- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-10
- Bylos Nr.
- AS-143-179-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos dujos“
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei ,,Lietuvos dujos“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. K. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. sausio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S44-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. K.“ dalį dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) 3,37 ha ploto bei Nr. (duomenys neskelbtini) 0,86 ha ploto, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo nuosavybėn neatlygintinai. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalį dėl skundžiamo sprendimo, kuris jam buvo įteiktas pasirašytinai 2010 m. rugsėjo 23 d., panaikinimo administracine tvarka kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyrių, o nesutikdamas su šios institucijos sprendimu – į Nacionalinę žemės tarnybą. Pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą gavo 2010 m. gruodžio 16 d.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010 m. gruodžio 31 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžino pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taigi įstatymų leidėjas nenustato privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos ginčams dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį, sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas jam buvo įteiktas pasirašytinai 2010 m. rugsėjo 23 d. Taigi pareiškėjas skundą dėl šio individualaus administracinio akto teismui galėjo paduoti iki 2010 m. spalio 23 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2011 m. sausio 3 d., t. y. žymiai praleidęs skundo padavimo terminą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti laikomos pateisinamomis pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatų prasmę. Svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios ir nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančios priežastys. Pareiškėjas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą motyvuoja tuo, kad šioje byloje keliamą ginčą mėgino išspręsti administracine tvarka. Teismas akcentavo, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, jog, siekdami apginti galimai pažeistas savo teises, pareiškėjai kreipiasi ne į teismą, o į kitas institucijas, kai toks kreipimasis dėl ginčo iškėlimo administraciniame teisme nėra numatytas įstatymo ir nėra būtinas, yra vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo pasirenkant savo teisių gynybos būdą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-313/2005, 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-230/2007 ir kt.). Todėl byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. žinodamas apie Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S44-5 ir šio sprendimo turinį bei turėdamas pagrindą manyti, kad jis pažeidžia jo teises, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyrių bei į Nacionalinę žemės tarnybą, nėra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kitų objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo lemti skundo padavimo termino praleidimą, byloje nėra. Teismas padarė išvadą, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvios, o ne nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, todėl pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nėra. Teismas nurodė, kad, atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą atsisakytina priimti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą. Vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir priimti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, kreipėsi ne į bet kokią instituciją, o į tą, kuri priėmė sprendimą atkurti jam nuosavybės teises, perduodant žemės sklypus neatlygintinai. Tikėjosi, jog ši institucija kompetentingai išnagrinės skundą ir, pasitvirtinus prašyme (skunde) nurodytai informacijai, patikslins sprendimą neginčo tvarka, juo labiau, kad Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas telefonu žadėjo viską išsiaiškinti. Jei būtų pasakęs, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo jis gali skųsti tik teismui, taip padarytų nedelsiant, nelaukdamas jokio atsakymo. Į Nacionalinę žemės tarnybą kreipėsi dėl to, kad taip buvo nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus jam pateiktame atsakyme. Teigia, jog bet kuris rūpestingas žmogus siektų išspręsti ginčą visų pirma su ta institucija, kuri priėmė sprendimą. Nesitikėjo, kad jo skunde nurodyti argumentai valstybinėje institucijoje visiškai nebus nagrinėjami, o bus tik atsirašyta, nesiaiškinant dėl faktinių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S44-5 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. K.“ dalį (b. l. 1–8).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1, 3 dalimis, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti nenustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl pareiškėjas skundą turėjo paduoti tiesiogiai teismui per 30 dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam dienos. Skundžiamas sprendimas pareiškėjui įteiktas 2010 m. rugsėjo 23 d. (b. l. 1–8), todėl paskutinė skundo teismui dėl šio sprendimo padavimo diena buvo 2010 m. spalio 25 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėjas skundą teismui pateikė 2011 m. sausio 3 d. (b. l. 1–8), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytų priežasčių (ginčą mėgino išspręsti administracine tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 9 d.) (b. l. 1–8)) pagrįstai nepripažino svarbiomis, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Kaip nurodyta aukščiau, sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo apskųsti nenustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis yra skirta viešojo intereso gynimui. Pareiškėjo siekis apginti savo privatų interesą turėjo būti realizuojamas tiesiogiai kreipiantis į teismą. Nepateikta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjui atsirado teisėti lūkesčiai, kad sprendimas bus panaikintas administracine tvarka. Tikėjimasis išspręsti ginčą taikiai yra subjektyvaus pobūdžio priežastis, priklausiusi nuo pareiškėjo valios. Būtent pareiškėjo subjektyviai pasirinktas elgesio, ginant pažeistas teises, modelis lėmė termino skundui paduoti praleidimą. Šiuo atveju objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog praleistas skundo padavimo terminas, ir atmetęs prašymą atnaujinti terminą, pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pagrįstai.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.