Utenos apylinkės teismo sprendimas

2011-03-10 · Civilinė byla Nr. 2-3-242/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-10
Bylos Nr.
2-3-242/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Ieškovas
D. Š., O. G.
Trečiasis asmuo
Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcija
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3-242/2011Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; 116.4. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. kovo 10 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant ieškovėms D. Š. ir O. G.,ieškovių atstovei advokatei V. L.-B.,atsakovių atstovui advokatui R. Č.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį A. R. ir I. M. C. ir pagal A. R. ir I. M. C. priešieškinį, tretysis asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovės D. Š., A. M. ir O. G. pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamos nustatyti joms ir atsakovėms A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių keturių žemės sklypų naudojimosi tvarką.

Ieškovės prašė nustatyti 2.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus miško sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0,78 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 3-4-5-6-7-8-9-10-3; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.19 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 7-8-9-10-7; A. R. ir I. M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 1.23 ha plotą, pažymėta plane raide C, taškai l-2-3-4-5-1.

Ieškovės prašė nustatyti 28.8300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., A. M., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus miško sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 10,145 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (0.34 ha), taškais: 4-5-6-7-8-9-10-5; B-2 (0.08 ha), taškais: 15-16-17-18-15; B-3 (3.50 ha), taškais: 20-4-5-8-9-10-21-20; B-4 (3.305 ha), taškais: 25-11-15-16-23-24-25; B-5 (2.92 ha), taškais: 11-12-13-14-15-11; A. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.513 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.11 ha), taškai 13-14-10-11-14; A-2 (1.45 ha), taškai 22-25-24-23-22; A-3 (0.61 ha), taškai 10-25-22-21-10; A-4 (0.343 ha), taškai 21-10-22-21; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 16.172 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (0.67 ha), taškai 3-4-14-13-11-12-1-2-3; C-2 (2.30 ha), taškai 3-4-20-2-3; C-3 (3.75 ha), taškai 2-20-21-1-2; C-4 (2.06 ha), taškai 21-22-1-21; C-5 (6.852 ha), taškai 22-23-16-17-19-1-22; C-6 (0.54 ha), taškai 17-18-19-17.

Ieškovės prašė nustatyti 9.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus miško sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 3.23 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (1.19 ha), taškai 2-3-16-17-2; B-2 (0.15 ha), taškai 5-6-7-8-5; B-3 (1.89 ha), taškai 10-19-20-12-13-14-15-10; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.803 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.30 ha), taškai 1-2-17-1; A-2 (0.503 ha), taškai 19-11-12-20-19; A. R. ir I. M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 5.167 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (1.91 ha), taškai 3-4-10-15-16-3; C-2 (3.257 ha), taškai 4-5-8-9-10-19-10-4.

Ieškovės prašė nustatyti 7.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal jų pateiktus miško sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo planus, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.745 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 2-3-4-5-6-7-2; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.68 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 1-2-7-8-1; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 4.375 ha plotą, pažymėta raide ir skaičiumi: C-l (4.125 ha), taškai 8-7-6-5-4-12-11-10-8; C-2 (0.25 ha), taškai 8-10-9-8 (b.l. 45-48, 56-60).

Atsakovės I. M. C. ir A. R. pateikė teismui priešieškinį, prašydamos nustatyti jų siūlomą naudojimosi ir valdymo tvarką bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams.

Atsakovės prašė nustatyti 28,8300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, naudojimosi ir valdymo tvarką pagal jų pateiktą uždarosios akcinės bendrovės „Geonorma" planą, pagal kurį sklypo dalys Al, A2, A3, A9 ir A10 tenka naudotis ir valdyti O. G. ir A. M., o I.M. C. ir A. R. - A4, A5, A6, A7, A8 ir A11.

Atsakovės prašė 2.200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7.8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priskirti valdyti ir naudotis I. M. C. ir A. R., o 9.2000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime - naudotis ir valdyti D. Š. ir O. G. (b.l. 84-87).

Ieškovė ir ieškovės A. M. įgaliota atstovė D. Š. paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės yra keturių miško paskirties sklypų bendrasavininkės. Ilgą laiką šalims nepasiseka susitarti, todėl teko kreiptis į teismą dėl racionalaus miško naudojimo tvarkos nustatymo. Savo patikslintame ir pradiniame ieškiniuose pateikė siūlymus kaip naudotis sklypais. Kadangi miškas nėra ariama žemė ir jis yra nevienodas, nes miškų amžius, rūšinė sudėtis yra skirtingi kiekviename sklype, kiekvieno sklypo dalelytėje, todėl teko detaliai apskaičiuoti miškų vertę, tuos darbus atliko matininkas S. V. ir jis apskaičiavo pinigine prasme, kad tai yra lygiaverčiai siūlomi atsakovių ir ieškovių sklypai. Buvo atsižvelgta į miško žemės vertę, į medyno tūrio vertę, į ploto kriterijų, ir tai įvertinus, buvo pasiūlytas toks variantas. Kaip pavyzdį gali pasakyti, kad 28 ha sklype siūlo atsakovėms dalis, nurodytas sklype „C„ raide bei indeksais. Dalis sudaro vizualiai aiškų vienalytį masyvą, yra patogu naudotis, vienas kairysis ir viršutinis kraštas ribojasi su kvartaline linija, taip pat yra puikūs privažiuojami keliai ir puikiai galima viską pasiekti ir ten mišką kirsti, atsodinti, išvežti ir panašiai. Atsakovių siūlymas priešieškinyje reiškiamas Civilinio kodekso 4.75 straipsnio pagrindu, tačiau realiai formuluojamas kaip nustatyta Civilinio kodekso 4.80 straipsnyje, t.y. jau atsidalinimo prasme. Nors atsakovių planai pateikti ne pagal jų realų reikalavimą, o pagal formalų įstatymo reikalavimą, atsakovės siūlo realiai ploto prasme persidalinti tuos sklypus, tačiau tai galėtų būti padaryta tik tokiu atveju, jeigu ieškovės su šiuo pasiūlymu sutiktų, bet ji ir A. M. nesutinka. Priešieškinyje atsakovės neįvertino ir neigia, kad yra kažkokia vertės prasmė. Jos priešieškinyje ir atsiliepimuose visiškai neakcentuoja, stengiasi nutylėti tą faktą, kad miškas yra ne ariama žemė ir jis yra skirtingas, jo vertė skirtinga. Kadangi sklypai yra nacionaliniame parke, yra apribojamai kirtimo ir naudojimosi prasme, yra skirtingos miškų grupės, ir, vadovaujantis pagrindinių miškų kirtimo taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr.73, yra kirtimo amžiškumas priklausomai nuo to, kokiai grupei miškų priklauso konkretus miškas. Taip 4 grupės miško pušis gali būti kertama 101 metų, 3 grupės – 111 metų, 2 grupės – net 171 metų amžiaus. Ieškovės atsakovių atžvilgiu yra sąžiningos ir stengėsi nepažeisti jų teisių, detaliai išskaičiavo, kuris sklypas yra brangesnis, vertingesnis ir atitinkamai tos dalelytės išsidėstę sklypo planuose. 9,20 ha sklype atsakovės siūlo ieškovėms 72 arais daugiau žemės, bet tame sklype pusė viso miško yra 2 grupės, t.y. 171 metų amžiaus pušį galima tik kirsti, tai šioje vietoje atsakovės yra nesąžiningos ir siekia tiesiog naudos, todėl taikus sutarimas nebeįmanomas. Be to atsakovių pateiktas planas visiškai neatitinka įstatymo reikalavimų, yra klaidinantis, tokių planų neįmanoma suvokti ir Registrų centras tokio plano neįregistruotų, nes jis neatitinka Kadastro nuostatų reikalavimų, išorinės sklypo ribos nepažymėtos kadastro žemėlapyje. Todėl nori, kad teismas atsižvelgtų į ieškinio reikalavimą ir nustatytų naudojimosi tvarką taip, kaip nori ieškovės, ieškinyje aiškiai suformuluotas reikalavimas – kad galėtų naudotis sklypais, t.y. kirsti medieną, atsodinti mišką, prižiūrėti mišką, teikti deklaracijas dėl paramos gavimo.

Ieškovė O. G. paaiškino, kad sutinka su D. Š. išsakyta nuomone. Taip pat paaiškino, jog ji norėtų naudotis savo nuosavybe, o kadangi nežino, kur jos nuosavybė, neįmanoma naudotis. Tikslas tas, kad ir projektus galėtų rašyti išmokoms gaut, o dabar yra kliūtys, bendrauti atsakovės nenori ir ieškovėms neleidžia. Į mišką lenda svetimi, o atsakovės neatvažiuoja net pasižiūrėti, o juk tai visų nuosavybė. Todėl ir nutarė kreiptis į teismą ir nusistatyti naudojimosi tvarką, kad galėtų naudotis. Taip pat paaiškino, kad 28,83 ha sklype pagal pateiktą naudojimosi tvarką kartu su A. M. norėtų paimti sklypo dalis, kurios yra arčiau kaimo todėl, kad ten yra sodyba ir naudotis be transporto priemonių mediena patogiau, arčiau. Be to ji laiko bites ir bitynas galėtų plėstis savo miške. Kadangi neturi jokio transporto, tai jai būtų patogu naudotis, kad ir malkų atsinešti greta sodybos, su rogutėmis atsivežti, nes yra pensininkė. Šios bylos nustatymo tvarkos reikalavimus pririšo prie anksčiau nagrinėtos bylos reikalavimų, kad būtų arčiau sodybos. Jeigu būtų nustatyta naudojimosi tvarka kaip prašoma ieškinyje, jai būtų lengviau apginti savo mišką.

Ieškovių O. G., A. M. ir D. Š. atstovė advokatė V. L.-B. D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį palaikė, su atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad yra skirtingi būdai bendrosios nuosavybės tvarkymui bendrąja prasme, vienas iš kurių yra naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, kitas - bendraturčio teisė reikalauti atidalinti. Iš priešieškinio akivaizdu, kad atsidalinama perkeliant naudojimosi dalis iš vieno nekilnojamojo daikto į kitą daiktą. Tai yra priešieškinio reikalavimo ydingumas. Šiuo atveju eina kalba apie kiekvieno sklypo naudojimosi tvarkos nustatymą ir taip buvo suformuluotas ieškinio reikalavimas. Priešieškinio reikalavimas peršokinėja iš vieno nekilnojamojo daikto į kitą nekilnojamąjį daiktą ir jis yra prieštaraujantis įstatymui. Jeigu šalys geranoriškai sutartų mainų būdu atsidalinti, tai įmanoma tiek teisiškai, tiek techniškai. Dėl medynų vertės klausimo, kurį pastoviai kelia atsakovų pusė - žemės ūkio paskirties sklypo vertė siejama su jos našumo balu, o miškų sklypo vertė siejama su medynų verte. Jeigu vyksta perleidimas, sandoris ar panašiai, miško paskirties sklypas vertinamas pagal medynų vertę ir nominali vertė perleidžiant ar peržiūrint miško sklypą neturi reikšmės, to ieškovai prašo ir ieškinys suformuluotas šiuo būdu. Iš Registrų centro išrašo apie ūkio paskirties žemę galima daugiau nieko nematyti, nors vienur gali būti plynas kirtimas, o kitur, tarkim, techniškai naudotinas miško plotas. Šiuo atveju, siekiant tiksliai įvertinti medynų vertę sklypuose, buvo pasitelktas specialistas. Tai, kad miško sklype yra vienas ar kitas plotelis kažkokio upelio ar panašiai, esmės nekeičia, nes kaip matyti pagal pateiktas lenteles, ir, vadovaujantis nustatytais miškotvarkos dokumentais, šie dalykai buvo perskaičiuoti. Paaiškino, kad nesutinka su priešieškiniu pirmiausia dėl netinkamos ir neįgyvendinamos schemos. Visi šie miškų ūkio paskirties žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Visais atvejais, formuojant kadastrinius matavimus, iš tikrųjų jie ir atliekami. Šiuo atveju matomas koordinačių žiniaraštis vidiniuose sklypų tarpuose, o išorinių kadastro koordinačių nėra. Sudarytas planas prieštarauja įstatymams, kol kadastro žiniaraščio skaičiai neparodyti suinteresuotiems asmenims ir nepaženklinti vietoje, tol jie nėra galiojantys. Dabar padarė kažkokį žiniaraštį su kosmine sistema ir negalima žinoti, kas realiai vietovėje šiuo atveju yra, toks žiniaraštis yra niekinis. Šiuo atveju ta sklypų grupės schema yra netinkama ir ja negalima vadovautis sprendžiant bylą dėl to, kad yra kadastriniai žiniaraščiai, nesant sklypo kadastrinių matavimų. Kitas nesuprantamas dalykas yra tai, nuo kada sklypų grupei, kuri priklauso bendrai eilei asmenų bendrosios nuosavybės teise, yra daroma bendra tokia schema. Gerai, kad čia yra vienoje vietovėje įregistruoti atskiri nekilnojami daiktai. Kas būtų, jeigu bendraturčiai būtų Molėtų, Utenos rajone ar panašiai, tai vėl kosminę schemą sudėtų ir sakytų kuris arčiau prieina. Čia vėl yra ydingas dalykas, nes turi būti suformuotas kiekvieno žemės sklypo, kaip atskiro nekilnojamo daikto, turinčio atskirą unikalų numerį, planas tam, kad jis būtų įregistruotas. Tokią schemą, kurioje yra tiek sklypų sudėta į vieną planą, Registrų centras vargu galėtų įregistruoti prie kiekvieno nekilnojamo daikto. Priešieškinys yra netinkamai suformuluotas ir vien dėl tos priežasties netenkintinas, o taip pat netenkintinas ir dėl to, kad į medynų vertės klausimą neatsižvelgta bei peršokinėjama. Čia nėra naudojimosi tvarka, o galbūt priešieškiniu siūloma mainų sutartis – iš vieno nekilnojamo daikto peršokti į kitą nekilnojamą daiktą, bet šiuo atveju reiktų reikšti ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, siūlant kompensaciją kitu sklypu, o priešieškinys formuluojamas kaip dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Taip pat paaiškino, kad siūlė padaryti sklypų kadastrinius matavimus, kuriems reikalingos didelės pinigų sumos, bet kita pusė nesutiko.

Atsiliepimas

Atsakovių I. M. C. ir A. R. atstovas advokatas R. Č. su D. Š., A. M. ir O. G. ieškiniu nesutiko, atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovės nepateikė argumentų dėl naudojimosi tvarkos nustatyto būtinumo ir nepateikė argumentų kodėl ta tvarka turėtų būti būtent tokia, kokios prašo ieškovės. Kiek galima suprasti iš ieškinio ir pasisakymų, pagrindinis argumentas kodėl turėtų būti nustatoma naudojimosi tvarka, t.y. pasidalinimas miško - stačios medienos vertės, kad ieškovės žinotų ką kirsti, kaip kirsti ir kai nusikerta, kad žinotų, kad tai yra jų nuosavybė. Ieškovės, pasisakydamos dėl priešieškinio, aiškiai pabrėžė, kad naudojimosi tvarka nekeičia nuosavybės teisės, t.y. miško sklypų nuosavybė yra ne tik miškai, bet ir mediena. Tai kaip nebenustatytų naudojimosi tvarką, medžiai žemės sklype vis tiek išlieka bendra nuosavybe. Vien dėl šio argumento ta visa naudojimosi tvarka iš esmės niekam nereikalinga ir ji nesprendžia tų klausimų, dėl kurių ieškovės turi interesą. Ieškovės, reikšdamos tokius reikalavimus, nori ne nustatyti naudojimosi tvarką, o nori pasidalinti nuosavybės teisę. Atsakovai ne prieš spręsti tokį klausimą, bet, jeigu norima tokį klausimą spręsti, turi būti reiškiamas atitinkamas ieškinys dėl nuosavybės teisės padalinimo. Šiai dienai tokio ieškinio nėra. Kalbant dėl atskirų sklypų padalinimo ir atsakovių priešieškinio, nori pasakyti, kad dėl naudojimosi tvarkos - miško priežiūros, sodinimo ir auginimo, nemato jokios prasmės nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokia yra dabar. Jeigu miškai išlieka bendra nuosavybe, tai tą bendrą nuosavybę dalinti pagal naudojimąsi į tam tikrus atskirus gabaliukus, kurių net negalima pažymėti, saugomoje teritorijoje, kurioje apskritai kirtimai yra išimtiniais atvejais ir negali būti atliekami grynai komercine prasme, tai tokios naudojimosi tvarkos iš principo nesupranta. Šis argumentas galbūt nebūtų taikomas 28 ha sklypui, kadangi jis nepatenka į saugomą teritoriją, tačiau ribojasi su ta teritorija ir, matyt, aplinkos apsaugos institucijos, duodamos leidimus ar sutikimus to miško tvarkymams, į tai irgi atsižvelgs, tai vėl gi nebus tos kirtimo sąlygos tokios, kokios paprastai būna su saugomomis teritorijomis nesiribojančiuose sklypuose. Todėl ir siūlo, kad tas naudojimasis būtų nustatytas pagal sklypus ir, galbūt, nevisiškai proporcingai pagal nuosavybę, kadangi iš tikrųjų nuosavybės ir naudojimosi santykis nėra visiškai idealus ir jis negali būti idealus. Ir jeigu ieškovės labai nori rūpintis tam tikru konkrečiu plotu, kurio ribos jau yra pažymėtos, tai mano, kad taip ir būtų nustatoma, kad atskirais sklypais naudotis, ir čia nėra joks nuosavybės atsisakymas. Galų gale, jeigu ieškovės pakeistų savo nuomonę ir panorėtų naudotis kitu sklypu, tai jos galės dėl kažkokių priežasčių naudotis kitu sklypu. Pats argumentas, kad taip bandoma perkelti nuosavybės teisės dalį į kitą sklypą, niekuo nepagrįstas ir iš esmės tas nukrypimas nuo nuosavybės dalių galimas ir grynai kaip kompensacija, t.y. viename sklype atsisako naudojimosi teisių vieni bendraturčiai, kitame - atsisako kiti. Tokiu atveju gali būti sprendžiama dėl tų sklypų, nepriklausomai ar jie yra šalia, ar jie toli, bet šioje situacijoje yra palengvinama tuo, kad jie yra vienoje bendroje teritorijoje. Tai atsakovių ir pateiktas toks siūlymas dėl tų trijų sklypų, kurie yra saugomoje teritorijoje. Dėl 28 ha sklypo naudojimosi tvarka iš principo yra ydinga, kadangi ji neatitinka tų tikslų, kuriuos deklaruoja ieškovės. Ieškinyje, apart miško naudojimosi galimybės, jokių kitų argumentų nėra ir sprendžiami tie klausimai grynai iš miško naudojimo pozicijų. Tačiau tame sklype yra ir dirbamos žemės, kuri susijusi su kitoje išnagrinėtoje byloje žemės sklypu, kuris yra namų valda ir to sklypo bendraturčiu taip pat yra ir I. M. C., tai atitinkamai turi būti atsižvelgiama į tuos visus interesus, nustatant ir šią naudojimosi tvarką. Mano, kad, kadangi yra tam tikri paslėpti ir nevisai aiškiai deklaruojami interesai iš ieškovių pusės, tai ta naudojimosi tvarka, kurią pasiūlė atsakovės (praktiškai išeitų taip, kad šiaurinė dalis arba viršutinė dalis atitektų A. M. ir O. G. naudotis, o apatinė - atitektų A. R. ir I. M. C.), iš esmės atitiktų ir kitoje civilinėje byloje nagrinėjamos bylos naudojimosi tvarkai. Tai tokiu atveju tiek šio sklypo, tiek kitoje byloje nagrinėjamo sklypo dalys, tiek ieškovės O. G., tiek atsakovės I. M. C. arba jų grupių būtų susijusios arba turėtų bendrą ribą ir sudarytų bendrą erdvę ir tokiu atveju būtų užtikrintas racionalus naudojimas ir iš tikrųjų suteiktų tiems savininkams galimybę pilnai ir racionaliai naudotis visais žemės sklypų ištekliais. Esant tokiems argumentams, mano, kad priešieškinys tenkintinas, o ieškinys atmestinas. Taip pat, atsakydamas į klausimus, paaiškino, jog iš principo mano, kad, iš tikrųjų, ta miškų naudojimosi tvarka nereikalinga, nes ten nėra kažkokių privačių ar uždarų erdvių arba kažkokio poreikio naudotis tik tam tikra dalimi tam tikram asmeniui, o, pavyzdžiui, gavus leidimą kirsti mišką, mediena vis tiek bus bendra visų savininkų, nesvarbu kieno naudojimosi sklype bus nukirsta. Mano, kad net ir nustačius naudojimosi tvarką, miško kirtimo atveju vis tiek reikės bendraturčių sutikimo, nes tai yra jau disponavimas sklypu. Šiuo atveju nustatyta naudojimosi tvarka nei vienai iš šalių nieko neduoda. Paaiškino, jog pateikė priešieškinį, nes neatmeta galimybės, kad teismas vis dėlto spręs kokia ta naudojimosi tvarka turi būti.

Trečiojo asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovas N. Č., dalyvavęs 2010 m. sausio 26 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad miško negalima padalinti hektarais, nes miškas turi skirtingą skalsumą, turi skirtingą amžių ir dėl ligų miško būklė taip pat skirtinga, todėl idealiai paskirti ar padalinti hektarais neįmanoma. Įmanoma paskaičiuoti, kiek tame hektare yra medienos ir jos kainą, tik reikia miškų specialisto. Šalims ne pas matininkus reikia kreiptis, o pas miškininkus, kurie sudarys tokią lentelę, kur bus kiekvienas medelis kiekvienam hektare. Kitas dalykas, ir viena, ir kita šalis priėjo prie to, kad proporcingai padalinus, vienos be kitų vis tiek negali atlikti nei vienos operacijos. Galima sudaryti įstatus, užregistruoti registre ir naudotis šiais įstatais. Vis tiek viena be kitos šalys negalės naudotis mišku ir kiekvienas miškininkas tai patvirtins.

D. Š., A. M. ir O. G. ieškinys tenkintinas, o atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškinys atmestinas.

Ieškovėms D. Š. ir O. G. bei atsakovėms A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Azos kaime, sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.30-31).

Ieškovėms A. M. ir O. G. bei atsakovėms A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 28,8300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Azos kaime, sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 32-33).

Ieškovėms D. Š. ir O. G. bei atsakovėms A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 9,2000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Azos kaime, sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.34-35).

Ieškovėms D. Š. ir O. G. bei atsakovėms A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 7,8000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Ignalinos rajono savivaldybės Azos kaime, sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (b.l.36-37).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas, nustatydamas naudojimosi šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarką, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, maksimaliai atsižvelgia į visų bendraturčių interesus. Iš šalių pateiktų ieškinio ir priešieškinio ir jų priedų, šalių pasisakymų teisme yra akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovės nesutaria dėl joms priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypų naudojimosi. Ieškovių pateikti dokumentai – D. Š. ir O. G. 2008 m. gruodžio 31 d. rašytiniai pasiūlymai atsakovėms A. R. ir I. M. C. dėl šių žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo bei atsakovių atstovo advokato R. Č. 2009 m. sausio 19 d. atsakymas (b.l. 25,26,29) patvirtina, kad paminėtoms bendrasininkėms nepavyko pačioms susitarti ir nusistatyti joms priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarką. Šalys nesusitarė ir dėl kitokio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnyje, nors ir teisminio nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims spręsti ir šio būdo pasirinkimo galimybės klausimą. Šalys pasirinko pirmąjį jų nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypais išsprendimo būdą, t.y. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu dėl valdymo ir naudojimosi tvarkos nustatymo teismo tvarka, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje. Todėl teismas turi nuspręsti, kuris iš pasiūlytų šalių žemės sklypų naudojimosi variantų yra optimaliausias, tinkamiausias ir racionaliausias ir kuris atsižvelgia į Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t.y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, kadangi šalių bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra miško ūkio paskirties žemė, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnis). Todėl teismas, vadovaudamasis šiais kriterijais, mano, kad labiausiai aukščiau nurodytiems reikalavimams atitinka ieškovių D. Š., A. M. ir O. G. pasiūlyta šių žemės sklypų naudojimosi tvarka. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikė teismui kiekvieno žemės sklypo vertes, kurios paskaičiuotos įvertinus ir pačią miško žemę ir esančių kiekviename sklype medynų vertę, šiuos paskaičiavimus atliko matininkas S. V., atsižvelgdamas į konkrečioms bendrasavininkėms atitinkančias dalis žemės sklypų su juose esančių medyną bei jų vertes (b.l. 8-23), šiais paskaičiavimais vadovaujantis ir buvo parengta ieškovių siūloma sklypų naudojimosi tvarka. Taip pat, ieškovės, ruošdamos savo parengtą žemės sklypų naudojimosi tvarką, maksimaliai atsižvelgė ir į kiekvienos iš bendrasavininkių dalį kiekviename konkrečiame sklype, t.y. į Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų. Ir žemės sklypų su esančių juose medynų vertės paskaičiavimus, ir žemės sklypų planus su juose nurodyta siūloma naudojimosi tvarka (b.l. 56-60) parengė matininkas S. V., t.y. asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 punktas), tai įrodo byloje esantis jo kvalifikacinio leidimo nuorašas, kuriame taip pat nurodoma, jog S. V. leidžiama rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, žemės sklypų padalijimo, sujungimo ir keitimo projektus (b.l. 51). Šis matininkas parengė kiekvieno šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planą, nurodant siūlomą naudojimosi tvarką, iš kurių matyti, kad sklypų naudojimosi tvarka nustatyta siekiant sklypus teisingai ir proporcingai paskirstyti tarp šalių pagal turimos nuosavybės dalis, maksimaliai derinant savininkių interesus, kad joms būtų sudarytos palankios sąlygos naudotis sklypais vienoms kitoms netrukdant. Kiekvienas sklypo planas parengtas nurodant žemės sklype posūkių taškus ir linijų ilgį, šie planai yra suderinti su Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vadovu A. B., kurio parašai ir antspaudai ant kiekvieno iš plano patvirtina, kad žemės sklypų ribos atitinka Vaišniūnų kadastro vietovės žemės reformos projekte suprojektuotas ribas (b.l. 56-60). Todėl teismas mano, jog šie planai gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nors visų keturių žemės sklypų kadastro matavimai nebuvo atlikti, ką teisme patvirtino ieškovių atstovė advokatė V. L.-B., nustatant žemės sklypų naudojimosi tvarką, jie nėra būti, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 straipsniu, žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ar atliekant jų amalgamaciją (perdalijimą). Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, tenkina D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį ir nustato jų siūloma naudojimosi tvarką (pavadinta ieškinyje valdymo ir naudojimosi tvarka). Priimdamas tokį sprendimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės nepateikė įrodymų, kad ieškovių siūloma žemės sklypų naudojimosi tvarka prieštarauja nurodytiems įstatymo (Civilinio kodekso) reikalavimams, bei iš esmės pažeidžia atsakovių kaip bendrasininkių interesus ir nesuteikia galimybių naudotis joms priskiriamoms dalimis žemės sklypų.

Teismas, tenkindamas D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį, atmeta atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškinį su jų siūloma paminėtų žemės sklypų naudojimosi tvarka. Nors sklypų naudojimosi tvarkos projektą (b.l.87) parengė uždaroji akcinė bendrovė „Geonorma“, turinti licenciją rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, sudaryti topografinius planus, nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (b.l. 89-92) bei matininkas A. S., atitinkantis kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti, tai įrodo jo kvalifikacijos pažymėjimo nuorašas (b.l.88), tačiau jų paruoštas naudojimosi tvarkos projektas yra sunkiai suprantamas, priešieškiniu ir planu sprendžiamas ne atskirų nekilnojamųjų daiktų – kiekvieno iš keturių žemės sklypų – bendro naudojimosi klausimai, o ploto dalių nustatinėjimas tarp dalyvaujančių byloje asmenų, nesiejant jų su konkrečiais žemės sklypais. Teismo nuomone, kiekvienam konkrečiam nekilnojamajam daiktui, t.y. žemės sklypui, turi būti siūloma jo naudojimosi tvarka ir turi būti pateiktas kiekvieno žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas (planas). Taip pat turi būti atsižvelgta ne tik į kiekvieno bendrasavininko dalį kiekviename žemės sklype, bet ir į kiekvieno sklypo vertę, nes sklypai yra miškų ūkio paskirties ir yra skirtingi medynų amžius ir vertė ir todėl nėra lygiaverčiai, tačiau duomenų, kad atsakovės į tai atsižvelgė, nėra. Be to atsakovių priešieškinio reikalavimas priteisti valdyti ir naudotis 2,2000 ha žemės sklypą ir 7,8000 ha žemės sklypą I. M. C. ir A. R., o 9,2000 ha žemės sklypą – D. Š. ir o. G. (b.l.84-86) teismo vertinamas ne kaip reikalavimas nustatyti kiekvieno nekilnojamojo daikto žemės sklypo naudojimosi tvarką, o faktiškai kaip reikalavimas atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tačiau tokiu atveju, kaip jau nurodyta aukščiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 straipsniu, turi būti atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei į tai, kad teismas jau konstatavo, jog ieškovių pasiūlyta žemės sklypų naudojimosi tvarka yra tinkamiausia, atsakovių A. R. ir I. M. C. priešieškinį atmeta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė D. Š. už ieškinį sumokėjo 128,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 49), taip pat turėjo 1000,00 Lt išlaidų už žemės sklypų projektų rengimą (b.l. 24, 50) ir kadangi ieškinys visiškai patenkinamas, iš atsakovių A. R. ir I. M. C. lygiomis dalimis šios 1128,00 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės D. Š. naudai.

Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, iš atsakovių A. R. ir I. M. C. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą išieškotini 153,95 Lt teismo turėtų pašto išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kadangi ieškovės nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad turėjo tokias išlaidas, šių išlaidų priteisiamo iš kitos šalies klausimo teismas nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. Š., A. M. ir O. G. ieškinį patenkinti.

Nustatyti 2.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 1, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.78 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 3-4-5-6-7-8-9-10-3; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.19 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 7-8-9-10-7; A. R. ir I. M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 1.23 ha plotą, pažymėta plane raide C, taškai l-2-3-4-5-1.

Nustatyti 28.8300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., A. M., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtus šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus, kurie yra šio sprendimo priedai Nr. 2 ir 2A, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 10,145 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (0.34 ha), taškais: 4-5-6-7-8-9-10-5; B-2 (0.08 ha), taškais: 15-16-17-18-15; B-3 (3.50 ha), taškais: 20-4-5-8-9-10-21-20; B-4 (3.305 ha), taškais: 25-11-15-16-23-24-25; B-5 (2.92 ha), taškais: 11-12-13-14-15-11; A. M. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.513 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.11 ha), taškai 13-14-10-11-14; A-2 (1.45 ha), taškai 22-25-24-23-22; A-3 (0.61 ha), taškai 10-25-22-21-10; A-4 (0.343 ha), taškai 21-10-22-21; A. R. ir I. M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 16.172 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (0.67 ha), taškai 3-4-14-13-11-12-1-2-3; C-2 (2.30 ha), taškai 3-4-20-2-3; C-3 (3.75 ha), taškai 2-20-21-1-2; C-4 (2.06 ha), taškai 21-22-1-21; C-5 (6.852 ha), taškai 22-23-16-17-19-1-22; C-6 (0.54 ha), taškai 17-18-19-17.

Nustatyti 9.2000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir I. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 3, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 3.23 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: B-l (1.19 ha), taškai 2-3-16-17-2; B-2 (0.15 ha), taškai 5-6-7-8-5; B-3 (1.89 ha), taškai 10-19-20-12-13-14-15-10; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.803 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: A-l (0.30 ha), taškai 1-2-17-1; A-2 (0.503 ha), taškai 19-11-12-20-19; A. R. ir I.M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 5.167 ha plotą, pažymėta plane raide ir skaičiumi: C-l (1.91 ha), taškai 3-4-10-15-16-3; C-2 (3.257 ha), taškai 4-5-8-9-10-19-10-4.

Nustatyti 7.8000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Ignalinos rajono savivaldybėje, Azos kaime, priklausančio O. G., D. Š., A. R. ir T. M. C. bendrosios dalinės nuosavybės, valdymo ir naudojimosi tvarką pagal matininko S. V. parengtą šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuris yra šio sprendimo priedas Nr. 4, nustatant, kad O. G. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 2.745 ha plotą, pažymėta plane raide B, taškai 2-3-4-5-6-7-2; D. Š. naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 0.68 ha plotą, pažymėta plane raide A, taškai 1-2-7-8-1; A. R. ir I. M. C. bendrai naudosis sklypo dalimi, atitinkančia 4.375 ha plotą, pažymėta raide ir skaičiumi: C-l (4.125 ha), taškai 8-7-6-5-4-12-11-10-8; C-2 (0.25 ha), taškai 8-10-9-8 (b.l. 45-48, 56-60.

A. R. ir I. M. C. priešieškinį atmesti.

Priteisti Iš A. R. ir I. M. C. lygiomis dalimis D. Š. naudai 1128,00 Lt (vieną tūkstantį šimtą dvidešimt aštuonis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš A. R. ir I. M. C. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 153,95 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt tris litus 95 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis