Kauno apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, M. V. gynėjui advokatui A. K. ir atstovei pagal įstatymą I. M.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, profesinio išsilavinimo, ištekėjusiai, dirbančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valytoja, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., 2023 m. sausio 4 d. apie 20.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu, tai yra tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sutuoktinio motinai A. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, M. V., atsižvelgiant į 2022 m. kovo 21-27 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas rekomendacijas, nebuvo apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 399 straipsnis).

Nukentėjusioji A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausio 4 d. vakare apie 17.30 val. buvo savo namuose į kuriuos atvažiavo sūnus A. V. su draugu A. M. iš darbo ir atsivežė bonką, po lašiuką išgėrė. Prie stalo sėdėjo M., kažkam skambino, A. V. paklausė kam ji skambina, o M. pakėlė balsą. Tada ji atsistojo ir nuėjo į savo kambarį žiūrėti televizoriaus, išgirdo, kad M. kažką sako ant vaiko su negalia, kuris yra jos sūnus G. V., tada jai pasakė, kad M. nelįstų prie jų ir duotų ramybę. Kas paskui pasidarė M. nežino, M. atėjo į kambarį ir pradėjo kelti isterijas, 3 kartus į veidą sudavė, į dešinės pusės skruostą, biškį pramušė lūpą. Lūpą skaudėjo, tačiau nesigydė, dėl M. suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, dar buvo truputį patinęs skruostas. Konfliktas pasibaigė, kai atėjo A. M. ir atitraukė M. V.. Šiuo metu M. V. atleido ir pretenzijų neturi.

Asmens, kuriam taikytinos priverčiamos medicinos priemonės, šeimos narys (įstatyminė atstovė) mama I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. V. yra jos dukra, serga nuo vaikystės, jai pačiai ne kartą yra tekę patirti fizinį smurtą nuo dukros. Su dukra santykiai nėra geri, labiau sutaria su dukros vyru, dukra neklauso, elgiasi neadekvačiai, mano, kad jai tikrai reikalingas gydymas. M. V. po 2023 m. sausio 4 d. įvykio pas ją gyveno maždaug iki gegužės, kur dabar M. gyvena nežino, kažkur turi kažkokį draugą, tačiau kur jis gyvena pasakyti negali, nes nežino.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. sausi 4 d. vakare grįžo namo, buvo truputį išgėręs, dar bonką degtinės parsivežė dar išgėrė ir tada įsijungę žiūrėti televizorių. Paskui išgirdo triukšmą ir atėjęs pamatė, kad vyksta muštynės, ant vienos lovos sėdi G., ant kitos A. ir buvo M., gal truputį matė kaip M. sudavė A., su peiliais niekas nelakstė. Paskui iškvietė policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio tvarka buvo pagarsinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad gyvena pažymoje apie asmens duomenis nurodytu adresu su sugyventine A. V., A. sūnumi A. V., jo žmona M. V. ir A. broliu, A. kitu sūnumi, G. V.. Kartu su A. gyvena 17 metų, veda bendrą ūkį. Kurią dieną viskas įvyko, pasakyti negali, nelabai prisimena, tačiau tai galėjo būti 4 dieną 2023 metų sausio mėnesio. Tą dieną visi buvo namuose. Vakaro metu, tiksliai laiko pasakyti negali, jis buvo išgėręs, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių neatsimena. Jis buvo kitame kambaryje, kai namų miegamajame kambaryje išgirdo riksmus. Atėjęs pamatė, kad A. konfliktuoja su M.. Kambaryje jos buvo tik dviese. Kambaryje buvo tamsu, gal tik buvo įjungtas televizorius, todėl, kad kažkas kažkam suduotų smūgius tiksliai nematė. A. sėdėjo ant lovos miegamajame, o M. stovėjo priešais ją, matė tamsoje, kad M. mosikavo rankomis, galėjo būti, kad tuo metu A. ji sudavė smūgius į galvos sritį, tačiau tiksliai pasakyti negali, nes kaip ir minėjo, kambaryje buvo tamsu, ir jis to tiksliai nematė. Jis liepė M. atsitraukti nuo A., o M. jam liepė jai pačiai duoti į snukį, bet jis nieko nedarė. Tuo metu A. su broliu buvo kitame kambaryje, nežino, ar jie matė konfliktą, tačiau neatsimena, kad kuris nors būtų atėjęs į miegamąjį. Jis paskambino mobiliuoju telefonu bendrajam pagalbos centrui ir paprašė policijos pagalbos. Ar M. buvo apsvaigusi nuo alkoholio pasakyti negali, o A. buvo kažkiek išgėrusi. Kol atvyko policijos pareigūnai, jos nebekonfliktavo. Matė, kad A. lūpa buvo prakirsta, nes matė, kad iš lūpos bėgo kraujas, tačiau daugiau akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nematė. Ant M. kūno jokių sužalojimų nematė. A. ir G. nieko neminėjo jam, jog matė, kai moterys mušėsi. Kadangi A. sunkiai vaikščioja, todėl ji vaikščioja pasiremdama lazdomis. (b. l. 49-50) Duotus parodymus A. M. patvirtino ir papildomai parodė, kad kambaryje buvo tamsu, kai pamatė, kad M. kilnoja ranką jai liepė atsitraukti ir ramintis. Policiją iškvietė tikslu kažką daryti, A. ant lūpos truputį matėsi sužalojimas.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. V. vis dar yra jo žmona ir įvykio metu buvo. 2023 m. sausio 4 d. apie 18.30 val. M. buvo grįžusi namo, jai kažkas paskambino ir jis išėjo į kitą kambarį. Gal po 10 minučių po to išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta, atėjęs pamatė, kad M. V. muša A. V., puolė ginti mamą ir liepė draugui iškviesti policiją. Motinai M. sudavė į veidą, trūko lūpa. Jis užstojo A. V., M. V. norėjo ir jam trenkti, bet netrenkė. Atvykus policijos pareigūnams su jais trumpai kalbėjo, pasakė, kad negins nei vienos nei kitos, gali būti, kad pareigūnams sakė, jog M. V. sudavė A. V. į veidą, tampė už plaukų ir sudavė į nugarą. Po suduotų smūgių pas A. veide matėsi truputį patinimas, paskui praėjo, truputį matėsi kraujas ant lūpos.

Ekspertė S. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės, kuri buvo atlikta 2023 m. kovo mėnesį, išvadas. Ekspertė nurodė, kad įvertinus visus duomenis M. V. buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl šių sutrikimų M. V. nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu negali ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti ir dėl tokios būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo poveikio medicinos priemones ambulatorinį stebėjimą psichikos sveikatos centro sąlygomis. M. V. protiškai atsilikusi nuo vaikystės, ne kartą buvo gydyta stacionare, 2018 metais išryškėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), dėl ko ne kartą buvo gydyta stacionare, nes buvo elgsenos sutrikimų, buvo agresyvi, impulsyvi. Ekspertizės atlikimo metu M. V. buvo infantili, demonstratyvi, sutrikusio paralogiško mąstymo, kritiškai nevertinanti poelgio, kurį padarė, nesidomi bylos baigtimi, kuria neadekvačius ateities planus. M. V. psichikos susirgimams yra reikalingas psichiatrų stebėjimas, taikant gydymą, ko iki šiol reguliaraus nebuvo, atsižvelgiant į dabartinę būseną pakanka ambulatorinio stebėjimo, tačiau, jei nesilankys ten ir nesigydys, gali būti siūlomas ir stacionarinis gydymas.

Iš 2023 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2023 m. sausio 4 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. V. trenkė delnu anytai A. V. ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą ir padarydama kūno sužalojimą, prakirsdama lūpą. Smurtą patyrusios A. V. veide ties lūpa užfiksuota žaizda (t 1, b. l. 19-22).

Iš 2023 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamajame kambaryje. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (t. 1, b. l. 13-18).

