. Č.. Kiti įrašo Nr.22 duomenys užpildyti pačios R. P..

Vertinant R. P. išdėstytą versiją, atsižvelgtina ir į tai, jog R. P. versija logiškai nepaaiškinama - pagal ją atleidžiant darbuotoją iš darbo, įmonės vadovas tą pačią dieną ant vieno su atleidimu susijusių dokumentų pasirašo, ant kitų dviejų imasi parašą klastoti, o suklastojus dokumentus pateikia darbuotojai ir kartu su ja veža į SODRą. R. P. versija atmetama, nes ją paneigia aukščiau aptarti įrodymai, be to, ši versija visiškai nelogiška. Nenustatyta, kas suklastojo S. Č. parašą, tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog pateikdama SODRai pranešimą apie atleidimą iš darbo, R. P. suprato, jog pateikia suklastotą dokumentą.

Vertinant minėto 2002-06-14 įsakymo Nr. 12 tikrumą atsižvelgtina ir į tai, jog tyrimo metu paimant UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, šis dokumentas nebuvo rastas, o žymiai vėliau pateiktas pačios R. P.. Kaip ant šio dokumento galėjo atsirasti S. Č. parašas, paaiškina liudytojų S. Č. bei G. B. parodymai, jog vienu metu S. Č. darbe buvo palikęs tuščių lapų su savo parašais, kad galima būtų atlikti pavedimus banke.

Sutiktina su R. P. skundo teiginiais, jog 2002 m. liepos- rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose R. P. pavardė nėra įtraukta. Pirmos instancijos teismas į šią aplinkybę neatkreipė dėmesio. Iš apeliacinės instancijos teismo papildomai išreikalautos medžiagos matyti, jog minėto laikotarpio įmonės SODRai teiktos ataskaitos surašytos ne R. P.. Tačiau nustatyta, jog tariamo atleidimo metu, 2002 m. rugpjūčio mėn., UAB (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio žiniaraštis yra surašytas R. P., ką ji pati pripažino. Be to, byloje nustatyta, jog surašyti dalį dokumentų R. P. samdydavo kitus asmenis, ką patvirtina liudytojos V. J. parodymai bei šiuos parodymus specialisto išvada ( t.2, b.l. 115-139). Todėl tai, kad tariamo atleidimo metu dalis dokumentų surašyti ne pačios R. P., dar neįrodo, jog ji tuo metu nedirbo. Iš liudytojo G. B. parodymų matyti, jog tariamo atleidimo laikotarpiu R. P. tvarkė įmonės apskaitą, tačiau pasirašinėti dokumentus vengė. Toks R. P. elgesys patvirtina aplinkybę, jog apeliantė buvo pateikusi SODRai suklastotus dokumentus apie jos atleidimą, todėl UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pati stengėsi nerašyti bei nepasirašyti.

Minėtame 2002-06-14 įsakyme Nr. 12 įrašyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) turi išmokėti R. P. 4712,34 Lt įsiskolinimą. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentuose duomenų apie tokį įmonės įsiskolinimą R. P. nėra. Nustatyta, jog darbo užmokesčio žiniaraščiuose ( taip pat ir tuose, kuriuos pildė pati R. P.), parašai patvirtinantys, jog R. P. gavo darbo užmokestį, yra ne jos ir sutiktina, jog darbo užmokesčio darbuotojui išmokėjimą turi patvirtinti jo parašas darbo užmokesčio žiniaraštyje. Tačiau tuomet R. P. priskaičiuotas, bet neišmokėtas atlyginimas turėjo būti deponuotas, o tai apskaitoje nenurodyta. Byloje nustatyta, jog apskaita vesta taip, jog iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto. Dalis apskaitos dokumentų suklastoti. Kas juos suklastojo byloje nenustatyta ir kaltinimai pagal juos nepareikšti, tačiau atmestina, jog apskaitoje šio įsiskolinimo nesimato dėl dokumentų praradimo ar, kad kiti asmenys būtų suklastoję dokumentus. Nurodydama 5246,49 lito įmonės įsiskolinimo sumą, R. P. pati teigia, jog visas šis įsiskolinimas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje jos pačios surašytuose dokumentuose apskaitytas yra. R. P. nurodo, jog 2394,93 lito įsiskolinimo dalį sudaro kompensacija pagal šalių susitarimą atleidus iš darbo, likusią dalį sudaro neišmokėtas darbo užmokestis už 2002 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, birželio, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, jos lėšomis apmokėti UAB (duomenys neskelbtini) mokesčiai, delspinigiai ir netesybos. Apžiūrėjus dokumentus ir apklausus specialistę L. M.-Baravykienę nustatyta, jog R. P. įmonės įsiskolinimų jai į apskaitą neįtraukė. Pranešime apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo Nr.001 (T.2, b.l. 78), kurį užpildė pati R. P., nurodytos 2002 m. antrąjį ketvirtį jai priskaičiuotos 1096,50 Lt draudžiamos pajamos ir 372,81 Lt įmokos, t.y., tik jos darbo užmokesčio už 2002 04 01 - 2002 06 14 laikotarpį ir atostogų kompensacijos sumos, minimos 2394,93 lt kompensacijos nėra. Apeliacinės instancijos teisme papildomai išreikalavus dokumentus iš SODRos, taip pat matyti, jog duomenų apie R. P. nurodomos 2394,93 lt kompensacijos sumos priskaičiavimą SODRAi nebuvo pateikta. Specialistės L. M.-B. paaiškinimai patvirtina, jog ne tik birželio, bet paskesniais mėnesiais tokio dydžio kompensacijos bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitoje R. P. nebuvo apskaitytos. Buvo apskaityta tik 276,38 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nors R. P. tvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai jai yra apskaityti prie įmonės įsiskolinimų darbuotojams, įtrauktų į jos sudarytus 2002 m. suvestiniuos sąskaitų žiniaraščius, tačiau tą paneigia specialistės L. M.-B. paaiškinimai, jog šiuose suvestiniuose žiniaraščiuose ( T. 2, b.l. 15-16) apeliantės nurodyto dydžio įmonės įsiskolinimas jai neapskaitytas. Specialistė taip pat paaiškino, jog vadovaujantis 2002 m. suvestiniu sąskaitų apyvartos žiniaraščiu, R. P. nurodyta 404/2 sąskaita, kurioje pagal R. P. paaiškinimus turėjusi būti užfiksuota įmonės skola jai, iš viso nebuvo tvarkoma, joks įsiskolinimas pagal šią sąskaitą nebuvo fiksuotas nei buhalterinėje apskaitoje, nei UAB 2002 m. finansinėje atskaitomybėje. Visuma šių įrodymų paneigia 2002-06-14 įsakymo, kuriuo R. P., neva, buvo atleista iš darbo bei nurodytas 4712,34 Lt įsiskolinimas, duomenų tikrumą, o taip pat duomenų apie įmonės skolą R. P., įrašytų į dokumentus: 2004-01-07 pranešimą Panevėžio m. apygardos teismui ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę pažymą Nr.002, pateiktus Panevėžio apygardos teismui, tikrumą, už ką R. P. pagrįstai nuteista pagal BK 300 str.1d.

Apeliantė nurodo, kad šios pažymos duomenų tikrumą patvirtina ją surašiusios V. J. parodymai, jog ji surašė pažymą atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą. Kaip matyti iš byloje esančių posėdžių protokolų, V. J. nurodė, kad pažymą Panevėžio apygardos teismui surašiusi R. P. prašymu. Liudytoja nurodė mačiusi atlyginimų apskaitos žiniaraščius, kitus dokumentus, kuriuos jai rodė nuteistoji, pagal kuriuos matėsi bendrovės įsiskolinimas. Pažymą rašė pasitikėdama R. P. (4 T.b.l. 144-145; 5 T. 43). Iš šių parodymų matyti, kad V. J. faktiškai jokio patikrinimo neatliko, o pažymą surašė pasitikėdama apeliante ir jos prašymu.

Apeliantės skunde minima Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp R. P. ir UAB (duomenys neskelbtini), neteikia informacijos, ar R. P. buvo sumokėta jos reikalauta suma, jei taip, tai kokia, ką šalys sutarė.

Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo detaliais argumentais, kodėl atmesti liudytojo R. S. parodymai apie pinigų R. P. sumokėjimą.

Tai, kad R. P. pateiktoje Panevėžio apygardos teismui 2003-01-13 pažymoje Nr.002 įmonės vadovės K. Š. parašas yra suklastotas, patvirtina K. Š. parodymai bei specialisto išvada, jog parašas yra ne K. Š.. (2 T. b.l. 166).

