- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e1-3636-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37505-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- T. P.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 22.30 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu panaudodamas savo sugyventinės S. M. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia kumščiu suduodamas į kairės pusės smakro sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. jis išėjo iš darbo ir pradėjo vartoti alkoholį. Gėrė keletą dienų iš eilės. Jis gyvena kartu su sugyventine S. M.. Ji irgi kartais kartu su juo vartoja alkoholį. 2024 m. rugsėjo 23 d. jis taip pat visą dieną vartojo alkoholį. Jis beveik nieko iš tos dienos ar net kelių dienų neprisimena. Atsimena, kad tarp jo ir S. M. įvyko konfliktas. Jis visiškai neatsimena aplinkybių, todėl jų tiksliai nurodyti negali, bet gali būti, kad jis S. M. trenkė iš kumščio į veidą. Po jo smūgio S. M. jį taip pat sumušė. Dėl to taip pat yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Jis pats po įvykio matė, kad ant S. M. smakro atsirado didelė mėlynė, suprato, kad tai dėl jo smūgio. Po šio įvykio jie susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jo taip pat. Dėl savo elgesio labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Nukentėjusioji S. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 20 val., jai grįžus į namus, tarp jos ir sugyventinio T. P. kilo žodinis konfliktas, nes ji po darbo su bendradarbe nuėjo į barą. Bare ji išgėrė 3 mažus bokalus alaus. Jai grįžus namo T. P. buvo neblaivus, kiek matė, ant žemės buvo padėtas „Žolynų“ spiritinis gėrimas, 0,5 l, talpos, kurio buvo likę jau tik ant pačio dugno. Ji grįžusi namo dar išgėrė du butelius sidro, kurio vieno talpa yra 1 l. Su T. P. konfliktavo žodžiu iki pat 22.30 val. Jis jai priekaištavo, kad ji po darbo ėjo ne namo, pradėjo konfliktuoti dėl finansų, kadangi ji viena išlaiko butą. Apie 22.30 val. jiems būnant virtuvėje ir konfliktuojant T. P. jai trenkė kumščiu į kairės pusės smakro dalį, kuria ranka jis trenkė, ji neatsimena, trenkė vieną kartą. Tuomet ji pasiėmė keptuvę ir vieną kartą su ja trenkė jam į veido sritį, kur tiksliai trenkė, ji neatsimena. Pamena, kad laikydama dešinėje rankoje, jam dar vieną kartą trenkė su medine pjaustymo lentele į galvos sritį. Taip pat dar jam vieną kartą trenkė stiklainiu, trenkė taip pat į galvos sritį, kur tiksliai, neatsimena. Stiklainis nesudužo. Visa tai darė gindamasi nuo jo. Matė, kad po jos smūgių jam prie ausies nežymiai bėgo kraujas, prie kurios ausies, ji jau neatsimena. Kažkuriuo metu jis ją tempė už plaukų, kuriuo, ji neatsimena, neatsimena ir tikslios eigos, kada su kuo jam trenkė, neatsimena dėl neblaivumo. Tuomet, kai jis jai trenkė į smakrą ir tempė už plaukų, ji juto fizinį skausmą. Šiuo metu ant jos smakro nuo jo smūgio yra likusi kraujosruva.
Papildomai apklausta nukentėjusioji S. M. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., kai atvyko policijos pareigūnės, ji iš pradžių apie savo sužalojimą nieko nesakė, nes nežinojo ką jos sugyventinis T. P. pasakė policijai. Ji tikėjosi, kad jie tarpusavyje išsiaiškins ir jiems policijos pagalbos nereiks. Dėl šios priežasties ji iš karto po įvykio nenorėjo pasakoti apie tai, kad T. P. jai sudavė į smakrą. Kai kitą dieną nuvyko pas tyrėją, sužinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ji yra įtariamoji. Tada nusprendė netylėti ir ji parašė pareiškimą apie tai, kad T. P. irgi jai trenkė, ne vien ji jam. Po šio įvykio jie su T. P. ir toliau gyvena kartu, susitaikė, vienas kito atsiprašė. Ji šiuo metu T. P. jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime ji nereikš.
Iš protokolo-pareiškimo nustatyta, kad S. M. nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, konflikto metu jos sugyventinis T. P. trenkė su kumščiu jai į kairės pusės smakro dalį, tempė už plaukų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. M. konstatuota poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus smakro kairę pusę, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tiek sudavus, tiek atsitrenkus į tokio pobūdžio daiktą, daugiau kaip prieš 18 valandų iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą.
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti BODY kameros vaizdo įrašai, užfiksuojant pokalbį tarp policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdinčio vyro. Užfiksuota, kad po to pareigūnės nueina į butą ir bendrauja su moterimi. Ant moters smakro kairės pusės matosi nežymus paraudimas-pamėlynavimas, bet moteris niekuo nesiskundžia, neparodo, kad kažkas būtų ją sužaloję.
BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.
Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, specialisto išvadą, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis T. P. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 22.30 val., bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu panaudodamas savo sugyventinės S. M. atžvilgiu fizinį smurtą – tyčia kumščiu suduodamas į kairės pusės smakro sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą smakro kairėje pusėje, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai S. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narę.
Byloje kaltinamojo T. P. ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia suduodamas kumščiu į kairės pusės smakro sritį nukentėjusiajai S. M., siekė nukentėjusiąją sužaloti. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.
Šie duomenys patvirtina, kad nežymų sveikatos sutrikdymą S. M. sukėlė sutuoktinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – sudavimas kumščių į kairės pusės smakro sritį ir taip padaryta poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją gali sužaloti.
Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. A. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – lankėsi 2024 m. gegužės 16, 2024 m. gegužės 17 d., Aleksoto sektoriuje – nuo 2023 m. lapkričio 18 d. iki 2023 m. lapkričio 22 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Priklausomybės ligų gydymas – neregistruotas.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti T. P. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti T. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programos kursą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.