Iš 2023 m. sausio 16 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skaitmeninis skambučio garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas garso įrašas įvardintas ,,BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023 m. sausio 4 d. 20 41 52).mp3“. Įrašo trukmė 2 minutės 9 sekundės. Garso įraše užfiksuotas vyro pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore. Sudaryta 2023 m. sausio 4 d. 20:41 val. skambučio stenograma, iš kurios matyti, kad skambinusysis A. M. pranešė, kad: ,,M. V. daužo savo anytą, čia kraujai tyška, M. V. (duomenys neskelbtini), serga psichine liga. Jai užeina biškį“ (t. 1, b. l. 68-71).

Iš 2023 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad jam užfiksuota, jog apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius suarchyvuotą failą pavadinimu ,,01-04 nuo 21 10 iki 22 00“, jame matomi 9 vaizdo įrašai, kurie daryti dvejomis kūno kameromis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad: 1. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu "2023_0104_211341_001.MP4", kairiame apatiniame kampe matomas užrašas "KNS_5F6FA0 2023/01/04 21:13:39", įrašo trukmė – 5 minutės 2 sekundės. Įrašo pradžioje užfiksuotas policijos pareigūnų atvykimas į įvykio vietą, kur, išlipusius iš tarnybinio automobilio, policijos pareigūnus kieme pasitinka du vyriškiai, pas vieną iš kurių policijos pareigūnui paklausus ,,nu kas pasidarė?“, vyriškis nieko neatsakęs įeina į namo vidų, o policijos pareigūnai seka paskui. Visiems užėjus į namo vidų, virtuvėje prie stalo sėdi senyvo amžiaus moteris, ant sofos sėdi jauno amžiaus mergina. Policijos pareigūnams aiškinantis kas nutiko, senyvo amžiaus moteris paaiškina, kad ,,visą savaitę namuose nebuvo, šiandien atėjo, su sūnum sėdžiu ramiai miegame, ana atėjo, pradėjo mane daužyt, be jokio tikslo“. Policijos pareigūnui paklausus ,,mušė jus?“, moteris atsako ,,va“ ir pirštu rodo į žaizdą ant lūpų. Policijos pareigūnui paklausus ,,dabar jinai jum marti išeina?“, moteris atsako ,,marti ir per galvą visur, visą savaitę nebuvus namuose, mes nežinom kažkur ana buvus, atvažiuoja, tai indai jai neplauti, tai aš pizdų prispaudus sėdžiu prie lovos ir taip toliau, jau man kantrybė žinokit, pareigūnai, baigės, viskas, man viskas jau atsibodo, bus birželį penktą du metai, viskas atsibodo, viskas buvo gerai ir viskas buvo padaryta ko norėjo, ir vyras ir aš, viskas jau man atsibodo“. Į policijos pareigūno klausimą: ,,jūs pati blaivi esat?“, moteris atsako: ,,ne biški išgėrus“. Į policijos pareigūno klausimą: ,,matau čia matosi ant lūpos, skausmą jutot?“, moteris atsako: ,,nu nu“, į policijos pareigūno klausimą: ,,jinai išeina jūsų sūnaus žmona, taip?“, moteris atsako: ,,taip“, į policijos pareigūno klausimą: ,,gyvenate čia visi kartu?“, moteris atsako: ,,taip“. Tuomet pareigūnas paaiškina, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, o smurtautoja bus išvežta ir paaiškina tolimesnius veiksmus. Toliau moteris pasakoja: ,,čia yra jau ne vienas kartas smurto žymės, bet aš žinokit norėjau darydavau, kad būtų sūnus. Į policijos pareigūno klausimą: ,,kurioj vietoj viskas įvyko?“, moteris atsako: ,,ten pas mane miegame“. Toliau policijos pareigūnas kreipiasi į merginą: ,,M., pati blaivi?“, mergina atsako: ,,biški“. Toliau policijos pareigūnas nurodo: ,,dabar važiuosim su mumis, klausimas ar bus kur prisiglaudžia ar reikės vežti į areštinę į (duomenys neskelbtini)?“, mergina atsako: ,,galim pas mamą, su mama reikia kalbėt ir aš va jinai man iš metalinės lazdos va iš metalinės lazdos trenkė į ranką“, rodo į dešinės rankos alkūnę. Moteris atsako: ,,nu tai aš turiu gintis, jeigu ana mani daužo be niekur nieko, jau čia ne vienas kartas ir sūnų smaugė, in sienų daužė in langų“. Policijos pareigūnas kreipiasi į moterį: ,,dabar šiandieną konflikto metu jum sudavė į veidą, kuo sudavė? Ranka sudavė, delnu?“, moteris atsako: ,,ranka ir dabar sūnus gynė“, įsiterpia mergina: ,,aš delnu jai sudaviau“, moteris tęsia: ,,yra yra draugas jo, nu jis ten biški daugiau išgėrė, bet jis smurtą prieš mane gynė, tai per sūnų per galvų daužė, plaukus pešė ir per draugų, viskas aš jau daugiau nekentėsiu“. Policijos pareigūnas kreipiasi į kieme juos pasitikusį vaikiną: ,,pats konfliktą matei?“, vaikinas atsako: ,,mačiau, aš puse mačiau, nes atėjau“. Įrašo pabaiga. 2. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2023_0104_211842_002.MP4“, kairiame apatiniame kampe matomas užrašas ,,KNS_5F6FA0 2023/01/04 21:18:40“, įrašo trukmė – 5 minutės. Šis įrašas yra pirmojo įrašo tęsinys. Įraše yra užfiksuotas moters ir merginos blaivumo patikrinimas, kurio metu senyvo amžiaus moteriai – A. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,84 promilių girtumas, o M. V. – 0,00 blaivumas bei įvykio vietos - A. V. miegamojo, apžiūra. Įrašo pabaigoje policijos pareigūnas kreipiasi į A. V.: ,,trenkė kiek kartų delnu?“. 3. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2023_0104_212341_003.MP4“, kairiame apatiniame kampe matomas užrašas ,,KNS_5F6FA0 2023/01/04 21:23:39“, įrašo trukmė – 5 minutės. Įrašas yra antrojo įrašo tęsinys. Įrašo metu užfiksuota, kad atsakydama į policijos pareigūno klausimus A. V. paaiškina, kad jai sudavė smūgius į kairės pusės skruostą, per galvą ir nugara, smūgiavo ranka ne mažiau kaip tris kartus. 4. Vaizdo įrašuose pavadinimu ,,2023_0104_212840_004.MP4“ ir pavadinimu ,,2023_0104_213346_005.MP4“, tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta. Peržiūrėjus kūno kamera Nr. (duomenys neskelbtini) darytus vaizdo įrašus, nustatyta, kad: 1. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu ,,2023_0104_211350_001.MP4“, kairiame apatiniame kampe matomas užrašas ,,KNS_619492 2023/01/04 21:13:08“, įrašo trukmė – 5 minutės 41 sekundė. Įraše užfiksuota, kad kol vienas iš pareigūnų bendrauja su senyvo amžiaus moterimi ir aiškinasi įvykio aplinkybes, policijos pareigūnus pasitikęs vaikinas kreipiasi į antrąjį pareigūną ,,žiūrėkit pareigūnas, galiu su jumis pakalbėt“, po ko vaikinas ir antrasis policijos pareigūnas išeina į lauką, t. y. į kiemą ir vaikinas pradeda pasakoti: ,,praėjo šventės tos, kaip praėjo kalėdos, 27 aš jai pasakau, sakau M. skiriamės, nes matau, kad jinai turi kažką, nu žodžiu, jinai išvažiavo vakare į (duomenys neskelbtini), grįžo ant mano gimtadienio 29 dienos, mane pasveikino ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) Kautra vakariniu autobusu kur pro (duomenys neskelbtini) važiuoja ir vakar vakare grįžo vienu žodžiu, jau čia pakalbėjau viskas gerai gerai lyg tai vienu žodžiu permiegojom, išvažiavom šiandien į darbą, atidirbo, grįžo, aš va neseniai irgi grįžau, nes dirbau, ir vienu žodžiu irgi susiskambino ten su kažkuo, tai sakau ,,M. kam tu man meluoji? Sakau tai sakau išsiskiriam, kam apgaudinėji, nervuoji, tampai man nervus, gadini ir sau gyvenimą ir man“ ir išėjau aš į kitą kambarį ir vienu žodžiu čia prasidėjo tos muštynės. Davė į veidą, už plaukų, paskui į nugarą“. Į policijos pareigūno klausimą: ,,o matei tu?“, vaikinas atsako: ,,aš paskui atėjau, jo mačiau kaip davė, ne pirmas kartas žinokit“. Policijos pareigūnui pasiteiravus, ar vaikinas yra gėręs, vaikinas atsako, kad nėra gėręs. Į policijos pareigūno klausimą: ,,kaip vardas?“, vaikinas atsako: ,,A. V., negeriu aš iš vis alkoholio“. Į policijos pareigūno klausimą: ,,kada gimęs“, vaikinas (A. V.) atsako: ,, (duomenys neskelbtini)“. Toliau įraše užfiksuotas vaikino pasakojimas, kuris nėra susijęs su tiriamu įvykiu. 2. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pavadinimais ,,2023_0104_211849_002.MP4“, ,,2023_0104_212348_003.MP4“,,,2023_0104_212847_004.MP4“ tyrimui reikšmingos naujos informacijos nenustatyta (t 1, b. l. 76-79).

Sprendžiant klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, visais atvejais būtina nustatyti, kad asmens veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BK Specialiojoje dalyje nurodytų veikų) sudėties požymius. Šiuo atveju, M. V. prokurorės nutarimu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, nes ji panaudojo fizinį smurtą, tai yra tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą A. V., ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sutuoktinio motinai A. V. fizinį skausmą. Ji teismui priverčiamosioms medicinos priemonėms taikyti perduota dėl to, kad savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ir šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė negalėdama suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Tokie veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėties požymius.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetas patvirtina, kad M. V., 2023 m. sausio 4 d. apie 20.30 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, panaudojo fizinį smurtą A. V. atžvilgiu, tai yra tyčia, delnu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sutuoktinio motinai A. V. fizinį skausmą. Tokią išvadą teismas grindžia nuketėjusiosios A. V. parodymais, kuriuos duodama ji nurodė, kad M. V. yra jos marti. 2023 m. sausio 4 d. apie 17.30 val. M. V. grįžo iš darbo, visi sėdėjo prie stalo, tačiau M. V. kažkam skambino ir pradėjo konfliktuoti su savo vyru, todėl nukentėjusioji nuėjo į savo miegamąjį, jame išgirdo M. V. negražiai kalbant apie jos neįgalų sūnų, dėl ko ją sudrausmino. Po sudrausminimo M. V. atėjo pas ją į miegamąjį ir tris kartus sudavė delnu į veidą, iš kurių vienas pataikė į lūpą ir ją prakirto, dėl to jautė fizinį skausmą, kurį laiką buvo patinęs žandas. M. sustabdė į kambarį įėję A., A. iškvietė policijos pareigūnus, kuriems apie įvykį ir papasakojo.

Nukentėjusiosios A. V. parodymus patvirtina ir liudytojo A. M. parodymai, kuriuos duodamas jis nurodė, kad 2023 m. sausio 4 d. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje M. V. konfliktavo su A. V., matė kaip M. V. mosavo rankomis, po ko jai liepė atsitraukti ir ramintis, jis paskambino policijos pareigūnams. Matė, kad A. V. yra prakirsta lūpa ir bėga kraujas. Iš esmės analogiškus parodymus posėdžio metu davė ir A. V., kuris nurodė, kad matė kaip M. V. smurtauja prieš A. V. po ko nukentėjusiajai iš lūpos bėgo kraujas ir buvo šiek tiek patinęs žandas.

Tai, kad 2023 m. sausio 4 d. apie 20.30 val. į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, buvo atvykę policijos pareigūnai patvirtina ir 2023 m. balandžio 20 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai (t. 1, b. l. 76-79). Šiuose vaizdo įrašuose yra užfiksuoti atvykusių policijos pareigūnų pokalbiai su nukentėjusiąja A. V. bei M. V. sutuoktiniu A. V.. Iš vaizdo įrašuose fiksuotų pokalbių stenografijos matyti, kad nukentėjusioji patvirtina faktą, kad M. V. jai sudavė į veidą, šią aplinkybę patvirtino ir pati M. V., pokalbio metu nukentėjusioji atžymėjo faktą, kad prieš ją smurtaujama ne pirmą kartą. Stenografijoje užfiksuotas ir A. V., kuris yra M. V. sutuoktinis, pokalbis su policijos pareigūnais, kuriems jis nurodė, jog matė kaip M. V. smurtavo ir tai buvo ne pirmas kartas. Aptartus įrodymus patvirtina ir 2023 m. sausio 4 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kadangi jame užfiksuota, jog 2023 m. sausio 4 d. apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), M. V. trenkė delnu anytai A. V. ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, taip sukeldama fizinį skausmą ir padarydama kūno sužalojimą, prakirsdama lūpą. Smurtą patyrusios A. V. veide ties lūpa užfiksuota žaizda (t 1, b. l. 19-22). Šių duomenų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad M. V. būdama A. V. sūnaus žmona, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją A. V. suduodama jai smūgius į veido sritį. Suduodamų smūgių mechanizmas bei sukeltas fizinis skausmas, nuosekliai įrodytas tiek pačios nukentėjusiosios, liudytojų teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, tiek ir aukščiau aptartu tarnybiniu pranešimu bei apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios ir policijos pareigūnų pokalbio stenografija bei užfiksuotas smurto panaudojimo faktas.

Atsižvelgiant, kad A. V. yra M. V. sutuoktinio mama, BK 248 straipsnio 2 dalies prasme nukentėjusioji yra M. V. šeimos narė.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad M. V. padarytos įstatymu uždraustos veikos faktinės aplinkybės, neginčytinai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, atitinka nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra reglamentuotas BPK IX dalies XXIX skyriuje. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia

Asmens galėjimą atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą sąlygoja jo pakaltinamumas, tuo tarpu asmens nepakaltinamumo sąvoka yra įtvirtinta BK 17 straipsnio 1 dalyje – asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tuo tarpu aptariamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Vis tik nustatyti ar asmuo yra nepakaltinamas nepakanka vien teismo vertinimo, šis procesas yra reikalaujantis specialių žinių, todėl visais atvejais šis klausimas pateikiamas ekspertams.

Siekiant nustatyti ar M. V. gali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą, jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi dėl teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo. 2023 m. kovo 21-27 dienomis buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2023 m. sausio 4 d. M. V. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nes jai konstatuoti psichikos sutrikimai – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Analogiški psichikos sutrikimai M. V. konstatuojami ir šiuo metu dėl ko ji negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. M. V. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (t. 1, b. l. 167-169). Šią teismo psichiatrijos ekspertizę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir ekspertė.

Atsižvelgiant į aptartą teismo psichiatrijos išvadą bei ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad M. V. darydama baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi veikos darymo metu ir šiuo metu BK 17 straipsnio prasme ji buvo ir yra nepakaltinama ir jai turi būti taikomos priverčiamos medicinos priemonės (BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Šio teisinio reguliavimo kontekste bei atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadą ir ekspertės teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsižvelgiant į M. V. diagnozuotų psichikos sutrikimų sunkumą, jos socialinį pavojingumą sau ir visuomenei, jos socialinius gebėjimus prisitaikyti visuomenėje ir suvokti galiojančias elgesio normas, vadovaujantis BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas nutaria skirti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Paskyrus priverčiamąsias medicinos priemones, teismas negali nustatyto jų termino, kadangi jos yra taikomos kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis), o tai yra labai individualu ir teismas iš anksto tokių aplinkybių numatyti negali. Teismas ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turi spręsti dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pagrįstumo, tokiu būdu sveikatos priežiūros įstaiga, vykdysianti priverčiamąsias medicinos priemones, privalo ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius teikti teismui, pagal asmens, kurio byla, buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės tolimesnio taikymo pagrįstumą, ar pakeitimą, ar panaikinimą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Daiktus – kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu (t. 1, b. l. 72) ir kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 75) nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401–404 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti, kad M. V., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

M. V. ikiteisminio tyrimo metu taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašu, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

- kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų (asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovės pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjas, nukentėjusioji ir prokurorės) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.