Kolegija pastebi tai, jog R. P. turėjo motyvų įforminti savo atleidimą, kad išvengtų galimos atsakomybės, kuri numatyta įmonėje oficialiai dirbančiam buhalteriui, nes UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą vedė neteisingai, R. P. žinojo apie numatomą direktoriaus S. Č. išėjimą iš darbo.

Veikos padarymo metu galiojusio BK 207 str. 1d. numatė atsakomybę už oficialaus dokumento suklastojimą, žinomai suklastoto dokumento realizavimą ar panaudojimą. Naujo 2000 m. BK 300 str. analogiškai numato atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, suklastojimą, tokio dokumento panaudojimą ar realizavimą. Naujas įstatymas jame dėl numatytų alternatyvių bausmių už šią veiką yra švelnesnis.

Byloje įrodyta, jog R. P. savo socialinio draudimo pažymėjime įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jos atleidimą iš darbo 2002-06-14, o nenustatytas asmuo padirbo įmonės vadovo parašą. Tai atitinka 1961 m. BK 207 str.1d. numatytą oficialaus dokumento suklastojimą bei 2000 m. BK 300 str. numatytą tikro dokumento suklastojimą. Be to, R. P. surašė žinomai netikrą dokumentą - pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo, kuriame įrašė žinomai neteisingus duomenis apie jos atleidimą iš darbo, o nenustatytas asmuo padirbo įmonės vadovo parašą. Po to 2002-06-14 R. P. šį netikrą dokumentą panaudojo – pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Ši veika atitinka 1961 m. BK 207 str. 1d. numatytą oficialaus dokumento suklastojimą ir jo panaudojimą bei atitinka 2000 m. BK 300 str. 1d. numatytą netikro dokumento pagaminimą bei panaudojimą. Nors nuosprendyje visi šie veiksmai nurodyti kaip vienas 2000 m. BK 300 str. 1d. numatytas nusikaltimas - dokumento suklastojimas bei suklastoto panaudojimas, pagal 2000 m. BK 300 str. 1d. šiame kaltinimo epizode R. P. nuteista pagrįstai, kadangi 2000 m. BK 300 str. 1d. šie veiksmai atitinka.

Be to, R. P. pagal BK 300 str. 1d. nuteista už 2004-01-07 pranešimo Panevėžio m. apygardos teismui ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės pažymos Nr.002 pateikimą. Įrodyta, jog R. P. buvo žinoma, jog 2004-01-07 pranešimas suklastotas, nes ji pati V. J. pateikė įrašyti į pranešimą žinomai neteisingus duomenis. Byloje taip pat nustatyta, jog netikra buhalterinė pažyma Nr. 002 teismui pateikta būtent pačios R. P. iniciatyva ir interesais. Nenustatyta, jog šią pažymą padaryti ir pateikti teismui būtų suinteresuota ne R. P., o koks nors kitas asmuo. Todėl pateikdama teismui šį dokumentą, ji neabejotinai žinojo, jog jis netikras. R. P. veiksmai pateikiant šiuos dokumentus teismui atitinka BK 300 str. 1d. sudėtį, už ką ji nuteista pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nuosprendį pakeisti: R. P. nuteisimo pagal BK 322 str. ( 1996-06-11 įstatymo Nr. I-1375 redakcija ) dalyje iš nuosprendžio pašalinti aplinkybes: jog R. P. išmokėjo kasos išlaidų orderiuose Nr. 002, 004, 006, 011, 022, 026 nurodytas sumas, jog ji, išmokėdama bei apskaitydama darbo užmokestį, pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 8.3 p. bei laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2002-07-06 pažeidė šių taisyklių 16 str. ir 8 str. 3 d., pašalinti aplinkybę, jog pažeisdama 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 4 str. 4 d. ir 12 str. 1 d., o nuo 2002 m. sausio 1 d. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX –574 12 str. 1 d., buhalterinėje apskaitoje nepagrįsdama apskaitos dokumentais apskaitė 2001 m. gegužės 17 d. - 2002 m. gruodžio 31 d. laikotarpio kuro ( benzino, dyzelio, dujų ) sunaudojimo operacijas, kitų atsargų ( atsarginių detalių, inventoriaus ir t.t. ) panaudojimo operacijas, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpio nuo 2001 m. gegužės 17 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės rezultatų ir įvertinti turto.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.