Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-23522-950/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2YT-23522-950/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15014-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
D. G.
Suinteresuotas asmuo
R. E. G.
Kategorijos
  • 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-23522-950/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15014-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.19.; 3.2.7.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,dalyvaujant pareiškėjui D. G.,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. E. G.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. prašymą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymu atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. G. mirties.

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. E. G. yra A. G. ir A. G. sūnūs. Dar esant gyviems, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvai jiems priklausantį turtą dovanojimo sandoriais perleido savo vaikams. Tėvų valia buvo tokia, kad motinai priklausantis turtas atitenka R. E. G., o tėvui priklausantis turtas - pareiškėjui. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. G.. Žinodami, kokia buvo tėvų valia ir galvodami, jog dar iki tėvų mirties dovanojimo sandoriais perėmė visą tėvams priklausantį turtą nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo, po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog visą tėvui priklausantį turtą perėmė dovanojimo sandoriais. 2020 m. rugsėjo mėn. į pareiškėją kreipėsi jo teta D. G., informuodama apie tai, kad pareiškėjo tėvo tėviškėje norinti atlikti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, tačiau vieta to padaryti negalinti, nes šio žemės sklypo ½ dalis priklauso jau mirusiam pareiškėjo tėvui. Būtent tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas sužinojo apie pareiškėjo tėvui priklausantį turtą. Po tetos prašymo pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į notarų biurą prašydamas pateikti informaciją apie pareiškėjo tėvui priklausantį turtą ir galimybes priimti palikimą. Notarų bure pareiškėjui buvo paaiškinta, jog pareiškėjo tėvui priklauso nekilnojamojo turto objektas - 1/2 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kurį dar (duomenys neskelbtini) testamentu pareiškėjui paliko jo tėvas. Pareiškėjas per įstatyme nustatyta terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, jog egzistuoja dar vienas pareiškėjo tėvui priklausantis nekilnojamojo turto objektas. Vos tik sužinojęs apie jo tėvui priklausantį turtą, pareiškėjas pradėjo aiškintis susidariusią situaciją, rūpintis, kaip įgyvendinti savo teisę paveldėti tėvo turtą ir kreipėsi į notarą ir teisininkus, todėl jo elgesys turėtų būti laikomas pakankamai atidžiu, sąžiningu ir rūpestingu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad terminą palikimui po tėvo A. G. mirties priimti praleido, nes nežinojo nei apie tėvui priklausantį nekilnojamąjį turtą, nei apie tėvo sudarytą testamentą. Atsižvelgiant į tai, prašė atnaujinti jam terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo A. G. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. E. G. atsiliepime į prašymą patvirtino, kad pareiškėjo nurodomos faktinės aplinkybės yra teisingos. Sutinka, kad brolis D. G. priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo A. G. mirties.

Suinteresuotas asmuo R. E. G. teismo posėdžio metu prašė D. G. prašymą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. G. ir A. G. sūnus. A. G. 2005 m. liepos 5 d. Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui D. G. jam priklausančią 640/1280 dalį 0,1280 ha žemės sklypo, 1/2 dalį namo su ½ dalimi kitos paskirties kitų statinių, 1/2 dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato, 1/2 dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato ir 1/2 dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančius (duomenys neskelbtini). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) Dar (duomenys neskelbtini) A. G. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris jam priklausys mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir turtą, kuris jam priklausys ateityje, paliko D. G.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 14 d. išrašas patvirtina, kad A. G. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 5. Testamento registro 2020 m. spalio 20 d. duomenimis, po A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nėra įregistruotų jo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų.

Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t.y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas pateiktame prašyme bei teismo posėdžio metu nurodė, kad yra praleidęs įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą palikimui po tėvo A. G. mirties (duomenys neskelbtini) priimti. Jį praleido dėl to, kad buvo įsitikinęs, kad tėvas jokio turto, apart to, kurį buvo padovanojęs jam, neturi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais pareiškėjo ir jo brolio, suinteresuoto asmens R. E. G., paaiškinimais apie termino praleidimą sąlygojusias priežastis. Suinteresuotas asmuo sutiko su pareiškėjo reikalavimu, patvirtino prašyme išdėstytas aplinkybes.

Įvertinus praleisto termino trukmę, praleidimo priežastis, terminą praleidusio įpėdinio elgesį, jo teisinį statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais, daroma išvada, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, o pareiškėjo elgesys, siekiant įgyvendinti teisę priimti palikimą po tėvo A. G. mirties, buvo pakankamai atidus bei rūpestingas. Juolab, kad byloje nenustatyta, kad kitų asmenų teisės ar teisėti interesai būtų pažeidžiami.

Nepasibaigę terminai gali būti pratęsiami, o praleisti terminai – atnaujinami. Todėl pripažinus, jog pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po A. G. mirties dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas jam atnaujinti šį terminą. Pareiškėjo prašymas tenkintinas - terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui D. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui po jo tėvo A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas