Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. M. ir M. A. dėl laikino motinos ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Trečiasis asmuo J. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Liudytoja S. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba socialine darbuotoja. Su atsakove ir trečiuoju asmeniu yra pažįstama, nes dirba su atsakovės šeima. Atsakovei grįžus gyventi į (duomenys neskelbtini), ji gydosi ir nėra fiksuotas alkoholio vartojimas. Susitikimai su vaiku dažnai būna atšaukiami dėl įvairių priežasčių. Šiuo metu vaikas labiau linkęs į fizinį kontaktą, negu anksčiau. Atsakovė kartais išreiškia vaiką žeminančias pastabas. Iš atsakovės jaučiamas emocinis kontaktas. Atsakovė su sugyventiniu gyvena vieno kambario bute, jie abu lanko anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau atsakovės sugyventinis nuo alkoholizmo nesigydo. Atsakovė gali susitikti su vaiku susitarusi su globėju nedalyvaujant specialistui. Vaikas su mama vienas nesijaučia saugus pasilikti. Pokyčiai yra trumpalaikiai, šiai dienai vaiko ryšys su mama nėra toks stiprus, kad vaikas galėtų gyventi su mama.

Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra atsakovės dukra, M. A. buvo atsakovės sugyventinis, trečiasis asmuo yra jos draugas, E. A. – brolis. Mama buvo palikusi E. vieną ir ji su draugu jį pasiėmė. Po kurio laiko mama pati atsirado. Tuo metu dar buvo nepilnametė. Brolis su mama gyventi negali, nebent po kurio laiko, kai taptų savarankiškesnis. Nori apsaugoti brolį nuo to, ką ji payrė vaikystėje. Problema yra mamos alkoholizmas. Taip pat mama neatsakingai renkasi vyrus. Abu su broliu lankosi pas psichologus. Mama turi problemų dėl alkoholio vartojimo, kiek save atsimena. Būdavo palikti su vyresniu broliu vieni namuose, nebuvo maisto. Ne kartą buvo paimti iš mamos. Su mama nebendravo metus laiko, pradėjo bendrauti po Naujųjų metų. Mato pasikeitimus mamos elgesyje, bet nežino, kiek jie yra tikri ir ilgalaikiai.

Nepilnametis E. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mama susitinka, sutaria gerai, kalbasi, žaidžia, kalbasi kiekvieną vakarą telefonu. Telefono neturi, pats paskambinti mamai ar tėčiui negali. Dabar gyvena su sese ir J., sekasi gerai. Kai negyveno su sese ir J., gyveno su mama. Su tėčiu bendravo labai seniai, jo neatsimena. Patinka, kai paskambina mama ir tėtis. Kodėl gyvena su sese ir J., nežino. Labiau patinka gyventi, kur gyvena dabar. Mama gyvena su dėde, su kuriuo jis sutaria gerai. Su sese ir J. sutaria gerai. Namuose yra įvairių taisyklių. Kai gyveno su mama, neatsimena, ar buvo taisyklių. Mokykloje patinka. Namų darbus padaro pats arba padeda sesė ir J. Mama taip pat padėdavo daryti namų darbus. Per susitikimus su mama kartu būna J. Nežino, ar norėtų susitikti vienas su mama. Norėtų gyventi su J. ir sese. Su mama užtenka tiek susitikimų, kiek yra dabar.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12, 13 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai turi nepilnametį sūnų E. A., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2019 metų. Nuo 2019-12-17 atsakovės šeimai yra teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga dėl vaiko nepriežiūros, alkoholio vartojimo, smurto nepilnamečio atžvilgiu. Atsakovas vaiko gyvenime nedalyvauja. Iš šalių (jų atstovų) paaiškinimų, ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų (pagalbos planų, BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštų ir kt.), socialinės darbuotojos S. B., apklaustos liudytoja, paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinės problemos šeimoje atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu, visiškas atsakovo nusišalinimas nuo tėvo pareigų vykdymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis E. A. iš atsakovų buvo paimtas Klaipėdos apylinkės teismui 2021-07-29 nutartimi davus tokį leidimą ir vaikui nuo 2021-08-23 nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas J. K.. Nustačius vaikui laikinąją globą, atsakovė bendravo su vaiku. Atsakovė gydėsi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filiale, dalyvavo „Minesotos“ programoje, lankė specialistų vedamus grupinius psichologų rengiamus užsiėmimus, psichologines grupes, socialinių darbuotojų skaitomas paskaitas, filmų peržiūras, užsiėmimus apie „Dvylikos žingsnių“ programą, įsidarbino. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovė negali tinkamai pasirūpinti vaiku bei jį pati auginti, nes atsakovės elgesio pokyčiai nėra ilgalaikiai. Iš šiuo metu su atsakove dirbančios socialinės darbuotojos, kuri teismo posėdžio metu apklausta liudytoja, paaiškinimų matyti, kad nors atsakovė stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau yra praėjęs pernelyg trumpas laiko tarpas, kad būtų galima grąžinti vaiką į jos šeimą, ką taip pat patvirtino liudytoja apklaustos atsakovės pilnametės dukters M. V. ir trečiojo asmens J. K., su kuriais šiuo metu gyvena nepilnametis E. A., paaiškinimai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, kraštutinė priemonė, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013 ir kt.). Turi būti užtikrinama, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvai negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Atsakovas M. A. nedalyvauja sūnaus E. A. gyvenime, vaiku nesidomi, nesirūpina, išlaikymo neteikia. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovas būtų nedarbingas ar iš dalies darbingas. Visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, vaiko ir atsakovo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs ir atsakovas nededa pastangų šį ryšį atkurti. Toks atsakovo elgesys, kuomet atsakovas nesirūpina vaiku, neatlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, neužtikrina jo poreikių, pažeidžia vaiko interesus ir sudaro tėvo valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo vaiku, neužtikrina vaikui tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auginimo. Darytina išvada, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo tėvystės pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Byloje nustatyta, kad atsakovė S. M. turi priklausomybę nuo alkoholio. Pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad piktnaudžiavo alkoholio vartojimu, šiuo metu gydosi, dalyvauja 12 žingsnių programoje, lankosi pas psichologą.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, gyvendama su savo vaiku, ne visada tinkamai juo rūpinosi, nes jai stigo socialinių, motinystės įgūdžių, taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad pati atsakovė augo aplinkoje, kurioje nebuvo neužtikrinta pakankamai saugi aplinka (alkoholio vartojimas, smurtas šeimoje). Visgi atsakovė siekia pagerinti savo esamą padėtį, t. y., tęsia gydymą nuo priklausomybės, susirado darbą, taip pat konsultuojasi su psichologu, jos ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs, ji domisi vaiku ir nori su juo bendrauti bei periodiškai bendrauja. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą ir susigrąžinti savo sūnų. Atsižvelgiant į tai, į ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, į liudytojomis apklaustų socialinės darbuotojos ir atsakovės pilnametės dukters paaiškinimus, į pačios atsakovės norą susigrąžinti vaiką, darytina išvada, kad atsakovė deda pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau taip pat pripažintina, kad atsakovė šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti sūnumi, užtikrinti vaikui visapusiškai saugią aplinką. Susidariusią situaciją, kad atsakovė šiuo metu negali pati auginti sūnaus, lėmė pačios atsakovės veiksmai (alkoholio vartojimas, o ne ieškojimas realios psichologinės ir kitokios pagalbas, galimai neigiamą įtaką darančių asmenų, su kuriais atsakovė bendrauja, ratas ir kt.).

Kaip minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsakovės duotus paaiškinimus darytina išvada, kad nors atsakovė netinkamai vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu, šiuo metu nėra pajėgi pati pasirūpinti sūnumi, bet nėra pagrindo teigti, kad atsakovė daro ypatingą žalą savo vaiko asmenybės formavimuisi ar visiškai vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė deda pastangas atkurti ir stiprinti ryšį su sūnumi, vaiko ir motinos tarpusavio ryšys nenutrūkęs, pati atsakovė posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės auginti sūnaus, bet ši situacija ateityje gali pasikeisti, manytina, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovės gyvenimo būdas gali pasikeisti. Esant tokioms aplinkybėms, šioje situacijoje taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu, laikinas motinos valdžios apribojimas galėtų motyvuoti ir paskatinti atsakovę pakeisti savo gyvenimo būdą, siekti ilgalaikių pokyčių, toliau gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, gerinti socialinius ir motinystės įgūdžius, kad galėtų auginti savo sūnų pati.

Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis), o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. A. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas J. K.. Vaikas gyvena pas laikinąjį globėją, kuris yra vaiko sesers draugas (sugyventinis), taip pat yra sudaręs tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Duomenų apie tai, kad dabartinis laikinasis globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas, nėra, todėl, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, E. A. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina jo dabartinio laikinojo globėjo J. K. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė dirba ir gauna pajamas. Iš 2023-02-10 pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovės darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. sausio mėn. vidutiniškai sudarė 705 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovė nurodo, kad šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki, nes iš gaunamo atlyginimo skolas išieško antstoliai. Tačiau sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, todėl jis turi visas galimybes dirbti ir išlaikyti savo vaiką. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, iš abiejų atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškotinas vaiko laikinajam globėjui (CK 3.202 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus situacijai (atsakovų turtinei padėčiai ir/ar vaiko poreikiams) išlaikymo dydis gali būti pakeistas kreipiantis į teismą su atitinkamu reikalavimu (CK 3.201 straipsnis).

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės globos E. A..

Šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, todėl žyminis mokestis iš atsakovų nepriteistinas.

Atsakovei S. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-12-29 sprendimu suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Eur. Patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, šių išlaidų nėra pagrindo priteisti nei iš ieškovės, nei iš atsakovo M. A., todėl atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 32,80 Eur, todėl pusė šios sumos, t. y. 16,40 Eur, priteistina valstybei iš atsakovo, kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis); likusi išlaidų dalis apmokama iš valstybės biudžeto, kadangi atsakovė yra atleista ir nuo šių išlaidų mokėjimo.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju J. K..

Priteisti iš atsakovo M. A. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2022-09-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės S. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos 2022-09-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinajam globėjui J. K..

Priteisti iš atsakovo M. A. 16,40 Eur (šešiolikos eurų 40 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir atsakovei S. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės globos E. A., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.